- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- e2-2493-420/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00118-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- Daugiabučio namų savininkų bendrijos, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginčų komisijos protokolo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) ginčų komisijos susirinkimo Protokolą Nr. 1; 2) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ per 30 dienų laikotarpį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovui V. D. namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą „Šildymas ir vėdinimas“, kurio inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba šio projekto tinkamai patvirtintą kopiją; 3) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sąlygas ieškovui V. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį, tokia tvarka: įpareigoti atsakovę ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo projekto „Šildymas ir vėdinimas“, kurio inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba šio projekto tinkamai patvirtintos kopijos ieškovui V. D. pateikimo, nustatyti dieną ir laiką, kai ne trumpesniam nei 8 valandų nepertraukiamam laikotarpiui bus atjungti šildymo sistemos stovai; ne vėliau, kaip prieš 7 dienas iki numatyto šildymo sistemos stovų atjungimo, raštu registruota siunta ieškovo V. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei ieškovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoti ieškovą apie šildymo sistemos stovų atjungimo dieną ir laiką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, norėdamas atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį, prašė atsakovės pateikti namo šildymo sistemos projektą arba tinkamai patvirtintą kopiją ir sudaryti sąlygas ieškovui atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus. Atsakovė namo šildymo sistemos projekto arba tinkamai patvirtintos kopijos nepateikė ir sąlygų ieškovui atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį nesudarė ir vengė sudaryti. Ginčo šalims išspręsi nepavyko nei taikiai, nei per ginčų nagrinėjimo komisiją.
Teismo posėdyje ieškovas V. D. nurodė atsisakantis reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ginčų komisijos susirinkimo Protokolą Nr. 1, kitus reikalavimus palaikė ir rėmėsi iš esmės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėdamas atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį reikalauja atsakovės pateikti būtent šio namo šildymo sistemos projektą arba tinkamai patvirtintą kopiją ir sudaryti sąlygas ieškovui atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus, tačiau atsakovė namo šildymo sistemos projekto arba tinkamai patvirtintos kopijos nepateikė ir nesudarė sąlygų ieškovui atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį. Baigiamojoje kalboje ieškovas nurodė, kad reikalauja atsakovės pateikti bet kokį namo šildymo sistemos projektą (tipinį ar netipinį), pagal kurį jis galėtų atstatyti šildymo prietaisus, taip pat nurodė, kad tokį projektą turi, tačiau jį gavo ne iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad atsakovė piktybiškai nepateikdama ieškovui jo prašomo projekto, piktnaudžiauja procesu, todėl prašė paskirti atsakovei 4000 Eur baudą, ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės nurodė, kad bendrija su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad ieškovui ne vieną kartą buvo išduota šildymo sistemos projekto kopija ir ne vieną kartą buvo sudarytos sąlygos atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį, tačiau ieškovas tuo nepasinaudoja ir šildymo prietaisų neatstato. Taip pat nurodė, kad pirmiausia, prieš keičiant radiatorius naujais, privaloma parengti šildymo prietaisų keitimo projektą, kurį parengti turi ieškovas. Nurodė, kad nepaisant to, stovai buvo atjungti 2020-06-11 visą dieną ir 2020-07-16 nuo 16.00 val., todėl ieškovui buvo sudarytos sąlygos atstatyti šildymo prietaisus. Be to, 2020 m. stovai buvo atjungti du mėnesius, nuo liepos mėn. vidurio iki rugsėjo mėn. vidurio, apie tai žinojo visi namo gyventojai, tame tarpe ieškovas, kuris dėl to rašė skundą, tačiau kažkodėl šildymo prietaisų nesumontavo.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl prašė paskirti ieškovui 4000 Eur baudą, ir 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovei.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VTPSI) atsiliepime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. Inspekcija gavo Bendrijos pirmininkės raštą dėl vykdomų statybos darbų teisėtumo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovui priklausančio buto Nr. 9 patalpose Nr. 2 ir Nr. 3 neteisėtai demontuoti šildymo prietaisai. Inspekcija 2019 m. gruodžio 11 d. V. D. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN – 1168, t. y. savo lėšomis demontuotus šildymo prietaisus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buto Nr. 9 patalpose Nr. 2 ir Nr. 3, (duomenys neskelbtini), atstatyti į projektinę padėtį iki 2020 m. birželio 12 d., kurio V. D. iki šiol neįvykdė, jam paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo
Ieškovas 2022 m. birželio 22 d. vykusiame teismo posėdyje atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija, atsakovė) ginčų komisijos susirinkimo Protokolą Nr. 1 (2022-06-22 10:30:19 informacinės pažymos įrašas). Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame teismo posėdyje reikalavimo atsisakymą patvirtino (2023-08-23 00:11:24 teismo posėdžių garso įrašas).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Kadangi atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl priimtinas, civilinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ginčų komisijos susirinkimo Protokolą Nr. 1 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalis 4 punktas), nurodant, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo įpareigoti pateikti namo šildymo sistemos projektą
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ per 30 dienų laikotarpį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovui V. D., namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą „Šildymas ir vėdinimas“, kurio inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba šio projekto tinkamai patvirtintą kopiją.
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėdamas atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį reikalauja atsakovės pateikti būtent šio namo šildymo sistemos projektą arba tinkamai patvirtintą kopiją, tačiau atsakovė namo šildymo sistemos projekto arba tinkamai patvirtintos kopijos nepateikė. Baigiamojoje kalboje ieškovas jau nurodė, kad reikalauja atsakovės pateikti bet kokį, tipinį ar netipinį, namo šildymo sistemos projektą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-06-12 Bendrija ieškovui pateikė šildymo sistemos dokumentų kopijas. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas, prie ieškinio pridėjęs radiatorių schemų kopijas. Taip pat ieškovas pripažino, kad 2021-02-11 ir 2021-05-13 jam buvo perduotos šildymo sistemos schemos, inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), kopijos. Iš 2020-07-05 Bendrijos pranešimo ieškovui elektroninio paštu matyti, kad 2020-06-12 atsakingas už šilumos ūkį perdavė ieškovui šildymo sistemos projektą. 2021-02-10 raštu, išsiųstu registruotu laišku, Bendrija pateikė atsakymą ieškovui, kuriame yra nurodyta, kad pridedamos 4 vnt. schemų.
2023-08-23 vykusiame teismo posėdyje ieškovo prašymu buvo apklausti liudytojai K. K. ir S. J.. Liudytoja K. K., kuri yra VTPSI vyr. specialistė, paaiškino, kad ji buvo archyve, kuriame rado dokumentus, kuriuose matyti, jog mieste buvo statybiniai namų numeriai. Pagal šio namo statybinį numerį ji rado eksploatacijos aktą šiam daugiabučiui namui ir ten buvo parašyta pagal kokį projektą buvo priduotas namas. Ji patvirtino, kad tuo metu projektai nebuvo sudaromi atskirai kiekvienam namui, o buvo rengiami namų serijai, t. y. buvo rengiami tipiniai daugiabučių namų projektai, pagal kuriuos buvo statomi keli daugiabučiai namai. Ir tai ką ieškovui pateikė, tai buvo šiluminė dalis šio tipinio daugiabučio namo. Liudytoja nurodė, kad ji ieškovui ne vieną kartą rašė el. laiškus atsakydama į jo pateiktus klausimus, ne vieną kartą jam teikė paaiškinimus žodžiu.
Liudytojas S. J., kuris yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo šildymo sistemos priežiūros darbuotojas, taip pat nurodė, kad tai tipiniai projektai, skirti daugiabučių namų kvartalams, todėl konkrečiai ant projekto nėra įrašyta, jog projektas parengtas (duomenys neskelbtini) namui. Liudytojas patvirtino, kad jis padarė projekto kopiją ir 2020-06-12 perdavė ieškovui V. D.. Liudytojas nurodė, kad jis buvo išleidęs vandenį iš šildymo sistemos daugiabučiame name, tai darė ne vieną kartą, kai tik gaudavo tokius nurodymus iš bendrijos pirmininkės.
Liudytojai K. K. ir S. J. patvirtino, kad šildymo dalies projekto kopija buvo įteikta ieškovui. Liudytoja K. K. VTPSI darbuotoja, nurodė, kad tipinio projekto kopiją, susijusią su namo šildymo sistema, ieškovui perdavė į rankas S. J. arba N. R. (tiksliai neprisiminė, kuris iš šių asmenų), tačiau patvirtino projekto kopijos perdavimo faktą ieškovui. Liudytoja K. K. taip pat paaiškino, kad minėtame dokumente jį perduodant ieškovui pirmąjį kartą nebuvo bendrijos pirmininkės N. R. kopijos patvirtinimo, dėl to jai priekaištus pareiškė ieškovas. Tada ji paskambino N. R. ir pasakė, kad projekto kopiją patvirtintų parašu ir patvirtintų kopijos tikrumą, ką N. R. padarė ir prie jos įteikė ieškovui. Liudytoja, atsakydama į teismo klausimą kada projekto kopija ieškovui buvo perduota, tikslios datos neprisiminė, tačiau nurodė, jog tikrai iki 2020-06-16. Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šildymo sistemos projekto kopija ieškovui V. D. buvo įteikta, kad vieną kartą projekto kopiją teikė net gi jis pats, kitą kartą N. R., tačiau abu kartus projekto įteikime dalyvavo jis pats ir K. K.. Taigi, liudytojų S. J. ir K. K. parodymai patvirtina tai, jog dar iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas V. D. buvo gavęs projekto dalies, kuri susijusi su namo šildymo sistema, kopiją.
Be to, pažymėtina, kad tą patį projektą (projekto dalį, kuri susijusi su namo šildymo sistema) ieškovas taip pat gavo ir iš Visagino miesto savivaldybės. 2021 m. gegužės mėn. Visagino miesto savivaldybės administracijos rašte su priedais nurodyta, kad pagal turimą 1987 m. gruodžio 14 d. valstybinės statybos komisijos priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 aukštų gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pagal tipinius projektus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ištraukos iš projekto šildymo ir vėdinimo dalies pridedamos. 2021 m. rugpjūčio mėn. Visagino miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad statybinio pastato projekto Nr. (duomenys neskelbtini) inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), Visagino savivaldybės archyve nėra.
Šie įrodymai patvirtina esminę nagrinėjamoje byloje nustatytiną reikšmingą aplinkybę – kad nėra ir niekada nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atskiro šildymo projekto, nes šio ir kitų šalia pastatytų daugiabučių namų projektai yra tipiniai, įskaitant šildymo bei vėdinimo sistemos projektus. Todėl ir atsakovė neturi ir negali pateikti ieškovui būtent namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos projekto ar jo dalies. Šie įrodymai taip pat patvirtina ir faktą, kad atsakovė jos turimo šildymo sistemos projekto dalį ieškovui įteikė, t. y., ieškovas iš Bendrijos visus savo prašomus dokumentus gavo dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu.
Iš esmės pats ieškovas V. D. neneigia, jog namo šildymo sistemos projektas jam buvo pateiktas, tačiau jis siekė iš atsakovės gauti būtent daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą. Baigiamojoje kalboje ieškovas jau nurodė, kad reikalauja atsakovės pateikti bet kokį, tipinį ar netipinį, namo šildymo sistemos projektą, taip pat nurodė, kad tokį projektą turi.
Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovė pateikė ieškovui visus turimus dokumentus, susijusius su ginčo namo šildymo sistema, dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.
Dėl reikalavimo įpareigoti sudaryti sąlygas atstatyti demontuotus šildymo prietaisus
Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sąlygas ieškovui V. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį.
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėdamas atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį reikalauja atsakovės, pateikus namo šildymo sistemos projektą, sudaryti sąlygas ieškovui atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus, tačiau atsakovė nepateikė jam namo šildymo sistemos projekto ir nesudarė sąlygų atstatyti savo bute demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį.
Atsakovė nurodė, kad pirmiausia, prieš keičiant radiatorius naujais, privaloma parengti šildymo prietaisų keitimo projektą, kurį parengti turi ieškovas. Nurodė, kad nepaisant to, stovai buvo atjungti 2020-06-11 visą dieną ir 2020-07-16 nuo 16.00 val., todėl ieškovui buvo sudarytos sąlygos atstatyti šildymo prietaisus. Be to, 2020 m. stovai buvo atjungti du mėnesius, nuo liepos mėn. vidurio iki rugsėjo mėn. vidurio, apie tai žinojo visi namo gyventojai, tame tarpe ieškovas, kuris dėl to rašė skundą, tačiau kažkodėl šildymo prietaisų nesumontavo
Pažymėtina, kad šildymo sistemos prietaisų pakeitimas priskiriamas statinio paprastajam remontui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1- 172 patvirtinto „Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 20.2. punkte. Šio Aprašo 20.7. punkte nurodyta, kad keičiant šildymo sistemos prietaisus daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas, t. y. šiuo atveju Bendrija. Tokius projektus (aprašus) rengia šildymo prietaisų projektų rengimo paslaugas teikiančios įmonės, turinčios atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Toks reikalavimas nustatytas tam, kad nebūtų pažeisti pastato šildymo sistemos projektiniai sprendiniai, būtų parinkti reikiamo galingumo šildymo prietaisai. Kadangi pažeidus daugiabučio gyvenamojo pastato šildymo sistemos projektinius sprendimus ir parinkus netinkamo galingumo šildymo prietaisus, netinkamai juos sumontavus, bus išbalansuotas viso namo šildymas, t. y. vienuose butuose bus per karšta, kituose - per šalta ir pan., t. y. kitų daugiabučio namo savininkų interesai gali būti neteisėtai pažeisti.
Šie aspektai taip pat yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, kuriuo patvirtintos „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 95 p. nurodyta, kad pastato savininkas, pageidaujantis pertvarkyti pastato 6 inžinerines sistemas, privalo organizuoti paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus. Jeigu dėl inžinerinių sistemų pertvarkymo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos įrenginių, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju nėra reikalingas statybos leidimas, tačiau yra privalomas paprastojo remonto projekto (aprašo) parengimas.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ne vieną kartą prašė ieškovo pateikti tokį aprašą (projektą), kurį jis pats savo lėšomis privalėjo parengti ir pateikti Bendrijai (bendrijos pirmininkui ir bendrijos šildymo sistemos specialistui) patvirtinimui, ir tik tokiam aprašui pritarus, būtų buvę galima suderinti šilumos sistemos atjungimo ir vandens išleidimo iš sistemos datą bei laiką. Pirminis toks atsakovės prašymas buvo pateiktas ieškovui tuo metu, kai 2019-10-30 Savininkų ginčų komisija (toliau – ir Komisija) gavo jo skundą. 2019-11-06 atsakymu į skundą, atsakovė informavo ieškovą apie skundo nagrinėjimo datą ir laiką bei tuo pačiu paprašė jo atsinešti projektą (aprašą). Kadangi ieškovas tokio dokumento neatsinešė ir Bendrijai nepateikė, nors jis apie tai buvo ne vieną kartą informuotas, šis nurodymas buvo įrašytas į 2019-11-07 Komisijos protokolą Nr. 1, pažymint, kad nurodyta V. D. atlikti projektą pagal radiatorių galingumą, po to bus atjungti stovai jo radiatorių montavimo darbų atlikimo laikotarpiui. Komisija informuota, kad namo bendrijos pirmininkė jau perspėjo V. D., kad radiatorių montavimo projektas yra privalomas.
Kaip jau minėta, Aprašo 20.7. punkte nurodyto būtino pastato paprastojo remonto aprašo, pertvarkant šildymo sistemą, keičiant šildymo sistemos prietaisus daugiabučiuose gyvenamuose namuose, ieškovas neturi. Nesant aprašui negali būti vykdomi ir šilumos prietaisų atstatymo bute darbai. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sąlygas ieškovui V. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atstatyti demontuotus šildymo prietaisus į projektinę padėtį atmestinas.
Dėl baudų skyrimo
Ieškovas prašė paskirti atsakovei už piktnaudžiavimą procesu (ieškovo reikalaujamų dokumentų nepateikimą) 4000 Eur baudą, ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovui.
Atsakovės manymu, ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiauja procesu, prašė paskirti ieškovui 4000 Eur baudą, ir 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovei.
Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).
Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo, turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
Teismo vertinimu, atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, į teismo posėdžius atvykdavo jos atstovai, todėl nėra pagrindo jos elgesio vertinti kaip netinkamo ir turinčio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas skirti baudą atsakovei atmestinas.
Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo ieškovo elgesio vertinti kaip netinkamo ir turinčio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Nors ieškinys atmetamas, teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, nes jis dėl nežinojimo galėjo klysti dėl atsakovės turimų ir jam pateiktų dokumentų turinio ir apimties. Todėl atsakovės reikalavimas skirti baudą ieškovui taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir turėjo 1797,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (847,00 Eur už atsakovės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir 950,00 Eur už atsakovės atstovavimą pirmos instancijos teisme).
Atsakovės apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi buvo patenkintas, teismo sprendimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 847,00 Eur už atsakovės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai pirmos instancijos teisme apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovės atstovė rengė ir pateikė teismui prašymus, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 950,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmos instancijos teisme apmokėti.
Byloje susidarė 219,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (70,28 Eur nagrinėjant bylą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose ir 149,24 Eur – nagrinėjant bylą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 219,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 7 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ginčų komisijos susirinkimo Protokolą Nr. 1 ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1897,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219,52 Eur (du šimtus devyniolika eurų 52 ct) išlaidų į valstybės biudžetą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Šalių prašymus dėl baudų skyrimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.