- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- I-9694-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03320-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui G. M. (G. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 53 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas laikomas nuo 2012-07-22 ir iki šiol. Visose kamerose suimtojo (nuteistojo) gyvenimo sąlygos ir higienos normos yra antisanitarinės, patalpos yra avarinės būklės. Į kalėjimo administraciją kreipėsi ne kartą, tačiau nepasiekta jokio rezultato. Kamerų plotas yra nuo 7,31 kv.m. - 8,2 kv.m. įskaitant patalpoje esančias dvi dviaukštes lovas, sanitarinį mazgą, kriauklę, spinteles, stalą su dviem kėdėmis. Kamerose yra nuolat laikoma po keturis asmenis. Kamerose nėra pakankamai spintų, vienas stalas, prie kurio atsisėsti gali tik du asmenys.
Per visą laiką LTI-K patyrė daug patyčių, daug žeminamo elgesio iš Lukiškių TI-K dirbančių pareigūnų, kurie nemoka kalbėti nei angliškai, nei kita jam suprantama kalba, o jeigu ir moka, tai su juo nekalba. Kalbėdami jam suprantama kalba, vartoja labai daug necenzūrinių žodžių ir įžeidžiančių frazių. Niekur kitur nepatyrė tokio žeminančio elgesio dėl to, kad yra kitos tautybės ir nemoka kalbėti vietine kalba.
Pažymėjo, kad labai pablogėjo sveikata – pablogėjo regėjimas, prasidėjo problemos su prostata, nusilpo imunitetas, dėl to pastoviai serga gripu, peršalimo ligomis. Taip pat atsinaujino sena kairės rankos trauma, kurioje yra plastiko implantas. Kalint kamerose, kuriose šalta, šią ranką pradeda skaudėti ir tirpti naktimis, ko pasėkoje sutrinka širdies darbas. Lukiškių TI-K medicinos dalis kartais nereaguoja į prašymus dėl sveikatos sutrikimų.
Kamerose yra pilna tarakonų, tualetas yra kameros gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo kitų esančių kalinių yra atskirtas sienele ne aukštesne nei l,35 m. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, sulaikytasis kitų sulaikytųjų atžvilgiu jaučia diskomfortą, patiria pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Langai nevalomi, dėl esamų grotų pats išvalyti langus neturi galimybės. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Patys išjungti šviesos neturi galimybės, todėl, kad kamerose nėra jungiklių. Ventiliacija neveikia visai, yra drėgna ir tamsu. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Vidutinis drėgnumas viršija 80 proc. Taip pat kameroje yra tik vienas langas, kuris yra nedidelis. Kamerose nėra atskiros tualeto ventiliacijos. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Suimtieji yra priversti kvėpuoti ne grynu oru, o medžio drožlių dulkėmis, nes už kameros lango yra apdirbimo cechas, kuriami gaminami įvairūs medžio gaminiai. Žiūrint iš 332-383 kamerų, medžio apdirbimo cechas yra maždaug 10-15 metrų atstumu nuo gyvenamųjų patalpų. Medžio apdirbimo cecho veikla neigiamai veikia suimtųjų sveikatą, nes kai ceche įjungia stakles, kamerose pro langus girdisi labai didelis triukšmas, nėra galimybės susikalbėti, klausytis radijo.
Maistas nėra tinkamai užtikrinamas, neskanus, o energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal., todėl kalėjime nėra užtikrinamos maisto kiekis ir kokybė. Kainos parduotuvėje daug didesnės negu laisvės parduotuvėse, produktų kokybė pati prasčiausia. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija, o konkrečiai buhalterija, klastoja jo asmeninės sąskaitos nuorašus -išrašus dėl turimų pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Jo atžvilgiu yra apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su savo šeimos nariais. Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė yra suteikusi daugkartinius leidimus skambinti savo giminaičiams, t. y. pagal įstatymą gali skambinti kiekvieną dieną po 15 min (pokalbio laiko), bet Lukiškių TI - K administracija ne visada suteikia tokią galimybę, pastoviai trumpina pokalbio laiką, nesuteikia visų 15 min.
Per atliekamas kratas pareigūnai nesaugo jo asmeninių daiktų (sugadino televizorių (G. M.), kurio vertė 600 Lt, suplėšė nuotraukų albumus). Per kratas dingsta jo asmeniniai daiktai (cigaretės, taksofono kortelės). Pareigūnai jau ne kartą nesurašinėjo daiktų paėmimo protokolo, todėl jau yra praradęs daug daiktų (pagalvę „Dormeo“ , usb laikmenas 3vnt., TV anteną, vandens kaitintuvą). Pareigūnai neleidžia iš laisvės jam perduoti vaistų, kurių reikia nuo širdies ir nervų sutrikimų gydyti, taip pat kraujospūdžio matavimo aparato.
Visi šie argumentai vertinami kaip turintys itin neigiamų pasekmių asmens minimaliai gyvenimo kokybei, saugioms suėmimo sąlygoms. Šie pažeidimai yra susiję taip pat su prigimtinių žmogaus teisių pažeidimu ir žeminamu, yra ne trumpalaikis veiksnys, o nuolatinis veiksmas.
Per teismo posėdį Pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 22-33) pateikė pareiškėjo judėjimo grafiką. Paaiškino, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.
Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių Tl-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Pareiškėjas nenurodo konkrečių Lukiškių TI-K pareigūnų rasistinio elgesio jo atžvilgiu atvejų. Pareigūnų nekalbėjimą jam suprantama kalba, drausminės nuobaudos taikymą nemotyvuotai vertina kaip rasistinį išpuolį. Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintus pareigybių aprašymus, užsienio kalbų mokėjimas nėra privalomas.
Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. 2009-07-09 Kalėjimų departamento direktorius įsakymu Nr. V-172 patvirtino Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą, kurio privalo laikytis pataisos įstaigos teritorijoje veikiančios parduotuvės. Parduotuvėms nėra nustatyta prievolė tiekti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neįtrauktus į minėtą asortimento sąrašą. Be to, teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos reikalauti, kad parduotuvės privalomai tiektų prekes, neįeinančias į privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą. Parduodamų maisto produktų ir reikmenų sąrašus sudaro šių prekių pardavėjas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, kurios nustato areštinėse, pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką. Ši tvarka parengta siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimų vietos įstaiga. Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2012-07-22 iki šiol.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2012-07-22, buvo iki kreipimosi į teismą – 2015-06-17.Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 114 (plotas 7,31 m²), Nr. 155 (plotas 7,94 m²), Nr. 216 (plotas 6,83 m²), Nr. 172 (plotas 7,94 m²), Nr. 130 (plotas 7,94 m²), Nr. 307 (plotas 8,22 m²), Nr. 372 (plotas 7,23 m²), Nr. 345 (plotas 7,95 m²), Nr. 360 (plotas 6,59 m²),Nr. 291 (plotas 7,73 m²), Nr. 376 (plotas 7,35 m²), Nr. 335 (plotas 7,71 m²), Nr. 175 (plotas 7,56 m²),Nr. 162 (plotas 7,94 m²), Nr. 147 (plotas 7,94 m²), Nr. 180 (plotas 7,94 m²), Nr. 292 (plotas 7,80 m²),Nr. 170 (plotas 7,94 m²), Nr. 142 (plotas 7,94 m²), Nr. 293 (plotas 8,20 m²), Nr. 153 (plotas 7,94 m²),Nr. 336 (plotas 7,63 m²), Nr. 383 (plotas 7,22 m²), Nr. 280 (plotas 7,82 m²), Nr. 336 (plotas 7,63 m²),Nr. 330 (plotas 7,52 m²), Nr. 334 (plotas 7,53 m²), Nr. 327 (plotas 7,65 m²), Nr. 119 (plotas 7,31 m²),Nr. 142 (plotas 7,94 m²), Nr. 372 (plotas 7,23 m²), Nr. 377 (plotas 7,33 m²), Nr. 197 (plotas 7,94 m²),Nr. 282 (plotas 7,82 m²), Nr. 124 (plotas 7,31 m²), Nr. 155 (plotas 7,94 m²), Nr. 315 (plotas 7,30 m²), Nr. 322 (plotas 7,77 m²),Nr. 212 (plotas 6,80 m²), Nr. 278 (plotas 7,92 m²),Nr. 122 (plotas 7,38 m²), Nr. 316 (plotas 7,18 m²) kartu su 1-3 asmenimis. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 22-27, 34-36) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintą nuostatą, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2012-07-24 ryte, 2012-07-30 ryte, 2012-08-08 ryte, 2012-08-28 ryte, 2012-09-24 vakare – 2012-09-26 ryte, 2012 10-01 – 2012-10-03, 2012-10-04 vakare – 2012-10-10 ryte, 2012-10-12 ryte, 2012-10-24 vakare – 2012-10-27 ryte, 2012-11-05 ryte, 2012-11-10 vakare – 2012-11-12 ryte, 2012-11-14 ryte, 2012-11-16 – 2012-11-20, 2012-11-21, 2012-11-29 ryte, 2012-12-05 ryte, 2012-12-07 ryte, 2012-12-13 ryte, 2013-01-08 – 2013-01-11 ryte, 2013-01-15 – 2013-01-16 ryte, 2013-01-18 ryte, 2013-01-22 ryte, 2013-01-31 ryte, 2013-02-13 ryte, 2013-02-25 ryte, 2013-02-28 ryte, 2013-03-01 ryte, 2013-03-07 ryte, 2013-03-08 vakare – 2013-03-12 ryte, 2013-03-14 ryte, 2013-03-15 ryte, 2013-03-19 ryte, 2013-03-22 ryte, 2013-03-28 – 2013-03-29 ryte, 2013-04-04 ryte, 2013-04-10 vakare – 2013-04-11 ryte, 2013-06-06 ryte, 2013-06-13 ryte, 2013-06-21 ryte, 2013-08-14, 2013-08-28, 2013-09-18, 2013-10-09, 2013-10-23, 2013-10-30, 2013-11-07, 2013-11-15, 2013-11-21, 2013-11-26, 2013-12-09, 2013-12-14 – 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-28, 2014-02-11, 2014-02-13, 2014-02-18, 2014-02-20, 2014-03-06, 2014-04-16, 2014-05-07, 2014-05-12 – 2014-05-16, 2014-05-28 – 2014-05-29, 2014-06-18, 2014-06-24 – 2014-07-01, 2014-07-03 – 2014-07-16, 2014-08-21, 2014-08-23, 2014-08-29, 2014-09-08, 2014-09-11, 2014-09-22, 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-15, 2014-10-20, 2014-11-03, 2014-11-05 – 2014-11-07, 2014-11-14 – 2014-11-17, 2014-11-19 – 2014-11-27, 2014-12-01, 2014-12-03, 2014-12-12, 2014-12-17, 2014-12-19, 2015-01-12, 2015-01-22 – 2015-01-30, 2015-02-09, 2015-02-18, 2015-03-02 – 2015-03-10, 2015-03-13, 2015-05-16 – 2015-05-20, 2015-06-01 – 2015-06-16.
Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2015-06-16 Lukiškių TI-K buvo laikomas 1059 paras, iš kurių 178 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu 881 parą Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, jog tualetas yra kameros gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo kitų esančių kalinių yra atskirtas sienele ne aukštesne nei l,35 m, neveikia ventiliacija, kamerose yra drėgna ir tamsu, apšvietimas neužtikrintas tinkamai, dirbtinis apšvietimas yra per stiprus.
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-1131 patvirtina, kad kameroje Nr. 372 naktinis apšvietimas neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimų (b. l.42-43). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-08-14 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-947 nustatyti kameros Nr. 175 dirbtinio apšvietimo neatitikimas HN 76:2010 23 punktui (b. l. 55-57), o 2014-11-12 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-2189 – kameroje Nr. 124 neatitikimas HN 76:2010 22 punktui (b. l. 91-92). Kitų apšvietimo, drėgmės ir kitų reikalavimų pažeidimų pareiškėjo buvimo atitinkamose Lukiškių TI-K kamerose nebuvo nustatyta. Tuo remiantis kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai dėl iš to kylančių pareiškėjo nurodytų pasekmių (čiužinių puvimas dėl drėgmės ir kt.)
Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog būtų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje AleksandrMakarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.).Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad 2012 m. sausio mėnesį Lukiškių TI-K su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 dėl patalpų priežiūros siekiant išsiaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo (b. l. 117-120). 2013 m. gruodžio mėnesį Lukiškių TI-K su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį, 2015-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 124-125, 127-129). Šie į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl tarakonų buvimo.
Pareiškėjas argumentuoja, kad maistas neskanus, nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. Kainos parduotuvėje daug didesnės negu laisvės parduotuvėse, produktų kokybė patiprasčiausia.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kuriasnedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Atsakovui nurodžius, kad Lukiškių TI-K vadovaujamasi šių teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas, šie skundo argumentai atmestini kaip niekuo nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, kainos parduotuvėje daug didesnės negu laisvės parduotuvėse, produktų kokybė pati prasčiausia.
Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka; tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiamų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašas nustatytas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 87 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172, be kita ko, patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, pagal kurias Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (toliau – komisija arba atsakingas asmuo) (5 punktas); parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas); nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą (8 punktas); jei pakartotinai nustatoma, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutartyje numatytų netesybų taikymo arba nutraukiama nuomos sutartis (9 punktas).
Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad pirko televizorių didesne nei rinkos kaina, kad buvo parduoti kiti skutimosi peiliukai nei nurodyta pirkimo čekyje, tačiau plačiau nedetalizuoja ir nepateikia įrodymų, ar dėl tokios situacijos kreipėsi į įstaigos administraciją. Esant tokiai situacijai teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus Lukiškių TI-K parduotuvėje parduodamų produktų kainų kontrolės taisyklių pažeidimus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl Lukiškių TI-K dirbančių pareigūnų, nekalbančių jam suprantama kalba, patyčių. Pažymėtina, kad Lietuvoje valstybinė kalba – lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.). Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams nėra keliami reikalavimai privalomai mokėti užsienio kalbas. Pareiškėjas nepagrįstai pareigūnų nekalbėjimą jam suprantama kalba sieja su rasizmu. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų nekalbėjimas pareiškėjui suprantama užsienio kalba nėra nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principo, įtvirtinto Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio, pažeidimas. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl jo socialinių ryšių apribojimo, jo daiktų nesaugojimo. Teiginiai dėl Lukiškių TI-K administracijos buhalterijos pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašų dėl turimų pinigų klastojimo yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodytų pažeidimų būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl šalčio, drėgmės, apšvietimo negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas (881 paros), tenkantis vienam asmeniui, ir kiti neatitikimai kalinimo sąlygų reikalavimams, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 53 000 Eur. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 5500 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo G. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 5500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.