- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-231-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19939-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.9.1Individualių darbo ginčų priskirtinumas (žinybingumas)
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu darbo sutarties pakeitimą, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė), priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai ir tiksliai nurodyti, kada buvo kreiptasi į ikiteisminę instituciją dėl ginčo nagrinėjimo, kada ir koks sprendimas joje buvo priimtas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, ar kreipėsi dėl ginčo išnagrinėjimo į darbo ginčų komisiją, koks sprendimas buvo priimtas, taip pat nenurodė darbo bylos numerio, darbo ginčų komisijos sprendimo datos ir numerio, prie ieškinio priedų nėra pridėto darbo ginčų komisijos sprendimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra įmanoma išspręsti ieškinio priėmimo klausimo, kol nebus patikslintos aplinkybės, susijusios su ikiteisminiu darbo ginčo nagrinėjimu, kadangi nesilaikius ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos teismas negali priimti ieškinio.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, netinkamai kvalifikavęs susiklosčiusius teisinius santykius, nepagrįstai sprendė, jog darbo ginčui dėl buvusio darbuotojo ir darbdavio susitarimų pripažinimo negaliojančiais yra privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovas nesikreipė į darbo ginčų komisiją, kadangi sprendžiant ginčą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia to nenumato joks įstatymas. Kilus abejonėms dėl konkretaus ginčų priskyrimo teismui ar kitai institucijai, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 24 straipsnyje įtvirtintu bylos priskyrimo teismui pirmumo principu, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi. Ieškovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsniu, teismo prašant pripažinti darbo sutarties pakeitimą negaliojančiu, yra pagrindas taikyti CK normas, nes šioje byloje nepakanka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įtvirtintų teisės normų ginčui išspręsti, be to, ginčui išnagrinėti reikia specialių teisės žinių, todėl jį turėtų nagrinėti kompetentingas organas – teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – atsisakymą priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Kreiptis į teismą galima tik po to, kai ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, nesutinkant su jos priimtu sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).
8. Kartu pažymėtina, kad DK yra nustatytos dvi bendrosios DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys, suteikiančios galimybę kreiptis tiesiogiai į teismą: pirma, kai darbo ginčas yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis); antra, kilus ginčui dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 105 straipsnio 2 dalis).
9. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad 2020 m. kovo 27 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti mobilaus ryšio techniku. 2020 m. liepos 1 d. šalys sudarė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo šalys sulygo dėl papildomų darbo funkcijų, t. y. ieškovui buvo pavesta eiti mobilaus ryšio darbų vadovo pareigas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu, nurodydamas, kad neprisimena, jog būtų pasirašęs darbo sutarties pakeitimą, taip pat, jog būtų buvęs žodžiu ar raštu įspėtas, sutikęs su būtinųjų darbo sąlygų, t. y. funkcijų (pareigų), pakeitimu.
10. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą kvalifikavo kaip individualų darbo ginčą (DK 213 straipsnio 3 dalis), kuriam yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčo komisijoje) tvarka (DK 105 straipsnis, 220 straipsnio 1 dalis), todėl, ieškovui nepridėjus įrodymų, kad jis kreipėsi į teismą laikydamas šios tvarkos, nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
11. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai sprendė, jog šiam ginčui yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovo teigimu, sprendžiant ginčą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kreipimosi į darbo ginčų komisiją nenumato joks įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
12. DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).
13. Iš ieškovo teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo sutartis, t. y. ieškovas buvo darbuotojas, o atsakovė – darbdavė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei teigia ieškovas, taisyklė, jog dėl privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal tai, ar ginčo laikotarpiu darbuotoją ir darbdavį siejo darbo santykiai, DK nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių subjektų aspektu ginčas atitinka individualaus darbo ginčo reikalavimus.
14. Nesutarimui kvalifikuoti kaip darbo ginčui būtinas ne tik subjektų, bet ir objekto, kaip jis apibrėžiamas DK 213 straipsnyje, egzistavimas. Ieškinyje ieškovas, vadovaudamasis CK 1.90 straipsniu, teismo prašo pripažinti negaliojančiu darbo sutarties pakeitimą. Iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovo ginčijamas darbo sutarties pakeitimas yra priedas prie 2020 m. kovo 27 d. darbo sutarties, kuriuo pakeistas darbo sutarties 1.2 punktas (darbuotojo darbo funkcijos (pareigos)), vietoje pareigų – „mobilaus ryšio technikas“, nurodant pareigas – „mobilaus ryšio darbų vadovas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis), o darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 45 ir 46 straipsniais, darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą. Kadangi ginčas inicijuojamas dėl darbo santykių (būtinosios darbo sąlygos – darbo funkcijos) pakeitimo teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir objekto prasme jis atitinka individualaus darbo ginčo sampratą.
15. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad ginčas nepripažintinas darbo ginču, nes DK nepakanka normų, reikalingų šalių ginčui išspręsti, todėl ieškovas darbo sutarties pakeitimą ginčija remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastaroji ieškovo nurodyta aplinkybė nėra lemiamas kriterijus sprendžiant, ar ginčas priskirtinas individualiems darbo ginčams.
16. DK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią, esant DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pagal DK 4 straipsnį darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos (1 dalis); jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, darbo santykiams gali būti taikomos civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai (2 dalis). Taigi, vien darbo sutarties pakeitimo ginčijimas vadovaujantis CK, o ne DK teisės normomis nepanaikina nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo priskirtinumo individualiems darbo ginčams.
17. Kaip minėta nutarties 8 punkte, DK yra pateiktas aiškus išimčių sąrašas, kuomet netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, visų kitų darbo ginčų nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.
18. Remiantis CPK 138 straipsniu, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kadangi ieškovas su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog jis pasinaudojo išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.