Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovams advokatui Arūnui Koskui ir advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, atsakovės atstovams G. K. ir Renatai Sadzevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2011-03-16 nutarimu Nr. 304 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos V. V. skyrimo“ (toliau - Nutarimas) V. V. paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų ir grąžinti V. V. į pareigas.

Paaiškina, kad skundžiamu Nutarimu paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - paskirta nepagrįstai. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau - Taisyklės) 9 punktas numato teises, kurias turi galimai tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, o Taisyklių 10 punkte numatyta valstybės tarnautojo teisė turėti atstovą, kuris gali būti advokatas. V. V. faksu ir elektroniniu paštu Komisijai, sudarytai Ministro Pirmininko 2011 m. sausio 24 d. potvarkiu Nr. 18, pateik4 raštišk1 prašym1 kviesti V. V. ir jo atstovą advokatą Arūną Koskų į Komisijos posėdį ir sudaryti galimybę duoti paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo bei pridėta atstovavimo sutartis. 2011-03-15 buvo pateiktas prašymas atidėti klausimo svarstymą kitam Vyriausybės posėdžiui, kadangi nei V. V., nei jo atstovas dėl ligos negalėjo atvykti, kviesti juos į kitą Vyriausybės posėdį bei sudaryti galimybę duoti paaiškinimus. Prie prašymo buvo pridėti negalėjimą atvykti bei ligą patvirtinantys dokumentai, bet Komisijos bei Vyriausybės posėdžiai įvyko ir sprendimai buvo priimti pareiškėjui bei jo atstovui nedalyvaujant. Atsakymai į pareiškėjo ir jo atstovo prašymus nebuvo pateikti iki pat balandžio 7 dienos, kai po dar vieno jų prašymo buvo pateikta tyrimo medžiaga. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Taisyklių 9, 10 punktuose, t.y. gintis nuo pažeidimo, kurio padarymu buvo kaltinamas, naudotis advokato pagalba, tuo pažeidžiant jo konstitucinę teisę į gynybą (remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (LVAT) nutartimi adm. byloje Nr. A4-675-2004). Taigi Komisija, turėdama pareigą užtikrinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą visos procedūros metu, tačiau atsisakydama suteikti galimybę V. V. ir jo atstovui dalyvauti Komisijos posėdyje, taip pat Vyriausybės posėdyje ir duoti papildomus paaiškinimus, neužtikrino pareiškėjo teisės į gynybą visos procedūros metu, todėl tarnybinis tyrimas atliktas bei tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant nustatytą procedūrą, tuo pažeidžiant Taisyklių 9 ir 10 punktus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 punktą procedūros taisyklių pažeidimas, ypač tų, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, yra pagrindas naikinti sprendimą.

Vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (LVAT sprendimas adm. byloje Nr. A4-678-2004). Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Komisijos teiginys, neva V. V. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams pasitikrinti girtumą, yra nepagrįstas. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai V. V. pasiūlė, bet ne reikalavo pasitikrinti blaivumą. Pasiūlymas nuo reikalavimo skiriasi savo pasekmėmis bei privalomumu, todėl atsisakymas nuo pasiūlymo negali būti traktuojamas kaip teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas. Be to, Komisijos išvadoje nustatyta: ,,Komisija neturi pagrindo konstatuoti buvus V. V. 2011-01-20 darbe neblaiviu". Komisija ir Vyriausybė neteisėta V. V. veika laiko tai, kad šis sukėlė abejonių jo nepriekaištinga reputacija, tuo pažemindamas valstybės tarnybos prestižą. Bet, anot pareiškėjo, vien tik abejonių, kurios nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka, sukėlimas nėra pagrindas skirti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A8-281/2007).

Komisijos išvada, kad pareiškėjas, palikdamas Tarnybos patalpas ir išvykęs ne darbo tikslais, negavęs tiesioginio vadovo sutikimo, pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 punkto, 43 str. 5 d. 8 punkto ir Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje vidaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006-07-12 d. potvarkiu Nr. V-3 (toliau - Aprašas), nuostatas, taip pat nepagrįsta. Tyrimo metu nesivadovauta ir išvadoje nesiremiama V. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Be to, Komisijai buvo pateiktas UAB ,,Šiaulių ryšių objektų statyba", kuris yra oficialus Ford Motor Co ir Mazda Motor Co atstovas Šiaulių krašte, 2011-02-28 paaiškinimas, pagal kurį V. V. 2011-01-20 apie 16-17 val. lankėsi autoservise, adresu (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, kur aptarė savo tarnybinio automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo keitimo klausimą, taip pat Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos vyriausiosios specialistės J. Š. raštišku patvirtinimu, kad tą pačią dieną, po pietų, apie 15.30 val., darbo patalpose ji su V. V. aptarė darbo klausimus. Komisija šiais dokumentais nesivadovavo ir jų nevertino, tuo pažeisdama pareigą išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes (įskaitant ir asmenį teisinančias), susijusias su galimu tarnybiniu nusižengimu. Taigi tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl paskirta neteisėtai.

Minėta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga galimiems V. V. pažeidimams. Atsižvelgus į tai, kad atleidimas iš pareigų yra pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, ją skiriant privaloma griežtai laikytis VTĮ nustatytos nuobaudos skyrimo tvarkos bei proporcingumo principo. Pagal VTĮ 29 str. 4 dalį atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. V. V. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Komisijos nustatyti faktai negali būti laikomi kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kadangi šio nusižengimo sudėtis neįrodyta, o ir pati Komisija savo išvadoje neužsimena ir nekonstatuoja, kad pareiškėjo pažeidimas yra šiurkštus. Komisija nemanė, jog V. V. yra vertas griežčiausios tarnybinės nuobaudos, kadangi Vyriausybei buvo pasiūlyta skirti kitą, švelnesnę tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Tad skundžiamu Nutarimu paskirta nuobauda - atleidimas iš pareigų - yra paskirta nesant VTĮ 29 str. 4 dalyje numatytų pagrindų šiai nuobaudai skirti ir yra naikintina ABTĮ 89 str. 1 d. 1 punkto pagrindu (b.l.1-6).

Pareiškėjas ir jo atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, pareiškėjas papildomai paaiškino, jog jis atleistas skubotai, atimta galimybė pasiaiškinti, gydytojas R. S. bijo atvykti į teismą liudyti, nes jam gali būti paskirta nuobauda už jo vizito neužfiksavimą. Anksčiau jis nenurodė, jog iš ligoninės tiesiai vyko į savivaldybę, kur susitiko su S., nes neteikė tam reikšmės. Policininkai sakė „ar nenorite pasitikrinti“, jie buvo labai arti – maždaug metro atstumu, tuo metu jau buvo pietų pertraukos laikas. Su G. K. raštu jo niekas nesupažindino, gavo iš teismo, Komisijos išvadą iš Vyriausybės gavo paprašius medžiagos jau po nuobaudos paskyrimo. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį jis 2011m. sausio 20 jis dirbo visą darbo dieną.

Atstovai argumentavo, jog liudytojų apklausa teisme patvirtino pareiškėjo blaivumą sausio 20 dieną, o abejonės turėtų būti vertinamos asmens naudai. Skiriasi pranešimo turinys ir veika, už kurią nubaustas pareiškėjas, nebuvimo darbo vietoje faktas nuneigtas. Pasiūlymas pasitikrinti blaivumą negali sukelti jokios teisinės atsakomybės, nes yra reglmantuota, kokia tvarka siunčiama pasitikrinti blaivumą, būtina nušalinti nuo tarnybos ir pan., net jei laikyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas - jis nebuvo šiurkštus. Komisijos išvada pareiškėjui nebuvo įteikta, Ministro pirmininko patarėjo G. K. pažyma yra tik jo nuomonė, bet ji suklaidino Ministrą pirmininką.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2011-01-21 dienraščio ,,Šiaulių kraštas“ internetiniame puslapyje www.skrastas.lt buvo publikuotas straipsnis ,,Vyriausybės atstovas užsibarikadavo tualete“, kuriame rašoma: ,,Vakar 11.25 valandą į „Šiaulių krašto" redakciją paskambinęs vyras pranešė ką tik matęs Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje V. V. įsvirduliuojantį į savo kabinetą. Vyras tikino, kad V. V. gali būti išgėręs ir dėl sklindančio kvapo, ir dėl keisto elgesio. 11.42 val. su V. V. susiduriame jo kabineto tarpduryje. Nors dar pietų pertrauka neprasidėjusi, valdininkas apsirengęs paltu ir pasiėmęs portfelį ruošėsi išeiti. Jo pavaldinės, dirbančios tame pačiame kabinete, nebuvo. Jautėsi alkoholio kvapas. „Skubu. Ko norit? Nesitarėm susitikti. Manęs laukia", — keistai artikuliavo žodžius, svirduliavo V. V.. Pasiūlius patikrinti jo blaivumą V. V. dar kartą susvirduliavo. „O kas čia tokia esat?", — neatpažindamas žurnalistės, su kuria ne kartą bendravo, klausė V. V.. „Pats pasitikrinsiu blaivumą, koks kieno reikalas. Ko čia dabar. Jau vieną kartą tikrinausi...", — išvinguriavo į koridorių V. V.. Valdininkas kelis kartus bando užrakinti kabinetą, bet jam nepavyksta. Numojęs ranka, palieka duris neužrakintas, o ten dokumentai, kompiuteriai, ir patraukia savo keliais. Einame paskui. V. V. stabteli. Keičia judėjimo kryptį. Vėl stabteli. Kelias minutes valdininkas blaškėsi po koridorių, ieškodamas išėjimo į laiptinę. Bendradarbiai tik nedrąsiai gūžčiojo pečiais, kai klausėme, ar V. V. dažnai tokios keistokos būsenos pasirodo darbe. Iš bendradarbių sužinome, kad užvakar V. V. šventė sūnaus gimtadienį. V. V. pagaliau surado reikiamas duris. Vyrų tualetas. Kviečiame policiją. Penkiolika minučių tualeto durys neprasiveria. Atvyksta pareigūnai su nešiojamu alkoholio matuoklio lagaminėliu. Ryžtasi eiti į tualetą: gal žmogui negera, kad tiek laiko nepasirodo. Pareigūnai valdininką apie penkias minutes apklausė užsidarę tualete, vienoje iš būdelių, kur V. V. buvo atsisėdęs ant sieninės lentynos. „Kas jūs toks esat? — koridoriuje aiškiai girdisi pareigūno balsas. "O kas jūs toks?" — atsako V. V.. "Jūs savo darbo vietoje?". "Aš dabar tualete. Čiau", iš tualeto girdisi balsai koridoriuje. Pareigūnas po valdininko apklausos tualete informuoja: „Be alkotesterio parodymų mes negalime tvirtinti, ar jis girtas, ar išgėręs vaistų. O tikrintis girtumą jis atsisakė. Atsisakė bendrauti su visais, taip pat ir su policijos pareigūnais. Jis paaiškino, kad su sveikata jam jokių problemų". ,,Jis pasakė, kad nesitikrins blaivumo, nes vieną kartą jau pasimokė pasitikrinęs, daugiau nenori", — teigė kitas pareigūnas. Dėl iškvietimo ir atsisakymo tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu pareigūnai komisariate surašė tarnybinį pranešimą. Pareigūnai apie įvykį pranešė Darbo inspekcijai, tačiau atvykę darbo inspektoriai V. V. darbo vietoje neberado. Kol V. V. slėpėsi tualete, skambinome Vyriausybės kancleriui D. M. ir pranešėme, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje V. V. darbe gali būti neblaivus, tačiau policijos pareigūnams atsisakė pasitikrinti blaivumą. „Vienareikšmiškai privalo pasitikrinti ir moraline, ir visomis kitomis prasmėmis, jei yra abejonių ir įtarimų. Juo labiau, kad tai atsitinka nebe pirmą kartą. V. V. jau yra gavęs drausminę nuobaudą už tai. Man jokių abejonių nekyla", sakė D. M.. Po keliolikos minučių D. M. informavo pats kalbėjęsis su V. V.. „Pasakiau, kad jis privalo pasitikrinti blaivumą. Jeigu nepasitikrins, tai jo atsisakymas bus traktuojamas kaip pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą. Juk jau viena drausminė nuobauda už girtumą jam buvo skirta. Jeigu kartojasi ir informacija pasitvirtintų, tektų atleisti iš darbo", — sakė D. M.. Po pietų pertraukos V. V. mobilusis telefonas buvo išjungtas. Atsiliepusi tarnybiniu telefonu darbuotoja pasakė, kad V. V. darbe nebebus, nes jis išėjo pas gydytojus“ (b.l.44-47).

Analogiškas straipsnis ,,Vyriausybės atstovas vėl bandė slėptis tualete“ 2011-01-22 dieną buvo publikuotas ir dienraščio ,,Lietuvos rytas“ internetinėje svetainėje www.lrytas.lt. (b.l.42-43).

Ministras Pirmininkas 2011-01-24 potvarkiu Nr. 18 sudarė komisiją Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (b.l.40). Ministro Pirmininko tarnyba V. V. 2011-01-26 surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 39-331, kuriuo pranešė, kad Lietuvos dienraščiuose (,,Lietuvos rytas" ir „Šiaulių naujienos") 2011 m. sausio 21 ir 22 dienomis pasirodžius informacijai apie V. V. pasirodymą tarnybinėse patalpose neblaiviam, V. V. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nusižengdamas valstybės tarnautojo pareigoms, nustatytoms VTĮ 15 str. 1 d. 5 ir 2 punktuose, 3 str. 2 dalies 4 ir 8 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau - Etikos taisyklės), 5 ir 9 punktams (padorumo ir pavyzdingumo princiams). V. V. buvo paprašytas pateikti raštišką paaiškinimą dėl žiniasklaidoje pateiktos informacijos iki 2011 m. vasario 3 d. įskaitytinai (b.l.41).

Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba į šį pranešimą atsakė 2011-01-31 raštu Nr. 2-49, kad V. V. nuo 2011-01-24 yra gydomas VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės kardiologijos skyriuje (b.l.50).

Šiaulių AVPK, atsakydamas į Komisijos pirmininko paklausimą, 2011-02-07 raštu Nr. 40-S-2268 pranešė, kad 2011 m. sausio 20 d., 11 val. 54 min., Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas R. Ž. telefoninis pranešimas apie tai, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje V. V. yra girtas Šiaulių rajono savivaldybės patalpose. Nedelsiant patikrinti minėtą informaciją buvo nusiųstas policijos patrulis. Atvykę policijos pareigūnai V. V. rado pastato trečiajame aukšte, bendro naudojimo tualete. V. V. tikrintis girtumą alkoholio kiekio matuokliu atsisakė, iš Šiaulių rajono savivaldybės patalpų pasišalino. Įvykį tiria VDI Šiaulių skyrius (b.l.52). Kartu su Šiaulių AVPK 2011-02-07 raštu Nr. 40-S-2268 buvo pateikti Šiaulių AVPK Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, kad 2011-01-20, apie 11.54 val., gautas „Šiaulių krašto" žurnalistės R. Ž. pranešimas telefonu apie tai, kad Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybinėse patalpose yra girtas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje V. V.. Atvykęs policijos patrulių ekipažas V. V. rado bendro naudojimo tualete, tačiau iš jo elgesio ir kalbos negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. V. V. pasitikrinti girtumą alkotesteriu atsisakė. Policijos pareigūnai apie įvykį informavo VDI Šiaulių skyrių. V. V. pasišalino iš Šiaulių rajono savivaldybės patalpų (b.l.53-54).

VDI Šiaulių skyrius, atsakydamas į Komisijos pirmininko 2011-02-03 paklausimą, 2011-02-14 raštu Nr. (4)SD-2969 pranešė, kad nėra įrodymų, leidžiančių pradėti administracinę procedūrą V. V. atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 41¹² str. 1 dalį (b.l.56). VDI Šiaulių skyrius pateikė VDI Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektoriaus darbo teisei Donato Jakubėno 2011-02-07 išvadą, kuria nustatyta, kad 2011 m. sausio 20 d., apie 12.00 val., VDI Šiaulių skyriuje telefonu gavus informacijos, kad Šiaulių rajono savivaldybės patalpose yra pastebėtas girtas Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos vadovas V. V., buvo atliktas tikrinimas Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos patalpose, adresu Vilniaus g. 263, Šiauliai. Patikrinimo metu tarnybos vadovas V. V. nerastas darbo vietoje, vyr. specialistė Inga Lekečinskienė nurodė, kad, prieš pietus tarnybos vadovui pasijutus blogai, V. V. išvyko pas gydytoją. Remiantis tuo, kad tarnybos vadovas V. V. nebuvo rastas girtas savo darbo vietoje, ko negalėjo patvirtinti ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, nesant V. V. veikoje pažeidimo sudėties, VDI Šiaulių skyriuje administracinė procedūra V. V. atžvilgiu nepradėta. 2011 m. sausio 24 d. buvo paskambinta tarnyboje dirbančiai vyr. specialistei I. Lekečinskienei, kuri nurodė, kad tarnybos vadovo V. V. nėra darbe, kadangi jis serga. Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis. Iš gautų Šiaulių AVPK policijos pareigūnų tarnybinių pareiškimų negalima spręsti, ar V. V. buvo neblaivus, t.y. nebuvo atlikta medicininė apžiūra V. V. neblaivumui nustatyti, be to, ir Šiaulių AVPK pareigūnų A. I. ir A. D. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad patiems pareigūnams nebuvo aišku, ar V. V. buvo neblaivus. Išvadoje pasiūlyta V. V. atžvilgiu nepradėti administracinės procedūros, nesant pažeidimo sudėties, numatytos LR ATPK 41¹² str. 1 dalyje (b.l.107-108).

Kartu su šiuo raštu VDI Šiaulių skyrius taip pat pateikė iš Šiaulių AVPK gautus dokumentus:

1) Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. D. bei Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio specialisto A. I. 2011-01-20 tarnybinius pranešimus, kad 2011-01-20, kartu patruliuodami autoekipažu ,,Alksna 23“, apie 11.45 val. per radijo ryšį gavo Šiaulių AVPK budėtojo pranešimą, kad Vilniaus g. 263, Šiaulių rajono savivaldybės 3 aukšte, jų laukia žurnalistai. Nuvykus į minėtą vietą, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė ,,Šiaulių kraštas“ žurnaliste R. Ž. ir paaiškino, kad V. V. darbo vietoje yra neblaivus, atsisako su ja bendrauti, pasišalino į tualetą, užsidarė ir neišeina. Žurnalistė paaiškino, kad nerimauja dėl V. V. sveikatos. Pareigūnai įėjo į žurnalistės nurodytą tualetą, apžiūrėję vienoje iš kabinų, pastebėjo V. V.. Jis sėdėjo ant klozeto, apsivilkęs ilgą paltą ir užsidėjęs kepurę. Pareigūnai paklausė V. V., ar jam nieko nenutiko ir ar nereikalinga med. pagalba. V. V. atsakė, kad jam viskas gerai. Tada pareigūnai V. V. paaiškino, kad žurnalistai įtaria, jog jis yra neblaivus darbo vietoje bei pasiūlė nusistatyti, ar jis yra blaivus. V. V. pareiškė, kad jam dabar pietų pertrauka, jis būna kur nori, nieko nenustatinės ir nebendraus nei su pareigūnais, nei su žurnalistais, nes jau yra nukentėjęs, ir užsidarė tualeto duris. Ar V. V. buvo neblaivus, neaišku, nes pareigūnai bendravo trumpą laiką ir jam sėdint. Apie pokalbį su V. V. pareigūnai informavo žurnalistę. Apie šį įvykį pareigūnai informavo Šiaulių AVPK budėtoją, kurio nurodymu jie liko Šiaulių rajono savivaldybės kieme laukti, kol atvyks darbo inspekcijos atstovas. Atvykus darbo inspekcijos atstovui, V. V. sekretorė paaiškino, kad V. V. pasijuto blogai ir išvyko į medicinos įstaigą (b.l.59,60).

2) Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos vyr. specialistės Ingos Lekečinskienės 2011-01-20 paaiškinimą, kad, jos žiniomis, Vyriausybės atstovo tarnybos vadovas iki pietų pasijuto blogai ir po pietų išvyko pas gydytojus. I. Lekečinskienei grįžus po pietų, apie 12.30, vadovas jau buvo išvykęs pas gydytojus. Nieko įtartino ji nepastebėjo (b.l.61).

Teismas papildomai gavo VDI Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektoriaus Donato Jakubėno 2011-01-20 tarnybinį pranešimą, iš kurio aišku, jog skyriuje informacija apie galimą V. V. neblaivumą buvo gauta 2011-01-20, apie 12.00 val. D. Jakubėnas su skyriaus vedėju Z. Griguola 13.15 val. nuvyko į Vyriausybės atstovo tarnybos patalpas, bet V. V. tarnybos vietoje nebuvo (b.l.131-134).

Specialistas A. I. ir vyriausiasis patrulis A. D. 2011-02-14 papildė savo 2011-01-20 tarnybinius pranešimus, nurodydami, kad jie, pastato Vilniaus g. 263 patalpose, tualete, bendraudami su piliečiu V. V., pasiūlė jam pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu arba vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Kai V. V. atsisakė bet kuriuo būdu pasitikrinti girtumą, pareigūnai apie tai informavo Šiaulių AVPK budėtoją. Tuo metu V. V. vėl užsidarė tualete ir pareigūnai nebeturėjo galimybės su juo bendrauti. V. V. girtumo jie nenustatė (b.l.99, 100).

VšĮ Šiaulių centro poliklinika, atsakydama į Komisijos pirmininko 2011-02-15 paklausimą, 2011-02-19 raštu Nr. 01-02-183 pranešė, kad V. V. dėl sveikatos sutrikimų į šią gydymo įstaigą paskutinį kartą kreipėsi 2010 m. balandžio 1 d. 2011 m. vasario 11 d. poliklinika gavo epikrizę iš ligos istorijos, kad pil. V. V. 2011-01-24 - 2011-02-03 gydėsi VšĮ Šiaulių ligoninės kardiologijos skyriuje. Dgn.: Koronarinė širdies liga. Nestabili, didelės rizikos krūtinės angina, stabilizuota. Permanentinis prieširdžių virpėjimas. Sinusinio mazgo silpnumas (b.l.64).

VšĮ Šiaulių ligoninė, atsakydama į Komisijos pirmininko 2011-02-15 paklausimą, 2011-02-21 raštu Nr. S1-4(1.19) pranešė, kad V. V. yra dispanserizuotas dėl šių susirgimų, dgn.: Koronarinė širdies liga. Lėtinis prieširdžių virpėjimas. Implantuotas elektrokardio stimuliatorius ( 2004 m.). Krūtinės angina, širdies nepakankamumas, 3 funkcinė klasė, pirminė arterinė hipertenzija. 2011 m. sausio 21 d. V. V. kreipėsi dėl sustiprėjusio dusulio, skausmų krūtinėje. Nustačius nestabilią krūtinės anginą, nukreiptas stacionariniam gydymui. 2011 m. sausio 24 d. - 2011 m. vasario 3 d. gydėsi I kardiologijos skyriuje dėl minėtos diagnozės. Po to nukreiptas į Kauno medicinos universiteto Kardiologinės reabilitacijos skyrių Palangoje reabilitaciniam gydymui (b.l.65).

V. V. buvo įteiktas 2011-02-28 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 39-849, kuriuo pranešama, kad Lietuvos dienraščiuose (,,Lietuvos rytas" ir „Šiaulių naujienos") 2011 m. sausio 21 ir 22 d. pasirodžius informacijai apie jo pasirodymą tarnybinėse patalpose būnant neblaiviam, V. V. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nusižengiant valstybės tarnautojo pareigoms, nustatytoms VTĮ 15 str. 1 d. 5 ir 2 punktuose, ir VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktuose, Etikos taisyklių 5 ir 9 punktuose. Komisija pakartotinai paprašė pateikti patikslintą raštišką paaiškinimą dėl žiniasklaidoje pateiktos informacijos iki 2011 m. kovo 2 d. įskaitytinai. V. V. buvo pakviestas į Komisijos posėdį, kuris vyks 2011 m. kovo 3 d. 10 val. 425 kab. (b.l.67).

2011-03-03 dieną įvyko komisijos posėdis, kuriame dalyvavo V. V. ir teikė paaiškinimus (b.l. 129).

V. V. 2011-03-07 papildomai pateikė Komisijai (b.l.73) UAB ,,Šiaulių ryšių objektų statyba“ 2011-02-28 paaiškinimą Nr. 11/02/28, kad V. V. 2011-01-20, tarp 16 ir 17 val., lankėsi bendrovės autoservise adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, Šiauliai. Apsilankymo metu jie aptarė automobilio Ford Mondeo, (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo keitimo klausimą (b.l.74).

Komisija, atlikusi tarnybinį tyrimą, 2011-03-10 surašė išvadą Nr. 1 ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Išvada), kuria konstatavo, kad V. V. 2011 m. sausio 20 d., apie 12 val., jam esant tarnybinėse patalpose, adresu Vilniaus g. 263, Šiauliai, policijos pareigūnų paprašytas, atsisakė pasitikrinti girtumą. Tą pačią dieną, apie 12.30 – 12.45 val., V. V. paskambino Ministro Pirmininko kancleris D. M. ir paprašė nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą bei pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, kad niekam neliktų abejonių dėl jo blaivumo, tačiau V. V. to nepadarė. Apie 13 val. V. V. slapčia paliko tarnybines patalpas ir į darbą iki nustatyto darbo laiko pabaigos nebegrįžo. Nors Volkovas teigia pasijutęs blogai ir išvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau tyrimo medžiagoje duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas 2011 m. sausio 20 d., nėra, yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad V. V. dėl nusiskundimo sveikata kreipėsi į gydytojus tik 2011 m. sausio 21 dieną. Atsižvelgusi į turimą tyrimo medžiagą ir V. V. paaiškinimus, Komisija mano, kad V. V. atsisakymas pasitikrinti neblaivumą ir nepateisinamas nebuvimas darbe 2011-01-20 po pietų kelia Komisijai pagrįstų įtarimų dėl V. V. buvimo darbe neblaiviu. Komisijai žinoma, kad Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje V. V. jau buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis jam būnant tarnybinėse patalpose bei Vyriausybės 2009 metais spalio 28 d. nutarimu Nr. 1394 paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, o VAAT 2010-04-19 sprendimu atmetė V. V. skundą dėl šio Vyriausybės nutarimo panaikinimo kaip nepagrįstą. Tačiau, kadangi tyrimo metu negauta pakankamai įrodymų dėl V. V. neblaivumo 2011-01-20, Komisija neturi pagrindo konstatuoti V. V. buvus 2011-01-20 dieną darbe neblaiviu. Visgi, Komisijos nuomone, atsisakydamas pasitikrinti blaivumą V. V. pažeidė svarbiausius valstybės tarnautojų etikos - padorumo ir pavyzdingumo principus, reikalavimus elgtis nepriekaištingai ir būti nepriekaištingos reputacijos, elgtis profesionaliai ir atmesti tik neteisėtus prašymus (policijos pareigūnų prašymas pasitikrinti blaivumą buvo teisėtas, o Ministro Pirmininko kanclerio prašymas nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumą - pagrįstas ir savalaikis). Komisija mano, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje V. V. privalėjo įvertinti savo, kaip aukščiausio Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno ir įstaigos vadovo, statusą, paisyti VTĮ 3 str. 2 dalyje išdėstytų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų - 4 punkte įtvirtinto padorumo principo bei 8 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo, vadovautis VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytomis valstybės tarnautojo pareigomis, tarp jų - ir pareiga laikytis Konstitucijos, įstatymų, taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba. V. V. pažeidė Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos vidaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006-07-12 potvarkiu Nr. V-3 (toliau - Aprašas) 22 punktą. Komisija mano, kad Vyriausybės atstovo, kaip Vyriausybės skiriamo valstybės tarnautojo - įstaigos vadovo, statusas įpareigoja laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti savo, kaip aukščiausio rango valstybės tarnautojo, gerą reputaciją visuomenėje, rūpintis vadovaujamos institucijos autoritetu, nes Vyriausybės atstovo tarnybos autoriteto sumenkinimas kartu menkina ir pačios Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, autoritetą, o kartu ir silpnina žmonių pasitikėjimą valdžia bei valstybe, kuri turi ginti ir apsaugoti jų konstitucines teises ir laisves. Valstybės tarnautojas, elgdamasis priešingai, nei to reikalauja VTĮ, nevykdydamas įstatymų nustatytų valstybės tarnautojo pareigų, įskaitant ir valstybės tarnautojo pareigą laikytis Konstitucijos ir įstatymų bei saugoti savo reputaciją bei institucijos autoritetą, kartu pažeidžia ir viešąjį interesą. KT 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodė, kad valstybės tarnautojas turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Komisija mano, kad V. V., atsisakydamas pasitikrinti blaivumą, pažeidė nurodytuosius principus, sumenkino savo ir vadovaujamos įstaigos reputaciją. Komisija taip pat konstatavo, kad V. V. pažeidė darbo drausmę, kadangi, kaip teigia, tačiau to nepagrindžia įrodymais, buvo išvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau tokiu atveju V. V. nesilaikė VTĮ 43 str. 5 d. 8 punkto, 15 str. 1 d. 1 punkto, taip pat Aprašo nuostatų, kurios reikalauja prieš išvykstant į sveikatos priežiūros įstaigą gauti tiesioginio įstaigos vadovo sutikimą, kuris, kaip nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nebuvo gautas, nes V. V. tokio prašymo nepateikė. Be kita ko, V. V. taip pat nepateikė Komisijai svarių įrodymų, kad likusį darbo laiką - 2011-01-20 po pietų - jis praleido vykdydamas tarnybines pareigas. Komisija laikosi nuomonės, kad V. V. tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, t.y. V. V. lengvabūdiškai neįvertinus galimų jo, kaip aukščiausio rango valstybės tarnautojo, elgesio pasekmių. Tačiau tokio V. V. elgesio pasekmės - buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, sumenkintas vadovaujamos įstaigos autoritetas, jo, kaip valstybės tarnautojo, reputacija ir valstybės vykdomosios valdžios prestižas. Komisija, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 straipsniais: 1) pasiūlė pripažinti, kad V. V. padarė tarnybinį nusižengimą, tuo pažeisdamas VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas ta apimtimi, kiek reikalaujama laikytis Konstitucijos, įstatymų, taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos principų; 2) pasiūlė Vyriausybei skirti V. V. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą (b.l.76-81).

Ministro Pirmininko patarėjas G. K. Ministrui Pirmininkui 2011-03-10 pateikė pažymą ,,Dėl O. Romančiko vadovaujamos tyrimo komisijos dėl Vyriausybės atstovo V. V. tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Pažyma), kurioje pažymima, kad, susipažinus su Komisijos pateiktais įrodymais bei išvadomis, galima konstatuoti, kad Komisija ne tik nustatė, kad V. V. darbo metu buvo neblaivus ir atsisakė tikrinti savo neblaivumą, bet ir be tiesioginio vadovo leidimo 2011 m. sausio 20 dieną savavališkai pasišalino iš darbo vietos. Kaip teigia pats V. V., jis sausio 20 dieną buvo išvykęs pas gydytoją, vėliau lankėsi autoservise. Tačiau Komisija gavo duomenis iš VšĮ Šiaulių ligoninės (2011-02-01 raštas Nr. S1-4(1.19)) ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos (2011-02-19 raštas Nr. 01-02-183), kad V. V. 2011 m. sausio 20 d. nesikreipė į jų gydymo įstaigas. VTĮ 29 straipsnio nuostatos reikalauja, kad tarnybinė nuobauda būtų skiriama, atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Be to, pagal apibendrintą teismų praktiką, skiriant nuobaudą, turi būti nagrinėjamas valstybės tarnautojo elgesys iki nuobaudos skyrimo. Komisija savo išvadose ištyrė V. V. veiksmus, tačiau padarytų pažeidimų nevertino kaip šiurkščių, nors V. V., būdamas darbo vietoje, atsisakė tikrinti savo neblaivumą, vėliau nevykdė savo tiesioginių pareigų ir be tiesioginio vadovo sutikimo pasišalino iš darbo vietos bei tarnybinio tyrimo metu pateikė melagingus paaiškinimus, pažeisdamas VTĮ numatytą padorumo principą. Komisija privalėjo visapusiškai įvertinti V. V. veiksmus iki nuobaudos skyrimo ir įvertinti tas aplinkybes, kad už analogiškus veiksmus darbo metu darbo vietoje minėtas asmuo jau buvo baustas Vyriausybės 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1394 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. V. skyrimo" (jam skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas). Minėtas Vyriausybės nutarimas buvo apskųstas VAAT ir tik 2010 m. balandžio 19 d. buvo priimtas sprendimas, patvirtinantis šio nuobaudos paskyrimą V. V.. VAAT pabrėžė, kad Vyriausybės atstovas yra įstaigos vadovas ir prisiekia Ministrui Pirmininkui, įsipareigodamas gerbti ir vykyti Konstituciją ir įstatymus. Teismas pripažino, kad Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, kaip Vyriausybės skiriamo valstybės tarnautojo - įstaigos vadovo, statusas įpareigoja saugoti savo gerą reputaciją visuomenėje, rūpintis vadovaujamos institucijos autoritetu, nes Vyriausybės atstovo tarnybos autoriteto sumenkinimas kartu menkina pačios Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, autoritetą, o kartu ir silpnina žmonių pasitikėjimą valdžia ir valstybe. Neblaivaus įstaigos vadovo buvimas darbo vietoje, net ir ne darbo metu, o ypač šiai aplinkybei iškilus į viešumą, menkina jo, kaip įstaigos vadovo, reputaciją bei vadovaujamos įstaigos autoritetą visuomenėje. Pažymoje padaryta išvada, kad V. V. pakartotinai padarė analogišką pažeidimą, atsisakė tikrinti neblaivumą, be tiesioginio vadovo sutikimo pasišalino iš darbo vietos, tinkamai neatliko savo pareigų, tarnybinio tyrimo metu pateikė melagingus paaiškinimus, todėl ne tik padarė šiurkščius pažeidimus, bet ir sąmoningai pažeidė valstybės tarnautojų elgesio principus elgtis nepriekaištingai ir padoriai. Pažymoje pateiktas siūlymas, vadovaujantis VTĮ 3 str. 2 d. 1 ir 4 punktais bei 29 str. 4 ir 5 dalimis bei 29 str. 6 d. 6, 7, 10 punktais, už šiurkščius tarnybinius nusižengimus V. V. skirti - atleidimą iš pareigų (b.l.84-85).

Ministras Pirmininkas 2011-03-14 pasitarime (protokolo Nr. 18) pavedė Ministro Pirmininko tarnybai parengti Vyriausybės nutarimo dėl tarnybinės nuobaudos V. V. skyrimo projektą ir šį klausimą svarstyti Vyriausybės 2011-03-16 posėdyje (b.l.86).

Ministro Pirmininko tarnyboje 2011-03-14 buvo gautas V. V. atstovo advokato Arūno Koskaus 2011-03-14 prašymas sudaryti galimybę V. V. pasinaudoti advokato pagalba, iškviečiant į Komisijos posėdį advokatą Arūną Koskų ir leisti pasisakyti dėl V. V. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Nesant tokios galimybės, prašoma apie tai skubiai informuoti advokatą, kad jis galėtų pateikti paaiškinimus raštu. Komisijai palankiai išsprendus V. V. dalyvavimo Komisijos posėdyje klausimą, prašoma V. V. kviesti į posėdį po 2011-03-23, kadangi iki tos dienos planuojamas jo nedarbingumas (b.l.91). V. V. atstovas pateikė Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos vyriausiosios specialistės J. Š. 2011-03-09 paaiškinimą, kad V. V. 2011-01-20, apie 15.30 val., buvo užėjęs į J. Š. 317 kabinetą Vilniaus g. 263, 3 a. Jie aptarė su darbu susijusius klausimus. Apsilankymo metu V. V. buvo blaivus (b.l.92). Ministro Pirmininko tarnyboje 2011-03-15 buvo gautas V. V. 2011-03-15 prašymas 2011-03-16 Vyriausybės posėdyje V. V. tarnybinės atsakomybės klausimo svarstymą atidėti, kadangi V. V. ir advokatas Arūnas Koskus dėl nedarbingumo negali atvykti į šį posėdį ir pasinaudoti teise duoti paaiškinimus dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo (b.l.93).

VDI Šiaulių skyrius 2011-03-15 raštu Nr. (4)SD-5022 Komisiją papildomai informavo, kad 2011 m. kovo 9 d. į VDI Šiaulių skyrių buvo atvykęs V. V., kuris žodžiu paaiškino, kad jo atžvilgiu Ministro Pirmininko tarnyboje yra pradėtas tyrimas, dėl ko dokumentų pateikti negalintis. Pokalbio metu su V. V. buvo sutarta, kad 2011 m. kovo 15 d. jis atvyks į VDI Šiaulių skyrių ir pateiks dokumentus, susijusius su 2011 m. sausio 20 d. įvykiu. Sutartą dieną V. V. į VDI Šiaulių skyrių neatvyko. Susisiekus telefonu, V. V. nurodė, kad yra pas gydytoją, serga (b.l.97).

Ministras Pirmininkas 2011-03-15 rašte Nr. 39-1082 Vyriausybei nurodė, kad, atsižvelgus į Vyriausybės 2011-03-14 dienos pasitarime šio klausimo svarstymą, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 str. 14 punktu, Vyriausybės nutarimo projektu yra siūloma V. V. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (b.l.87-88).

Vyriausybė 2011-03-16 priėmė nutarimą Nr. 304 V. V. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų - už VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktų, 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktų, 29 str. 6 d. 1 punkto pažeidimus, o V. V. atleidimo iš pareigų diena laikyti pirmą darbo dieną, pasibaigus V. V. laikinojo nedarbingumo laikotarpiui (b.l.101).

Vyriausybės 2009 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1394 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. V. skyrimo“ V. V. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktų bei 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktų pažeidimus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (adm. byla Nr. I-403-189/2010) V. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), prašydamas panaikinti Vyriausybės 2009-10-28 nutarimą Nr. 1394. VAAT 2010 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad neblaivaus įstaigos vadovo buvimas darbo vietoje, net ir ne darbo metu, o ypač šiai aplinkybei iškilus į viešumą, menkina jo kaip įstaigos vadovo reputaciją bei vadovaujamos įstaigos autoritetą visuomenėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi (adm. byla Nr. A-62-776-2011) VAAT 2010-04-19 sprendimą paliko nepakeistą.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl pareiškėjo bei jo atstovo teisės dalyvauti ir būti išklausytiems Komisijos, Vyriausybės posėžiuose.

Minėta, jog skundu prašoma skundžiamą Nutarimą panaikinti ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto pagrindu - pažeidus procedūras, ypač tas, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Anot skundo, Komisija, turėdama pareigą užtikrinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą visos procedūros metu, tačiau atsisakydama suteikti galimybę V. V. ir jo atstovui dalyvauti Komisijos, taip pat Vyriausybės posėdyje ir duoti papildomus paaiškinimus, neužtikrino pareiškėjo teisės į gynybą visos procedūros metu, todėl tarnybinis tyrimas atliktas bei tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant nustatytą procedūrą, tuo pažeidžiant Taisyklių 9 ir 10 punktus.

Kokias teises (bendrąja prasme) turi valstybės tarnautojas, yra nustatyta 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 (toliau-VTĮ) 16 straipsnyje, tačiau jame valstybės tarnautojo teisė būtinais atvejais turėti atstovą nenumatyta. VTĮ 30 str. 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau - Taisyklės) 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautojo, įtariamo padariusio tarnybinį nusižengimą, atstovu gali būti advokatas arba kitas teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio teisinį išsilavinimą, – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.

Toks reglamentavimas reiškia, kad valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę reguliuojančiais teisės aktais (VTĮ ir Vyriausybės nutarimu) nenumatyta nei atsakomybėn traukiamo, nei jo atstovo imperatyvi teisė dalyvauti valstybės tarnautojo nusižengimo tyrimo komisijos posėdyje, taip pat dalyvauti organui, skiriančiam nuobaudą, priimant sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (nepaskyrimo) valstybės tarnautojui. Šiuo atveju tai būtų buvęs Vyriausybės posėdis. Nesant tokio pagrindo, nėra ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, neatidėjusi Komisijos bei Vyriausybės posėdžių, kad juose galėtų dalyvauti V. V. ir jo advokatas, pažeidė procedūras, ypač tas, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjui galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje buvo sudaryta, jis Komisijos 2011-03-03 posėdyje dalyvavo, teikė paaiškinimus, galėjo teikti papildomus rašytinius įrodymus. Kita vertus, pareiškėjas iki Komisijos 2011-03-03 posėdžio neprašė jo atidėti, vėliau prašė vėl kviesti į Komijos posėdį, nors jis jau buvo įvykęs. Pareiškėjas (kaip ir jo atstovas) iki pat Vyriausybės nutarimo priėmimo turėjo galimybę teikti ir realiai teikė paaiškinimus dėl V. V. pareikštų įtarimų ir įrodymus, kurie, jų manymu, turėjo įrodyti V. V. nekaltumą. Visi šie paaiškinimai, rašytiniai įrodymai buvo priimti ir atsakovės atitinkamai įvertinti. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs kitų įrodymų, kurie kaip nors esmingai pakeistų aplinkybių vertinimą ir leistų daryti prielaidą, jog sutrukdymas juos pateikti esmingai suvaržė pareiškėjo teisę gintis nuo kaltinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 9 punkto reikalavimus, iki skundžiamo nutarimo priėmimo nepateikusi pareiškėjui bei jo atstovui susipažinti su Komisijos motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, tačiau pats savaime šis pažeidimas ( t.y. išvados ir kt. medžiagos nepateikimas iki skundžiamo nutarimo priėmimo) skundžiamo nutarimo nedaro neteisėtu.

Tad naikinti skundžiamą nutarimą pasirėmus ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punktu, nėra teisinio pagrindo.

Dėl pranešimo apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą bei nutarimo apimties tapatumo.

Minėta, jog V. V. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą buvo pranešta, kad Lietuvos dienraščiuose (,,Lietuvos rytas" ir „Šiaulių naujienos") 2011 m. sausio 21 ir 22 d. pasirodžius informacijai apie jo pasirodymą tarnybinėse patalpose būnant neblaiviam, V. V. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nusižengiant valstybės tarnautojo pareigoms, nustatytoms VTĮ 15 str. 1 d. 5 ir 2 punktuose, ir VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktuose, Etikos taisyklių 5 ir 9 punktuose.

2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra: padorumas: valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai <...> kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas (4 p.); pavyzdingumas: valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (8 p.).

VTĮ 15 str. 1 dalyje (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-286, 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai (2 p.), laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.).

Iš sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“ aprašytų Komisijos išvadų matyti, jog V. V. pažeidimo faktinė sudėtis buvo jam būnant tarnybinėse patalpose ir kilus abejonių dėl jo blaivumo, prašant policijos pareigūnams, atsisakymas pasitikrinti girtumą, taip pat nevykdymas Ministro Pirmininko kanclerio nurodymo nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą bei pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, kad niekam neliktų abejonių dėl jo blaivumo, taip pat tarnybos drausmės pažeidimas, pasireiškęs nebuvimu tarnybos vietoje nuo 13 val. iki nustatyto darbo laiko pabaigos.

Ministro Pirmininko patarėjas G. K. Pažymoje padarė išvadą, kad Komisija nepagrįstai pareiškėjo veikos nevertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nors V. V., būdamas darbo vietoje, atsisakė tikrinti savo neblaivumą, vėliau nevykdė savo tiesioginių pareigų ir be tiesioginio vadovo sutikimo pasišalino iš darbo vietos bei tarnybinio tyrimo metu pateikė melagingus paaiškinimus, pažeisdamas VTĮ numatytą padorumo principą, ir pasiūlė, vadovaujantis VTĮ 3 str. 2 d. 1 ir 4 punktais bei 29 str. 4 ir 5 dalimis bei 29 str. 6 d. 6, 7, 10 punktais, už šiurkščius tarnybinius nusižengimus V. V. skirti - atleidimą iš pareigų (b.l.84-85).

Vyriausybė 2011-03-16 priėmė nutarimą Nr. 304 V. V. skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų - už VTĮ 3 str. 2 d. 4 ir 8 punktų, 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktų, 29 str. 6 d. 1 punkto pažeidimus.

VTĮ 15 str. 1 dalyje (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-286, 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.).

VTĮ 29 str. 6 d. 1 punkte (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Tad, vertinant formaliai, pranešimu V. V. nebuvo pareikštas įtarimas jam nevykdžius savo tiesioginių pareigų ir be tiesioginio vadovo sutikimo pasišalinus iš darbo vietos. VTĮ 29 str. 6 d. 1 punktas (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) yra procedūrinė teisės norma, reikalinga pažeidimo sunkumui įvertinti ir tarnybinės nuobaudos rūšiai parinkti.

Dėl pranešimo apie įtariamą pažeidimą bei veikos, už kurią paskirta tarnybinė nuobauda, apimties jau yra susiklosčiusi teismų praktika. Antai, LVAT administracinėje byloje Nr. A-63-651/2009 paliko nepakeistą VAAT 2008-07-03 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas skundas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo - panaikinimo. Šioje nutartyje LVAT, be kitų pažeidimų, nurodė, kad „<...>Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyta, dėl kokių įtarimų paprašytas pareiškėjo paaiškinimas ir tai, kad toks paaiškinimas, nurodant pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo priežastis, pateiktas (dėl trijų nusižengimų). Nustatomojoje dalyje išvardinti trys pažeidimai, du iš jų nauji, nustatyti vėliau. Šie pažeidimai nenurodyti pranešime ir dėl jų pasiaiškinti pareiškėjas negalėjo. Pagal Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo privalo surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal šios tvarkos priedą, taip informuodamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikti nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Šios teisės normos imperatyvios, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui ir tiriantiems nusižengimą asmenims- privalomos. Pagal VTĮ 2 str. 12 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas–valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Kolegija konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo (komisija) netyrė pareiškėjos kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė. Nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai - esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda - griežtas papeikimas - pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta“.

Aptariamu atveju, iš anksčiau išanalizuotų rašytinių įrodymų, teisme išklausyto Komisijos 2011-03-03 posėdžio garso įrašo matyti, kad V. V., 2011-03-02 teikdamas Komisijai paaiškinimą, nurodė, jog renka paaiškinimus iš Šiaulių ligoninės, V. V. bendradarbių; 2011-03-03 dienos komisijos posėdyje taip pat daug laiko buvo skirta aiškintis, kur 2011-01-20 dieną, po pietų, buvo V. V.; V. V. 2011-03-07 papildomai pateikė Komisijai UAB ,,Šiaulių ryšių objektų statyba“ paaiškinimą, kad 2011-01-20, tarp 16 ir 17 val., lankėsi bendrovės autoservise adresu (duomenys neskelbtini) g. 1, Šiauliai. Tokie įrodymai leidžia teismui spręsti, jog V. V. buvo žinomas kaltinimas pažeidus tarnybos drausmę, jis dėl jo teikė paaiškinimus, įrodymus, o Komisija – šį pažeidimą įvertino ir pagrindė.

Dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nutarimu pareiškėjas nėra nubaustas už pasirodymą tarnyboje neblaivaus, todėl atmestini argumentai dėl nesilaikymo neblaivumo nustatymo procedūrų, nenušalinimo nuo tarnybos ir t.t. Teismas taip pat atmeta pareiškėjo atstovo argumentus, kad Ministras Pirmininkas bei Vyriausybė buvo suklaidinti Ministro Pirmininko patarėjo Pažymos, nes joje neva klaidingai, prieštaraujant Komisijos Išvadoms, buvo padaryta išvada, kad įrodytas pareiškėjo buvimo neblaivaus tarnyboje faktas. Kad nei Ministras Pirmininkas bei Vyriausybė nebuvo suklaidinti, matyti iš paties nutarimo, antraip pareiškėjas būtų iš tarnybos atleistas visai kitu pagrindu – už buvimą tarnybos (darbo) metu neblaiviam, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (VTĮ 29 str. 6 d. 7 p.), antra, tiek Ministrui Pirmininkui, tiek Vyriausybės nariams Vyriausybės nutarimo projektą lydinti mdžiaga (inter alia Išvados ir Pažyma) buvo pateikti gerokai iki Vyriausybės 2011-03-16 posėdžio, tad kiekvienas iš jų galėjo susidaryti savo nuomonę apie nusižengimo objektinę pusę bei įrodymus.

VTĮ 29 str. 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. VTĮ 29 str. 4 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Minėta, kad atsakovė, kaip pareiškėjo darbdavys, pareiškėjo padarytą pažeidimą (atsisakymą paneigti įtarimus tarnybos vietoje tarnybos metu buvus neblaiviam) įvertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas neneigia atsisakęs, pasiūlius policijos pareigūnams, vėliau - Ministro Pirmininko tarnybos kancleriui, tikrintis blaivumą, nes tam nebuvo jokio poreikio – jis tą darbo dieną tarnyboje buvo blaivus.

VTĮ 29 str. 6 d. 1 punkte (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Šiuo atveju pažeidimas kvalifikuotas kaip šiurkštus dėl to, kad toks V. V. elgesys diskreditavo valstybės tarnybą, pažemino jo kaip valstybės tarnautojo, aukšto pareigūno orumą.

Todėl teismas turi įvertinti: 1) ar šiuo atveju buvo pagrindo įtarti, kad V. V. galėjo būti neblaivus, ir ar buvo pakankamas pagrindas siūlyti jam pasitikrinti blaivumą; 2) ar atsisakymas pasitikrinti blaivumą diskredituoja valstybės tarnybą.

Atsakovė galimo neblaivumo faktą, kuris sukėlė pareiškėjui pareigą tokius įtarimus paneigti, grindžia tokiais įrodymais: 1) straipsniuose dienraščiuose „Šiaulių kraštas“ ir „Lietuvos rytas“ išdėstytais faktais; 2) pareiškėjui 2009 metais paskirta tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu, paskirtu už jo buvimą neblaivaus tarnybos metu.

Tikslu pirmajį įrodymą patvirtinti ar paneigti teismas apklausė straipsnio dienraštyje „Šiaulių kraštas“ autorę, žurnalistę R. Ž., kuri teigė, kad iki tol su pareiškėju susitikdavo tik tarnybos reikalais – tik tuomet, kai buvo rengiamas konkretus straipsnis, jokių konfliktų su juo nėra turėjusi, į Vyriausybės atstovo tarnybą išvyko 11 val. 25 min., gavusi iš neprisistačiusio savivaldybės tanautojo telefonu signalą, kad po rajono savivaldybės administracijos patalpas (kuriose yra ir Vyriausybės atstovo tarnybos buveinė) vaikšto neblaivus V. V.. Po 7 min. ji su fotografu buvo prie V. V. kabineto durų. Liudytoja teigė, kad būnant kabinete jautėsi ir bendraujant nuo V. V. sklido alkoholio kvapas, kad V. V. bandant užrakinti kabineto duris, jis raktu keletą kartų nepataikė į rakto spynelę, eidamas koridoriumi elgėsi keistai – paėjęs kelis žingsnius sustodavo, apsisukdavo, keletą kartų keitė kryptį ir pan., o po to – užsidarė tualete. Pareiškėjas keletą kartų pabrėžė žurnalistės iš pradžių net nepažinęs, kas rodo, jog tarp jų išties jokių konfliktų nebuvo, R. Ž., atvykdama į tarnybos patalpas pagal telefoninį signalą ir rašydama minėtą straipsnį, negalėjo turėti ir neturėjo savanaudiškų ar kitokių tikslų pareiškėją apšmeižti išgalvotu neblaivumu. Šiuos parodymus raštu ir teisme neigė pareiškėjo tuo metu tiesioginė pavaldinė J. Š., UAB ,,Šiaulių ryšių objektų statyba“ bei jos vadybininkas M. M., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas G. S.. Teismas šiuos parodymus, palyginus su žurnalistės parodymais, vertina kritiškai, nes juos davę asmenys jau anksčiau buvo susiję su V. V. tarnybos ir kitokiais ryšiais; teismas, net pripažinus, kad tokie susitikimai su V. V. buvo, abejoja, ar jie vyko būtent 2011m. sausio 20 dieną, nes visi liudytojai pabrėžė, kad V. V. ar jo advokatas prašė liudyti dėl sausio 20 dienos įvykių, t.y. patys „pasufleravo“, apie kokią dieną dera kalbėti. Dėl G. S. parodymų teisingumo teismas abejoja dar ir dėl to, kad pats V. V. Komisijos 2011-03-03 posėdyje teigė iš karto po vizito ligoninėje vykęs į savivaldybės patalpas pasiimti tarnybai skirtą korespondenciją, apie jokį susitikimą su V. S. neminėjo. Vizito į ligoninę pas gydytoją R. S. faktas iš viso nepasitvirtino, šis pareigūnas, kviečiamas liudyti, teismui paaiškino, jog palaiko poziciją, išdėstytą ligoninės direktoriaus rašte Komisijai.

VTĮ 29 str. 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, tad atsakovė, nusižengimo nekvalifikuodama kaip pakartotinio, turėjo teisę šį faktą vertinti pareiškėjo nenaudai ir tai, teismo nuomone, yra pagrindinė aplinkybė, kuri Vyriausybei leido atsisakymo pasitikrinti blaivumą faktą vertinti kaip valstybės tarnybos diskreditavimą.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs valstybės valdymo institucijų (šiuo atveju – Vyriausybės, Vyriausybės atstovo apskrityje) vietą visos valstybės sąrangoje, jų konstitucinę paskirtį (pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo inter alia Vyriausybė), taip pat įvertinęs vieną iš valstybės tarnybos principų – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.), taip pat Konstitucijos 33 straipsnyje piliečiams laiduojamą teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, mano, kad pareigūno, kuris jau sykį buvo baustas už neblaivaus buvimą tarnyboje, blaivumo faktas visuomenei, kuri visuomenės informacijos priemonių asmenyje vėl suabejojo aukšto valstybės pareigūno padorumu, įstatymų nesilaikymu, galėjo būti patvirtintas tik vienu būdu – oficialiai nuneigus įtarimus. Teismo vertinimu, blaivus asmuo tokio patikrinimo neturėtų nei bijoti, nei vengti, teismas yra įsitikinęs, kad V. V. visuomenės informacijos priemonei pateikus medicininę išvadą apie jo sveikatos stovį, incidentas tuo ir būtų pasibaigęs.

Todėl pareiškėjo darbdavys padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. privalėjo įvertinti savo, kaip aukščiausio Vyriausybės skiriamo valstybės pareigūno ir įstaigos vadovo, statusą, paisyti VTĮ 3 str. 2 dalyje išdėstytų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų - 4 punkte įtvirtinto padorumo principo bei 8 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo, vadovautis VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytomis valstybės tarnautojo pareigomis, tarp jų - ir pareiga laikytis Konstitucijos, įstatymų, taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba. Vyriausybės atstovo, kaip Vyriausybės skiriamo valstybės tarnautojo - įstaigos vadovo, statusas įpareigoja laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti savo, kaip aukščiausio rango valstybės tarnautojo, gerą reputaciją visuomenėje, rūpintis vadovaujamos institucijos autoritetu, nes Vyriausybės atstovo tarnybos autoriteto sumenkinimas kartu menkina ir pačios Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, autoritetą, o kartu ir silpnina žmonių pasitikėjimą valdžia bei valstybe, kuri turi ginti ir apsaugoti jų konstitucines teises ir laisves. Tokios valstybės tarnautojo, pareigūno pareigos pabrėžtos ir KT 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime („<...> valstybės tarnautojas turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą <...>“).

Komisija taip pat pagrįstai konstatavo, kad V. V., vertinant formaliai, pažeidė tarnybos drausmę, tam tikrais darbo dienos laiko tarpais nebūdamas tarnybos vietoje be pateisinamų priežasčių, kadangi, kaip teigia, tačiau to nepagrindžia įrodymais, buvo išvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau tokiu atveju V. V. nesilaikė VTĮ 43 str. 5 d. 8 punkto, taip pat Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos vidaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006-07-12 potvarkiu Nr. V-3 22 punktą, kurie reikalauja prieš išvykstant į sveikatos priežiūros įstaigą gauti tiesioginio įstaigos vadovo sutikimą, kuris, kaip nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nebuvo gautas.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas.

Toks reglamentavimas suponuoja situaciją, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, priimdamas galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, turi teisę tiek ją švelninti, tiek ją griežtinti. Akivaizdu, kad kitokios tarnybinės nuobaudos, nei siūlyta, paskyrimas, ypač griežtesnės, reikalauja tam tikro motyvavimo, teisinio pagrindimo, kartais – ir papildomų įrodymų surinkimo. Teismo nuomone, konkrečios taktikos pasirinkimas yra dabdavio diskrecija, svarbu, kad kitokios tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų tinkamai argumentuotas, įrodytas. Pagal 1998 m. gegužės 14 d. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 3 str. 2 dalį (2009-05-12 įstatymo Nr. XI-251 redakcija) Vyriausybės atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui, o pagal 9 straipsnį kaip Vyriausybės atstovai vykdo savo įgaliojimus, prižiūri ir Vyriausybės atstovų veiklą koordinuoja Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, tad šiuo atveju Ministras Pirmininkas (įvertinęs savo patarėjo Išvadą) turėjo teisę Vyriausybei siūlyti skirti kitą - griežtesnę – nuobaudą.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir teisingas, o skundas dėl jo panaikinimo – nepagrįstas, kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.