- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-22-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27023-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas, nerengiant teismo posėdžio (proceso dalyviams neatvykus į neviešą teismo posėdį) išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė P. J. (P. J.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo nutarta P. J., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi buvo nutarta P. J., padariusiam BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
3. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 30 d. teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismą prašydama stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas šį teikimą tenkino ir pratęsė P. J. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą.
4. Skunde asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė P. J. prašo peržiūrėti jo bylą ir paleisti jį namo. Nurodo, kad šiuo metu jis gydosi (duomenys neskelbtini), lanko visas užimtumo priemones ir neturi jokių nuobaudų. Taip pat jis padarė dvi vagystes, tačiau nesuvokė ką padarė ir labai gailisi dėl savo veikų. Nori atlyginti žalą gydydamasis ambulatoriškai. Atsižvelgdamas į tai, asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė P. J. mano, kad šiuo metu jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė yra perteklinė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundas netenkinamas.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sprendimą dėl taikomos priemonės rūšies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
7. Žemesniojo teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai teisme ir byloje esantys duomenys rodo, jog P. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Per stebėjimo laikotarpį išlieka nestabilus afektas, paralogiškas mąstymas, padidintas nervinis dirglumas, įžeidumas, silpna emocinių impulsų kontrolė, greitos disforinės reakcijos. Jis nesilaiko gydymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, reikalauja iš kitų pacientų daiktų, o negavęs jų supyksta ir grasina, rašo nepagrįstus skundus. Dėl nesutarimų su kitais pacientais jau kelis kartus jam buvo pakeistos palatos. Nepripažįsta savo kaltės, visada kaltina aplinkinius, nekritiškas baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms ir savo sveikatos būklei. Anksčiau jis (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo gydytas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. birželio 2 d., po to priverstinio ambulatorinio gydymo laikotarpiu lankėsi pas gydytoją, tačiau vaistus vartojo nereguliariai, nesilaikydamas gydytojo rekomendacijų ir 2 kartus buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) (paskutinė hospitalizacija buvo 2024 metais). Šiuo metu jo gydymas (duomenys neskelbtini) yra koreguojamas, nes gydymas nėra pasiekęs teigiamo efekto ir nepagerino P. J. sveikatos būklės. P. J. neturi šeimos ir artimųjų (tėvas miręs; mama gyvena užsienyje ir su juo nebendrauja; šeima (sutuoktinė ir dukra) žuvo eismo įvykyje), gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet dėl konfliktiško elgesio niekur ilgesnį laiką neišsilaikydavo ir paskutiniu metu neturėjo savo gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu P. J. nėra pajėgus ir neturi tinkamų sąlygų savarankiškai gydytis ambulatoriškai, taip pat nėra kitų asmenų, kurie galėtų padėti užtikrinti P. J. ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
8. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinęs P. J. psichikos sveikatos būklę bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Aukštesniajam teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2025 m. gruodžio 11 d. išvados pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ne tik šia išvada, komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiama nutartimi.
9. Apibendrindamas byloje esančius duomenis apie P. J. psichikos sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo metu P. J. psichikos sveikata yra nepakitusi ir nestabili, ji nepakankamai gera, todėl jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis nebūtų pakankamai efektyvus ir keltų pavojų tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams. P. J. pavojingumas tiek jam pačiam, tiek visuomenei nėra sumažėjęs tiek, kad būtų galima sušvelninti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo metu, siekiant efektyvaus P. J. gydymo, būtinas tolesnis gydymo įstaigos darbuotojų teikiamas profesionalus gydymas, stebėjimas bei kontrolė gydymo įstaigos stacionare, o P. J. skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl skundžiama žemesniojo teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, P. J. skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį šiuo metu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė P. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.