Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-17 · Civilinė byla Nr. 2-42-732/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
2-42-732/2014
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00591-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
A. Š.
Advokatai
Adželika Meškaitė
Civilinė byla Nr. 2-42-732/2014Proceso Nr.2-30-3-00591-2013-9
Proc.b.kat.: 113.8(S)Molėtų rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Liudvikui Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovei advokatei Adželikai Meškaitei,atsakovui A. Š., jo atstovei advokatei N. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui A. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. Š. ieškiniu prašė iš atsakovo A. Š. priteisti 62736 Lt neturtinės žalos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. Š. 2012-09-04 d. apie 12,15 val., Šeimatės km., Tauragnų sen., Utenos raj., kelio Tauragnai-Vaišnoriškė 7 km, vairuodamas A. Š. (tėvui) priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 19, 133, 134, 158 punktų reikalavimus. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutinių keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai prie sankryžos artėjančiam automobiliui „Rover 620“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. S., įvažiavo į sankryžą ir pasuko į kairę, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu, po susidūrimo, automobilio„VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), keleivė O. Š. dėl kaukolės pamato lūžimo, kraujo išsiliejimo smegenyse, smegenų edemos, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, t.y. nesuderinamų su gyvybe sužalojimų, 2012-09-29 d. 12,20 val. VŠĮ „Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje“, mirė. Dėl šios nusikalstamos veikos Utenos rajono apylinkės teismas 2013-04-16 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.M1-104-455/2013 nustatė, kad atsakovas A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir, jam netaikoma baudžiamoji atsakomybė už padarytas pavojingas veikas. Eismo įvykio kaltininkui taikytina LR BK 98 str. 1 d. 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė- priverstinis ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre. Tačiau, asmuo, padaręs uždraustą veiką nėra neveiksnus, jis gali atlikti juridinius veiksmus, todėl, gali būti atsakovu civilinėje byloje. Atsakovas, eismo įvykio kaltininkas, pasielgė labai nerūpestingai, nes būdamas atsakingas už padidinto pavojaus šaltinio valdymą, t.y. vairuodamas automobilį su keleiviais, visiškai nesirūpino nei savo, nei keleivių saugumu. Tokiu būdu A. Š. dėl savo neatsakingo ir nusikalstamo elgesio atėmė gyvybę ieškovo motinai, dėl kurios mirties jis buvo sukrėstas. O. Š. žūties aplinkybės ypač skaudžios, nes tai atsitiko dėl kaltininko visiško atsakomybės (pareigos) nepaisymo, nusikalstamo lengvabūdiškumo, netinkamo požiūrio į žmogaus gyvybės vertę. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog dėl eismo įvykio, kuomet buvo mirtinai sužalota motina, jis labai gailisi, pergyvena. Jis nesiekė motinos mirties. Dėl motinos mirties jis tėvo A. Š. ir brolio R. Š. daug kartų atsiprašė, tik brolis atsiprašymo nenorėjo girdėti. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Netekto darbingumo pensijos lėšos sudaro 302,69 Lt, nes iš jos atskaitoma 302,69 Lt išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo įsiskolinimas šiuo metu sudaro apie 9000 Lt. Jis ūkininko veiklą nutraukė 2012 m. ir nuo 2013 m. nebedeklaruoja žemės plotų ir nebesėja, nebeaugina gyvulių, nebegauna NMA išmokų. Dėl paranoidinės šizofrenijos ligos nuo 2012-09-06 nebedirba AB Lietuvos paštas, darbo santykiai nutraukti 2013-01-05. Jo vardu įregistruotos keturios senos, nebenaudojamos transporto priemonės. Prašė neturtinės žalos dydį sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. Š. 2012-09-04 d. apie 12,15 val., Šeimatės km., Tauragnų sen., Utenos raj., kelio Tauragnai-Vaišnoriškė 7 km, vairuodamas A. Š. (tėvui) priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 19, 133, 134, 158 punktų reikalavimus. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutinių keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai prie sankryžos artėjančiam automobiliui „Rover 620“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. S., įvažiavo į sankryžą ir pasuko į kairę, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu, po susidūrimo, automobilio„VW PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), keleivė O. Š. dėl kaukolės pamato lūžimo, kraujo išsiliejimo smegenyse, smegenų edemos, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, t.y. nesuderinamų su gyvybe sužalojimų, 2012-09-29 d. 12,20 val. VŠĮ „Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje“, mirė. Dėl veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. A. Š. Utenos rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė- ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sveikatos priežiūros sąlygomis. 2013-11-19 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi teismas panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi A. Š. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b.l.91-92). Iš šios nutarties matyti, jog A. Š. serga lėtine psichikos liga- paranoidine šizofrenija.

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju atsakovui A. Š. atsiranda deliktinė atsakomybę, kurią apibrėžia LR CK 6.268 str. Dėl neturtinės žalos priteisimo, kuomet neturtinė žala atsirado dėl nepakaltinamo asmens padarytos Baudžiamajame Kodekse uždraustos veikos yra suformuota praktika. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2009-10-30 civilinėje byloje Nr. 2A-203/2009 yra pasisakęs, kad „atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota CK 6.268 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. L. , nors sirgo psichikos liga, dėl kurios jis reikšmingu nagrinėjam ginčui įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nebuvo pripažintas neveiksniu. Tokiu atveju jis už padarytą žalą neatsako (CK 6.268 str. 1 d.). Tačiau šio straipsnio antroji dalis įtvirtina pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės išimtį, suteikiančią teismui teisę spręsti, ar taikyti civilinę atsakomybę savo nuožiūra tuo atveju, kai žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą nutartyje, priimtoje 2007 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007, pabrėžė, kad galima priteisti žalos atlyginimą iš asmens, nors jis, darydamas žalą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgiant į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kai tai pateisinama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens esminiu turtinės padėties disbalansu. Nagrinėjamoje byloje žala padaryta asmens gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui R. L., kuris padarė įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, yra teisinga. Tačiau teismo išvada, kad atsakingo už padarytą žalą asmens turtinė padėtis, taikant išimtinę civilinę atsakomybę, nereikšminga, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, CK 6.268 straipsnio 2 dalies nuostata reikalauja atsižvelgti ne tik į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, bet ir į abiejų šalių – žalą padariusio asmens ir nukentėjusiojo – turtinę padėtį“.

Atsakovas A. Š. niekur nedirba, jis serga paranoidine šizofrenija. Dėl šios ligos jo įsidarbinimas tampa problematiškas, jo darbingumo lygis yra 40% (b.l.77). Atsakovas A. Š. turi 9471,66 Lt įsiskolinimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo (b.l.133-135). Po O. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas: 189 m² žemės sklypas (kad.Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) bei jame esanti 1/6 dalis medinio gyvenamojo namo. Šio nekilnojamojo turto vertė 3000 Lt (b.l.128-129). Taip pat po O. Š. mirties AB „Swedbank“ sąskaitoje liko 88000 Lt bendros vertės santaupos. Taikant LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d., 5.6. ir 5.13 str. iš nurodytų santaupų atsakovui A. Š. turėtų atitekti 16500 Lt santaupų dalis ((88000 Lt : 2 = 44000 Lt) : 3 =11000 Lt), 44000 Lt – 11000 Lt = 33000 Lt : 2 = 16500 Lt. Realizuojant nekilnojamąjį turtą atsakovas A. Š. gautų dalį šio realizuoto turto finansinę išraišką. Taip pat teismas atsižvelgė ir į ieškovo R. Š. turtinę padėtį. Ieškovas yra dirbantis asmuo. Pasak jo jis dirba taksistu. Jis dėl eismo įvykyje žuvusios motinos iš UAB DK „PZU Lietuva“ gavo 17264 Lt neturtinės žalos (b.l.28-29). Taip pat pažymėtina, jog iš motinos santaupų jam turėtų atitekti 16500 Lt ir dalis realizuoto nekilnojamojo turto. Todėl jo turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei atsakovo. Atsakovo A. Š. pragyvenimo šaltinis yra jo 605,37 Lt neįgalumo pensija. Iš šios pensijos išskaitomas 302,91 Lt išlaikymas dukroms (b.l.135) ir yra susidaręs 9471,66 Lt įsiskolinimas.

Teismas konstatuoja, jog tarp ieškovo ir atsakovo turtinės padėties yra esminis disbalansas. Atsakovas dėl vaikų išlaikymo turi įsiskolinimą ir moka kas mėnesį po 302,91 Lt. Priteisiant ieškovui jo prašomą sumą, bus pažeisti atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų interesai. Teismas vaikų išlaikymo klausymą laiko prioritetiniu ir taikant protingumo ir sąžiningumo kriterijus tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, priteisia ieškovui R. Š. iš atsakovo A. Š. 4000 (keturis tūkstančius litų), nes ieškovas praradęs motina, turėjo dvasių išgyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. į valstybės pajamas priteistinas iš atsakovo A. Š. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (6,38% ieškinio sumos), žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas - 120,08 Lt bei 69,22 Lt turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 269, 270 str. str. str.,

nusprendžia:

ieškinį dėl 62736 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. Š., a/k (duomenys neskelbtini), ieškovui R. Š.,a/k (duomenys neskelbtini), keturis tūkstančius litų.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a/k (duomenys neskelbtini)- į valstybės pajamas 120,08 Lt žyminio mokesčio bei teismo turėtų pašto išlaidų 69,22 Lt. Žyminį mokestį ir teismo turėtas pašto išlaidas sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660..

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2013-10-10 ir 2014-01-15 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant piniginių lėšų areštą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško