Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-19 · Civilinė byla Nr. 2A-207/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-19
Bylos Nr.
2A-207/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-207/2014Procesinio sprendimo kategorija: 42.10., 44.3.; 44.5.1.; 121.19.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2398-259/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ekonovus“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Kauno rajono savivaldybei, kuriuo prašė jam iš atsakovo priteisti 390 465,61 Lt nuostolių sumą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. gruodžio 27 d. šalys sudarė UAB „Tvarkuva“ Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S-1258, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui nuosavybės 712 618 teise UAB „Tvarkuva“ paprastųjų vardinių akcijų, t. y. 100% viso UAB „Tvarkuva“ įstatinio kapitalo. Sutartimi atsakovas patvirtino ir garantavo, kad sutarties 6.1.1. – 6.1.29. punktuose nurodyti atsakovo pareiškimai ir garantijos yra iš esmės tikri ir teisingi šios sutarties sudarymo dieną ir tokie išliks nuosavybės teisės į parduodamas akcijas perleidimo pirkėjui dieną. Tačiau po akcijų perleidimo patikrinęs pinigų ir piniginių ekvivalentų judėjimus bei likučius UAB „Tvarkuva“ banko sąskaitose ir kasoje, ieškovas nustatė, jog atsakovas pažeidė Sutarties 6.1.8., 6.1.15., 6.1.20., 6.1.22., 6.1.29. punktuose prisiimtus pareiškimus ir garantijas, dėl ko ieškovas patyrė 39 981,01 Lt nuostolių, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. preliminariu sprendimu (69-71 b.l.) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Ekonovus“ iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 390 465,61 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 390 465,61 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 856 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos teisme buvo gauti atsakovo Kauno rajono savivaldybės prieštaravimai (76-80 b.l.), kuriais atsakovas prašė Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog UAB „Tvarkuva“ direktorius I. K. ir bendrovės vyr. buhalterė I. K. galbūt aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pasisavino ar iššvaistė bendrovės turtą, todėl atsakovo kaltė neįrodyta ir jis neturi prievolės atsakyti pagal sudarytą pirkimo pardavimo sandorį. Taip pat buvo teigiama, kad ieškovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, veikė verslo rizikos sąlygomis, neatliko nepriklausomo perkamos bendrovės finansinio audito, todėl yra iš dalies atsakingas dėl žalos atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 15 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai priteisė ieškovui UAB „Ekonovus“ iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išnagrinėjęs bylą sprendė, kad atsakovo prieštaravimai dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. preliminaraus sprendimo nepagrįsti. Pažymėjo, jog prieštaravimuose išdėstyti motyvai, kad atsakovui nekyla prievolė atlyginti pagal sutartį kilusią žalą, negali būti pagrindas atmesti ieškinį. Ieškovo prašoma taikyti civilinė teisinė atsakomybė kyla iš ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatų, atsakovas sutarties 6.1.; 6.1.8.; 6.1.15.; 6.1.18.; 6.1.20. punktuose garantavo tikrovės neatitinkančius pareiškimus, garantijas ir nenurodęs tikrosios parduodamos bendrovės finansinės padėties, padarė esminį Sutarties pažeidimą, o ieškovas dėl šio pažeidimo patyrė įrodinėjamą nuostolį.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo prieštaravimuose nėra nurodomos aplinkybės ir nėra pateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis būtų galima abejoti ieškovo pateiktais įrodymais apie atsiradusios žalos dydį (CPK 178 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis galėtų būti atleistas nuo atsakomybės, kadangi žala ieškovui buvo padaryta trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais. Byloje teismas nustatė, kad atsakovo nurodomi asmenys UAB „Tvarkuva“ direktorius I. K. ir bendrovės vyr. buhalterė I. K. buvo darbiniuose santykiuose su atsakovu, todėl jie negali būti laikomi trečiaisiais asmenimis. Be to, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad šie asmenys būtų padarę žalą ieškovui. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes nepatikrino tikrosios bendrovės finansinės padėties, todėl atsakovo civilinė atsakomybė yra mažintina. Teismas vertino, kad sudarydamas byloje minimą sutartį, ieškovas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus apie bendrovės būklę, pateiktus priedus prie pateiktos pasirašyti sutarties, šie duomenys buvo pakankami sprendimui sudaryti sutartį priimti, tuo labiau, kad atsakovas garantavo sutartinėmis garantijomis (sutarties 6.1.; 6.1.8.; 6.1.15.; 6.1.18.; 6.1.20. p.) už deklaruojamų bendrovės duomenų pagrįstumą ir savo civiline teisine atsakomybe, numatyta įstatymo leidėjo.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurie keltų abejones preliminaraus sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat pasisako dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teigdamas, kad tik dar kartą išklausius šalių ir leidus joms pasisakyti dėl ginčo aplinkybių, būtų galima priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas, skundžiamu sprendimu pasisakydamas dėl į bylą neįtrauktų asmenų (UAB „Tvarkuva“ vadovo I. K. ir vyriausiosios buhalterės I. K. ) teisių ir pareigų, padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

2. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo prieštaravimuose išdėstytus argumentus ir motyvus, kodėl jam neturėtų kilti civilinė atsakomybė ir kodėl ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Apelianto teigimu, UAB „Tvarkuva“ direktorius, galbūt nuslėpdamas informaciją ir klastodamas finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, atliko nusikaltimą, dėl kurio bendrovei buvo padaryta žala ir ši žala atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, tapo žinoma tik ieškovui pateikus pretenziją. Todėl darytina išvada, kad žala atsirado dėl trečiųjų asmenų galbūt padaryto nusikaltimo ir dėl šios priežasties turėtų būti taikomi CK 6.253 straipsnio 4 ir 5 dalių pagrindai, šalinantys civilinę atsakomybę.

3. Ieškovas pats buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, nes prieš įsigydamas UAB „Tvarkuva“ vertybinius popierius, galėjo atlikti šios bendrovės nepriklausomą finansinį auditą, paprašyti papildomos informacijos, ar paprašyti atsakovo, kad šis pateiktų audito išvadas už 2011 m. rezultatus, paskutinįjį metų pusmetį, taigi iš dalies yra pats kaltas dėl nuostolių jam atsiradimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės šalinimą ar nuostolių mažinimą.

Šalies argumentai

4. Apelianto teigimu, ieškovui iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama – iš atsakovo galėtų būti priteista 977,50 Lt suma, tačiau vertinant bylos sudėtingumą, kompleksiškumą ir kitas aplinkybes, ši suma dar mažintina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ekonovus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Apeliantas kelia klausimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas tariamai pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, tačiau teismas sprendime tik nurodė fizinius asmenis I. K. ir I. K. kaip tam tikro santykio subjektus (konstatavo, kad jie buvo darbiniuose santykiuose su atsakovu), o šis konstatavimas minėtiems asmenims nesukūrė jokių teisių ir/ar pareigų, taip pat nepakeitė jų padėties, todėl nėra jokio pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Sutartinė civilinė atsakomybė atsakovui teismo sprendimu buvo pritaikyta visiškai pagrįstai ir teisėtai, kaip atsiradusi iš sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo – dėl šios priežasties atsakovo argumentai dėl civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis buvo tariamai nepakankamai rūpestingas ir atidus. Ieškovo teigimu, teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas ėmėsi visų protingų priemonių įsitikinti, kad perkamos įmonės finansinė būklė yra tokia, kokia tenkintų ieškovą.

4. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo ir laikosi nuomonės, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas ieškovo patirtoms išlaidoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. galutinis sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 390 465,61 Lt nuostolių, atsiradusių atsakovui pažeidus Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atlyginimo.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymas draudžia teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; ir kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; ir kt.).

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra teiginys, kad šiuo atveju yra minėtas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas: neva teismas, skundžiamu sprendimu, pasisakydamas dėl į bylą neįtrauktų asmenų (UAB „Tvarkuva“ vadovo I. K. ir vyriausiosios buhalterės I. K. ) teisių ir pareigų, padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime tik konstatuota, kad „teismas atmeta atsakovo argumentus, jog atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės, kadangi žala ieškovui buvo padaryta trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais“. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje tik nustatė, kad atsakovo nurodomi asmenys UAB „Tvarkuva“ direktorius I. K. ir bendrovės vyr. buhalterė I. K. buvo darbiniuose santykiuose su atsakovu, todėl jie negali būti laikomi trečiaisiais asmenimis. Be to pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad šie asmenys būtų padarę žalą ieškovui (154 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto galutinio teismo sprendimo turinys bei apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas apskųstu galutiniu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (UAB „Tvarkuva“ direktoriaus I. K. ir bendrovės vyr. buhalterės I. K. ) teisių ar pareigų ir pažeidė CPK 266 straipsnio reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pripažinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą negaliojančiu.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė apeliaciniame skunde pasisako dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teigdamas, kad tik dar kartą išklausius šalių ir leidus joms pasisakyti dėl ginčo aplinkybių, būtų galima priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovas tokio motyvuoto prašymo nepareiškė. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo UAB „Ekonovus“ ieškinį, kuriuo ieškovas prašė jam iš atsakovo priteisti 390 465,61 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, 2012 m. lapkričio 15 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; teismas taip pat papildomai priteisė ieškovui UAB „Ekonovus“ iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, padaręs išvadą, kad ieškovo prašoma taikyti civilinė teisinė atsakomybė kyla iš ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatų - atsakovas sutarties 6.1.; 6.1.8.; 6.1.15.; 6.1.18.; 6.1.20. punktuose garantavo tikrovės neatitinkančius pareiškimus, garantijas ir nenurodęs tikrosios parduodamos bendrovės finansinės padėties, padarė esminį Sutarties pažeidimą, o ieškovas dėl šio pažeidimo patyrė įrodinėjamą nuostolį.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, atsakovas Kauno rajono savivaldybė savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jo prieštaravimuose išdėstytus argumentus ir motyvus, kodėl jam neturėtų kilti civilinė atsakomybė ir kodėl ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Apelianto teigimu, UAB „Tvarkuva“ direktorius, galbūt nuslėpdamas informaciją ir klastodamas finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, atliko nusikaltimą, dėl kurio bendrovei buvo padaryta žala ir ši žala atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, tapo žinoma tik ieškovui pateikus pretenziją. Todėl, apelianto nuomone, darytina išvada, kad žala atsirado dėl trečiųjų asmenų galbūt padaryto nusikaltimo ir dėl šios priežasties turėtų būti taikomi CK 6. 253 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti civilinę atsakomybę šalinantys pagrindai.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra civilinės teisės instituto – prievolių teisės – sudėtinė dalis. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem šalims) teisės pažeidimu padarytus nuostolius. Kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas suprantamos tam tikros aplinkybės (sąlygos), kurioms esant atsiranda būtinumas taikyti civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė.

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių, o 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

Byloje duomenų pagrindu nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovas (ankstesnis jo pavadinimas - UAB „Švaros diena“, dabartinis - UAB „Ekonovus“, pavadinimo keitimą patvirtina 2012 m. sausio 2 d. UAB „Švaros diena“ akcininkų sprendimai, 14-15 b. l., 1 t.) ir atsakovas Kauno rajono savivaldybė sudarė UAB „Tvarkuva“ (toliau – Bendrovė) Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. S-1258 (16-35 b. l., 1 t.), pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui 712 618 paprastųjų vardinių UAB „Tvarkuva“ akcijų, t. y. 100 proc. viso UAB „Tvarkuva“ įstatinio kapitalo. Iš šios sutarties turinio nustatyta, jog 6.1. punktu atsakovas patvirtino ir garantavo ieškovui, kad žemiau nurodyti pardavėjo (atsakovo) pareiškimai ir garantijos yra iš esmės tikros ir teisingos šios sutarties sudarymo dieną ir tokios išliks nuosavybės teisės į parduodamas akcijas perleidimo pirkėjui (ieškovui) dieną.

Pažymėtina, jog šioje sutartyje nurodyta, kad:

1) pardavėjas (atsakovas) pateikė pirkėjui (ieškovui) 2011 m. birželio 30 d. bendrovės balansą ir pelno nuostolio ataskaitą (toliau – Paskutinė finansinė ataskaita), kuri yra pridėta kaip priedas Nr. 2 prie šios sutarties ir kurioje atsispindi bendrovės teisės ir įsipareigojimai. Visos bendrovės finansinės ataskaitos ir jų rinkiniai, įskaitant paskutinę finansinę ataskaitą, buvo parengtos pagal galiojančius teisės aktus ir apskaitos standartus, jos teisingai ir tiksliai atspindi bendrovės finansinę bei turto padėtį ir bendrovės veiklos rezultatus atitinkamai jų sudarymo dienai. „Veikla“ šioje sutartyje reiškia bendrovės šios sutarties metu vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, įskaitant, bet neapsiribojant, nekilnojamojo turto valdymo ir nuomos veiklą (sutarties 6.1.8. punktas; 19 b. l., 1 t.);

2) visas bendrovės šiuo metu valdomas kilnojamasis, nekilnojamasis, finansinis, materialusis, nematerialusis, trumpalaikis, ilgalaikis ir kitas turtas bei atsargos (įskaitant nekilnojamąjį turtą, įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre) yra tinkamai atspindėtas paskutinėje finansinėje ataskaitoje ir yra, jei to reikalaujama pagal teisės aktus, įregistruotas nustatyta tvarka, teisėtai priklauso bendrovei ir yra jos valdomas nuosavybės teise; toks kilnojamas, nekilnojamas, finansinis, materialus, nematerialus, trumpalaikis, ilgalaikis ir kitas turtas bei atsargos yra neapribotos jokiais suvaržymais (sutarties 6.1.12. punktas; 20 b. l., 1 t.);

3) <...> Bendrovė tinkamai ir laiku apskaičiavo ir sumokėjo visus mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas, muitus, kitas rinkliavas bei mokėjimus, kuriuos ji privalėjo sumokėti iki šios sutarties pasirašymo ar atitinkamai iki parduodamų akcijų nuosavybės perleidimo pirkėjui ir, pardavėjo žiniomis, nėra grėsmės, kad ateityje bendrovė gali būti įpareigota sumokėti neapskaitytus ar nesumokėtus mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas už praeities įvykius. <...> Bendrovei nėra taikomos jokios mokestinės nepriemokos, delspinigiai ar baudos ir, pardavėjo žiniomis, nėra grėsmės, kad tokios sankcijos bus taikomos bet kada ateityje (sutarties 6.1.15. punktas; 21 b. l., 1 t.);

4) Bendrovės ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai bet kokiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie atspindėti paskutinėje finansinėje ataskaitoje, ar yra atsiradę po paskutinės finansinės ataskaitos sudarymo) neviršija bendros 20 000 Lt sumos (sutarties 6.1.20. punktas; 22 b. l., 1 t.);

5) Bendrovė nėra sudariusi jokių paskolų, kredito ar panašaus pobūdžio sutarčių (tiek dėl lėšų skolinimo, tiek dėl pasiskolinimo), kurios galiotų šios sutarties pasirašymo dieną ar įsigaliotų po jos pasirašymo (sutarties 6.1.22. punktas; 22 b. l., 1 t.);

6) Patikrinimo atlikimo tikslais pardavėjas pateikė pirkėjui visus dokumentus ir informaciją apie bendrovę, reikalingą pagrįstai įvertinti bendrovės būklę, finansinį statusą, veiklą, valdomą turtą ir kitus aspektus bei priimti informuotą sprendimą investuoti į bendrovę, įsigyjant parduodamas akcijas (sutarties 6.1.29. punktas; 23 b. l., 1 t.).

Bylos duomenys patvirtina, jog paskutinėje finansinėje ataskaitoje (sutarties priedas Nr. 2, 25 b. l., 1 t.) nurodyta, kad bendrovė turi iš viso 156 112 Lt pinigų ir piniginių ekvivalentų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 15 595 Lt. Sutarties 6.1.29. punkte numatyto patikrinimo atlikimo tikslais ieškovui buvo pateiktas išrašas iš AB DnB banke atidarytos UAB „Tvarkuva“ sąskaitos, kurioje 2011 m. gruodžio 22 d. buvo 134 006, 85 Lt (36 b. l., 1 t.). Nuosavybę į bendrovės akcijas atsakovas perleido ieškovui 2011 m. gruodžio 29 d., padarius indosamentą bendrovės akcijų sertifikate Nr. 1 (37-38 b. l., 1 t.).

Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatyta, jog po akcijų perleidimo ieškovui patikrinus pinigų ir piniginių ekvivalentų judėjimus bei likučius UAB „Tvarkuva“ banko sąskaitose ir kasoje, paaiškėjo, jog bendrovės finansinė padėtis neatitinka pardavėjo (atsakovo) Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.8., 6.1.15., 6.1.20., 6.1.22., 6.1.29. punktuose nustatytų pareiškimų ir garantijų: pirma, paskutinės finansinės ataskaitos (2011 m. birželio 30 d.) dieną bendrovės lėšų likutis atsiskaitomosiose sąskaitose sudarė 0 Lt (39-40 b. l., 1 t.); grynųjų pinigų bendrovės kasoje nebuvo; akcijų perleidimo dieną (2011 m. gruodžio 29 d.) bendrovės lėšų likutis atsiskaitomosiose sąskaitose taip pat sudarė 0 Lt, ką patvirtino UAB „Tvarkuva“ sąskaitos išrašai (41-42 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „Tvarkuva“ turėjo 156 112 Lt piniginių lėšų mažiau, nei ieškovui garantavo atsakovas; antra, paskutinės finansinės ataskaitos dieną (2011 m. birželio 30 d.) bendrovės įsipareigojimas (skola) AB DnB bankui už panaudotą kredito limitą sudarė 39 997,19 Lt (45 b. l., 1 t.); sutarties pasirašymo dieną (2011 m. gruodžio 27 d.) bendrovės įsipareigojimas (skola) AB DnB bankui už panaudotą kredito limitą sudarė 39 970,02 Lt (44 b. l., 1 t.), akcijų perleidimo dieną (2011 m. gruodžio 29 d.) bendrovės įsipareigojimas (skola) AB DnB bankui už panaudotą kredito limitą sudarė 39 981,01 Lt, ką patvirtino UAB „Tvarkuva“ sąskaitos išrašai (43 b. l., 1 t.).

Kaip minėta, sutarties 6.1.20. punktu atsakovas garantavo, kad bendrovės ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai bet kokiems asmenims neviršija bendros 20 000 Lt sumos, tačiau šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog bendrovės įsipareigojimai buvo 19 970,02 Lt didesni nei sutartyje atsakovas garantavo ieškovui; trečia, iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (46-52 b. l., 1 t.) matyti, jog UAB „Tvarkuva“ įsipareigojimai kitoms įmonėms sudarė 53 655,86 Lt (įsiskolinimas AB LESTO sudarė 52 482,16 Lt (46-47 b.l., 1 t.), UAB „Interinfo Lietuva“ - 423,50 Lt (48 b. l., 1 t.), UAB „Verslo Media“ likusi mokėtina suma - 314,60 Lt (49 b. l., 1 t.), Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ - 435,60 Lt (50-52 b. l., 1 t.)); ketvirta, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012 m. kovo 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Nr. (23.17-08)-320-14384 matyti, jog už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Tvarkuva“ mokestinė nepriemoka sudarė 137 137,36 Lt bei 23 579,38 Lt delspinigių, iš viso 160 716,74 Lt (53-54 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6.2. punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, jog „šios sutarties 6.1 punkte nurodytų pardavėjo pareiškimų ir garantijų teisingumas ir atitikimas tikrovei yra esminė (būtina) sąlyga, be kurios pirkėjas nebūtų sudaręs šios sutarties ir jų neteisingumas ar netikslumas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu iš pardavėjo pusės“ (23 b. l., 1 t.). Taip pat pažymėtina, jog sutarties 7.1. punktu šalys sulygo, jog „paaiškėjus, kad: (i) kurie nors pardavėjo šioje sutartyje pateiktų pardavėjo pareiškimų ar garantijų yra netikslūs, neteisingi ar neatitinkantys tikrovės; arba (ii) pardavėjas pažeidžia, nevykdo arba netinkamai įvykdo kurį nors iš šioje sutartyje ar teisės aktuose įtvirtintų savo įsipareigojimų ar prievolių, tai pardavėjas turi nedelsiant atlyginti visus pirkėjo patirtus nuostolius. Aiškumo tikslais susitariama, kad į pirkėjo patirtus nuostolius taip pat bus įskaičiuojami pirkėjo per bendrovę patirti nuostoliai (pvz., jeigu bendrovė privalės sumokėti kokias nors sumas ar patirs bet kokių kitų neigiamų pasekmių, kurių nebūtų mokėjusi ar patyrusi, jeigu jos padėtis ir būklė būtų tokia, kaip nurodyta pardavėjo pareiškimuose ir garantijose) (23 b. l., 1 t.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nurodomi asmenys UAB „Tvarkuva“ direktorius I. K. ir bendrovės vyr. buhalterė I. K. būtų padarę žalą ieškovui.

Taigi, šių įrodymų visuma paneigia atsakovo teiginį, jog atsakovui neturėtų kilti civilinė atsakomybė ir kad ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, susumavęs pinigų ir pinigų ekvivalentų sąskaitose ir kasoje trūkumą bei nepadengtus bendrovės įsipareigojimus, patyrė 390 465,61 Lt žalą; atsakovas, neįgyvendindamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė CK 6.200 straipsnio 1 dalies reikalavimą tinkamai vykdyti sutartį ir CK 6. 256 straipsnio 1 dalies reikalavimą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o tai ir yra neteisėti veiksmai; ieškovo patirta žala atsirado būtent dėl apelianto sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, o sutartyje nurodytos garantijos ir pareiškimai neatitiko tikrovės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog sutartinė civilinė atsakomybė atsakovui teismo sprendimu buvo pritaikyta visiškai pagrįstai ir teisėtai, kaip atsiradusi iš sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo.

Pažymėtina, jog bylos duomenys taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad sudarydamas Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus apie bendrovės būklę, pateiktus priedus prie jam pateiktos pasirašyti sutarties ir šie duomenys buvo pakankami sprendimo sudaryti sutartį priėmimui, tuo labiau, kad atsakovas sutartinėmis garantijomis (sutarties 6.1.; 6.1.8.; 6.1.15.; 6.1.18.; 6.1.20. p.) garantavo už deklaruojamų bendrovės duomenų pagrįstumą ir savo civiline teisine atsakomybe, numatyta įstatymo leidėjo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis šalių sudarytos Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6.1., 6.1.8., 6.1.15., 6.1.20., 6.1.22., 6.1.29., 6.2. ir 7.1. punktais, o taip pat LR CK 6. 256 straipsnio 2 dalimi, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovui savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdžius, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 390 465,61 Lt nuostolių.

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 96¹ , 98 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pagrįstas yra atsakovo teiginys, jog pirmosios instancijos teismo iš jo priteista 3 630 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų suma ieškovui akivaizdžiai viršija nustatytus kriterijus atstovavimo išlaidoms priteisti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

Šios bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2012 m. - ieškovo UAB „Ekonovus“ ieškinys dokumentinio proceso tvarka Kauno apygardos teisme gautas 2012 m. rugpjūčio 24 d. (4 b. l., 1 t.); 2012 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu byla buvo išnagrinėta (ieškovo ieškinys tenkintas) (69-71 b. l., 1 t.); 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos teisme gauti atsakovo Kauno rajono savivaldybės motyvuoti prieštaravimai (76-80 b. l., 1 t.); 2012 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Ekonovus“ atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus (107-113 b. l., 1 t.); bylos nagrinėjimo metu vyko vienas teismo posėdis (trukmė: nuo 13.30 val. iki 16 val. – 2,5 val.), kuriame dalyvavo ieškovo atstovė advokatė N. P. (145-150 b. l., 1 t.); byla yra sudėtinga. Taigi, dėl šių argumentų teismo sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo keičiama, sumažinant ieškovui priteistą atstovavimo išlaidų sumą iki 1500 Lt.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir teisinius aspektus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą, t. y. ieškinį dėl 390 465,61 Lt nuostolių atlyginimo patenkino pagrįstai, ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Šiuo sprendimu ieškovui UAB „Ekonovus“ (j. a. k. 141686027) iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės (j. a. k. 111100622) priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 1 500 Lt.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas