Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-29629-1097/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
e2YT-29629-1097/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23505-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
N. R., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-29629-1097/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23505-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. R., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. J. (J. J.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės T. J. palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Teigė, kad būnant santuokoje kartu su sutuoktine 2000 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-8613 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Pažymėjo, kad po sutuoktinės mirties jis nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat nežinojo, kad ½ dalis buto yra įregistruota būtent sutuoktinės T. J. vardu – jis visuomet manė, kad butas priklauso abiems pilna apimtimi ir kad nėra dalintinas dalimis. Pareiškėjas teigė, kad jis minėtame bute nuo jo įsigijimo gyveno su sutuoktine ir dukra, šiame bute gyvena iki šiol – po sutuoktinės mirties gyveno ir naudojosi ne tik jam priklausiančia ½ dalimi buto, bet naudojo ir valdė visą butą, butu jis nuolatos rūpinasi ir prižiūri, moka mokesčius už butą, remontuoja ir atlieka kitus veiksmus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjos T. J. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo mirusiosios turto paveldėjimo procedūrų. Teigė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepime į pareiškimą pareiškėjo prašymui neprieštaravo, prašė jį tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra T. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis, o suinteresuotas asmuo N. R. yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės T. J. dukra (el. b. l. 20–27, el. b. popierinio priedo l. 3). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui, kita ½ dalis buto priklauso mirusiai T. J. (2000 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-8613 pagrindu) (el. b. l. 8). Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, mirusiosios T. J. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (el. b. l. 53).

Pareiškėjo teigimu, jis po jo sutuoktinės T. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. pareiškėjas prieš palikėjos T. J. mirtį ir po jos mirties gyveno ir gyvena nurodytame bute, visą tą laiką turtą prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai (el. b. l. 10–18), be to, pareiškėjas šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės T. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės T. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. J. (J. J.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. (J. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. J. (J. J.) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Rūta Latvelė