- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 1-343-347/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Nukentėjusysis
- L. Č.
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, mokosi Alytaus kolegijoje, dirb. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, paštą priima adresu: (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vt. (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. (3 ep), 300 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. Č. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2013m. rugsėjo 28d. iki 2013m. lapkričio 14d. nevykdė 2013m. rugsėjo 3d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr.52-1-00947-13 skirti jam smurtą artimoje patyrusio asmens apsaugos priemones, nesiartinti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. Č., rašydamas nukentėjusiajai elektroninius laiškus į el.pašto dėžutes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ieškojo ryšių su nukentėjusiąja L. Č..
2013m. spalio 7d. apie 8 val. 30 min. R. Č. nevykdė 2013m. rugsėjo 3d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr.52-1-00947-13 skirti jam smurtą artimoje patyrusio asmens apsaugos priemones, nesiartinti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. Č., atvyko adresu Alytaus raj., duomenys neskelbtini), kur bandė kalbėtis su nukentėjusiąja, prašydamas susitaikyti, taip pat 2013m. lapkričio 5d. apie 9 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, į nukentėjusiosios L. Č. gyvenamąją vietą, ieškojo nukentėjusiosios L. Č., taip pat 2014m. sausio 8d. apie 13 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur beldėsi į L. Č. buto duris, bei apie 16 val. laukė nukentėjusiosios L. Č. prie namo laiptinės, taip ieškojo ryšių su nukentėjusiąja ir prie jos artinosi.
Be to, kaltinamas tuo, kad 2013m. spalio 19d. - 2013m. gruodžio 28d. laikotarpyje nevykdė 2013m. rugsėjo 3d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr.52-1-00947-13 skirti jam smurtą artimoje patyrusio asmens apsaugos priemones, nesiartinti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. Č., rašydamas nukentėjusiajai sms žinutę iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), taip ieškojo ryšių su nukentėjusiąja L. Č..
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat R. Č. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje jis pagamino netikrą dokumentą - UAB "(duomenys neskelbtini)" 2014m. balandžio 4d. įsakymą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie R. Č. komandiruotę į Klaipėdą už laikotarpį nuo 2014m. balandžio 7d. iki 2014m. balandžio 11d., suklastojo direktoriaus P. P. parašą bei panaudojo netikrą dokumentą, faksu (duomenys neskelbtini) šį įsakymą pateikdamas Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK, kaip pateisinančią priežastį dėl neatvykimo į apklausą.
Kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jam buvo skirti įpareigojimai nesiartinti prie nukentėjusiosios, tačiau jis buvo gavęs prokuroro nutarimą nutraukti bylą, todėl suvokė, kad įpareigojimai panaikinti. Neigė rašęs laiškus į elektroninį paštą. Jo nuomone, elektroniniu paštu naudojosi M.. Į Č. elektroninio pašto dėžutę galėjo "įeiti" abu. Į namus vyko todėl, kad įvesta signalizacija suveikdavo ir apsaugos darbuotojai reikalavo atvykti. Jis nuvykdavo pasižiūrėti. (duomenys neskelbtini) g. buvo su broliu ir brolis rašė sms, jis rašė žinutes. "(duomenys neskelbtini)" dirbo su broliu apdailos darbus. Reikėjo vykti į Klaipėdą apžiūrėti objektą. Siuntė žmogus, kuris "valdo įmonės pinigus" ir jis neturi teisės visko sakyti.. Gavo nurodymą susirasti buhalterę. Nuvykus jau rado įsakymą paruoštą. Kadangi darbe faksas neveikė, brolis išfaksavo iš mamos darbo. Neigia rašęs įsakymą pats.
Dėl teismo sprendimo nevykdymo
Nukentėjusioji L. Č. parodė, jog R. Č. daug kartų bandė susisiekti su ja. Iki santuokos ji turėjo el.paštą (duomenys neskelbtini), o vėliau Č. sukūrė bandrą. Ir jai rašydavo iš bendro pašto į jos seną paštą. Pripažino, kad į bendrą Č. pašto dėžutę gali "įeiti" ir ji. Į bendrą paštą R. laiškai neateidavo. Ateidavo laiškai iš Omnitel. Tuo pačiu teigė, kad ji Č. paštu nesinaudojo, tik atsidarydavo pasiskaityti. Jai laiškai buvo siunčiami iš Č. el.pašto į M. el.paštą. Jos nuomone, tai galėjo padaryti tik R.. Teigia, jog sodo name signalizacija tą dieną, kai buvo atvykęs Č., nekaukė. Lapkričio 5d. ji "įvykiuose nedalyvavo", pasakojo brolis, kuris buvo susitikęs su R.. Sausio 8d. R. pamatė mama. "Kažkas beldėsi". Priėjusi teigia pamačiusi R.. Neįsileido. O vėliau jau beldė R. brolis G.. Neįsileidus parašė sms, kad atvažiavo su žmona ir K.. Tada ji iškvietė policiją. Policija atvykusi nieko nerado. O vėliau, kai ji su broliu išėjo į lauką, susitiko R. ir jo brolį. Jai kalbant su R. broliu, R. nuėjo toliau. Jos brolis vėl iškvietė policiją. Teigė, jog gyveno baimėje, nes vyras sakė, kad jei ji bandys skirtis, jis atims dukrytę. Pripažino, jog suvokia, kad tėtis irgi turi dalyvauti vaiko auklėjime.
Šalies argumentai
2014m. gruodžio 16d. L. Č. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog byloje pareikšto civilinio ieškinio R. Č. atsisako, jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės (t.2, b.l.43).
Liudytojas A. M. parodė, jog jis sausio 8d. susitiko R. Č. su broliu išeidamas su L. iš namų (duomenys neskelbtini) g. R. bandė kalbėti, bet "L. nesileido į kalbas". Tada jis ir R. nuėjo šalin, palikdami kalbėtis L. su R. broliu. Jis iškvietė policiją ir pareigūnai greit atvažiavo. Lapkričio mėnesį jie su R. susitikę prie namo laiptinės kalbėjosi. R. sakė, kad eina pas jo seserį L. ir kad gali pas ją eiti. Bet sesers nebuvo namie.
Liudytoja A. M. parodė, kad sausio 8d. ji namo laiptinėje susitiko ateinantį R.. Tada greit grįžo į butą ir užsirakino duris. Greit pasigirdo skambutis prie durų. Dukra pasakė, kad R., bet neatidarė. Bijojo, nes anksčiau buvo smurto panaudojimo atvejų. Teigė, jog bauginančio turinio žinučių nemačiusi.
Liudytoja S. Č. parodė, jog ji marčiai pati rašydavo žinutes, klausdavo, kaip laikosi anūkė. Norėjo su mergaite bendrauti. Su marčia santykiai normalūs ir yra žodinis susitarimas dėl bendravimo su anūke. Jai žinoma, kad abu sūnūs ir marti važiavo pas L., kad sūnus G. su ja kalbėjosi.
Liudytojas G. Č. parodė, jog sausio 8d. kartu su broliu, savo sūnumi K. ir žmona važiavo "į pasimatymą". K. norėjo pamatyti S., todėl jis L. parašė žinutę. Jo žmona prižiūrėdavo S., todėl vaikai bendraudavo. Teigė, jog tai jis buvo laiptinėje ir susitiko brolio uošvę ir būtent jis skambino prie durų, kurių niekas neatidarė. Brolis tuo metu buvo prie mašinos. Vėliau L. su A. išėjo į lauką ir jis norėjo pasikalbėti, bet kažkas iškvietė policiją.
Iš užfiksuotų sms žinučių ir jų turinio matyti, kad 2014m. sausio 8d. žinutės buvo rašomos iš G. telefono ir prašoma leidimo aplankyti S., įsileisti (t.1, b.l.27), 2013-10-03 "G." rašo, jog "R. kviečia tave atsigert arbatos ir pakalbėt. Jei sutinki paskambink jam" (t.1, b.l.28). Iš kaltinamojo telefono siųstos sms žinutės yra su prašymu atsiliepti, teiraujamasi apie dukrytę, kalbama apie išlikusius švelnius jausmus (t.1, b.l.29-35).
Analogiško turinio žinutės, laiškai parašyti ir į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.36-49). Nors žinutės - laiškai parašyti nukentėjusiajai ir pagal turinį gali būti rašyti kaltinamojo, tačiau byloje nėra surinkta jokių neginčytinų įrodymų, kad tai padaryta būtent kaltinamojo ir iš jo kompiuterio. Nesiimta jokių priemonių šiam faktui užfiksuoti.
Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakymo į teismo užklausimą matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Alytaus rajone, signalizacijos suveikimas fiksuotas 2013m. spalio 3d. ir 2013m. lapkričio 11d. (t.2, b.l.34).
Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2013m. rugsėjo 3d. nutarties (t.1, b.l. 20-21) matyti, jog teismas R. Č. paskyrė įpareigojimą nesiartinti prie L. Č., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių bei išsikelti laikinai iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, iki bus išnagrinėta byla teisme. Šias pasaugos priemones ikiteisminio tryimo teisėja paskyrė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi.
Minimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Tokiu būdu, teismo nutartimi paskirti įpareigojimai įstatymo leidėjo prilyginami paskiriamai kardomajai priemonei, kurios paskirtis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje, yra "užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. "
BPK 132¹ straipsnyje, numatančiame kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nurodyta, jog už šio įpareigojimo nesilaikymą gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.
BPK 139 straipsnyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė gali būti pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pasisakiusi, jog būtina nepažeisti proporcingumo reikalavimo ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Šioje byloje baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas (nukentėjusiosios apsaugojimas nuo galimo smurto) galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais - paskiriant griežtesnę kardomąją priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr.2K-47/2009, Nr.2K-36/2012).
Todėl sprendžiama, kad R. Č. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, sudėties ir jis išteisintinas.
Dėl dokumeto klastojimo ir panaudojimo
Liudytojas B. G. teigė, jog su kaltinamuoju dirbo toje pačioje įmonėje. Jis buvo projektų vadovas. R. Č. nurodymo vykti į komandiruotes nedavė. I. Š. - vienas iš "(duomenys neskelbtini)" direktorių. Direktorius – P.. Buhalterė - G. V.. Jam nežinoma, kas siųsdavo į komandiruotes, kas rašydavo įsakymus.
Liudytoja S. Č. parodė, jog sūnus G. jai parvežė įsakymą dėl komandiruotės, kurį ji nusinešė į darbą ir buhalterė išfaksavo. Sūnūs G. ir R. dirbo kartu Vilniuje ir kas vakarą grįždavo į Alytų. Įsakymą parvežė ir išfaksavimui davė G..
Liudytojas G. Č. parodė, jog jam žinoma, kad brolis buvo komandiruotėje Klaipėdoje apie savaitę laiko. Būnant "(duomenys neskelbtini)" ofise sekretorė padavė komandiruotės lapą. Jis parvežė mamai, kad ši išfaksuotų, nes darbovietėje faksas neveikė. Kas brolį siuntė į komandiruotę, jam nežinoma. Galvoja, kad direktorius.
Liudytojas P. P. parodė, kad jis yra UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovas ir jam apie Č. komandiruotę į Klaipėdą nieko nežinoma, nors gal ir buvo keletą kartų siųstas į Klaipėdą. Tvirtina, kad įsakymas ne jo rašytas ir parašas - ne jo. Yra atsakingas statybos darbų vadovas. Teigė, jog "būdavo taip, kad išvažiuoja dirbti darbų vykdytojo nurodymu. Direktoriaus įsakymas būna ne visais atvejais." I. Š. dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" vystymo direktoriumi. Jie - tik verslo partneriai, vystantys projektą kartu. G. V. - taip pat UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotoja. Jų įmonėje statybos darbų vadovas – G.. B. pavardė girdėta, bet kas įsakyme šią pavardę užrašė, nežinoma.
Byloje yra pateikta 2014-04-04 įsakymo kopija (t.1, b.l.7). Jame nurodyta, kad R. Č. siunčiamas į komandituotę, į Klaipėdą susitikimui su užsakovais. Nurodyta, kad įsakymą pasirašo direktorius P. P.. Tačiau byloje nėra šio dokumento originalo. Nėra atliktas tyrimas, kas šį dokumentą surašė, kokiu kompiuteriu, kas pasirašė už direktorių P. P., kas ranka parašė "Š." ir "J. B.". Kadangi byloje nėra šio dokumento originalo, teismas neturi galimybės ekspertams pateikti šiuos klausimus.
Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK faksu buvo gautas įsakymas, kurio, kaip teigia bendrovės direktorius P. P., jis nepasirašė. Pats faktas, užfiksuotas įsakyme, kad R. Č. nevyko į komandiruotę, nenustatytas, t.y. byloje nėra surinkta konkrečių ir neginčytinų įrodymų, kad šiame dokumente užfiksuotas faktas - neatitinkantis tiesos. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, šį dokumentą iš įmonės paėmė ir nuvežė išsiuntimui kaltinamojo brolis, o išsiuntė mama. Taigi, nėra neginčytinai nustatyta, kad būtent pats kaltinamasis pateikė dokumentą.
Tarp svarbiausių specialiųjų baudžiamosios teisės principų yra įvardijamas ultima ratio principas – paskutinė priemonė socialiniams santykiams reguliuoti. Ultima ratio principo tiesioginis taikymas praktikoje kartais reiškiasi ir kaip reikalavimas nustatyti tinkamą veikos pavojingumą, nes BK normoje pateikta definicija kartu su tikrai pavojingu elgesiu apima ir abejotino pavojingumo veikas. To pasitaiko ir dokumentų suklastojimo ir disponavimo tokiais dokumentais bylose. Teismas, vertindamas R. Č. veiką, remiasi veikos nepakankamo pavojingumo kriterijumi. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 2K-263/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-559/2011, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-161/2012).
Todėl R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.