Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB ,,D. G.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu 2019-08-08 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-01 ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-06-19 (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atsakovei išnuomoti negyvenamąsias patalpas, esančias L. G. g. 15, Vilniuje, o atsakovė už naudojimąsi išnuomotu patalpų plotu ieškovei įsipareigojo mokėti sutartimi nustatytą (474,98 Eur (1640 Lt)) nuomos mokestį. Nuo 2015-01-01 pagal Sutarties 4.5. punktą nuomos mokestis buvo indeksuojamas kiekvienais metais, dauginant prieš tai ėjusių kalendorinių metų nuomos mokestį iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių, metų vidutinio metinio gruodžio mėnesio, vartotojų kainų indekso (toliau – VKI), lyginant praėjusių ir už praėjusių patalpų nuomos metų K. I. laikotarpiu nuo nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio išrašė ir pateikė apmokėjimui (už nuomos mokestį) atsakovei PVM sąskaitas-faktūras viso 2 577 Eur sumai. Atsakovė neapmokėjo iš viso 2 577 Eur pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atsisakiusi prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą 2 577 Eur sumą (CPK 178 str.). Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 577 Eur skolos.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo numatytas 0,04 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 4.16. punktas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovės reikalavimas dėl priskaičiuotų 185,54 Eur delspinigių už ne daugiau nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 2 762,54 Eur (2577+185,54) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-25) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl tenkinus ieškinį, 100 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) priteistinos iš atsakovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,D. G.“, juridinio asmens kodas 303023053, 2577 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) skolos, 185,54 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 54 ct) delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2762,54 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 54 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-07-25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.