- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 1-269-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15153-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- D. R., S. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal darbo sutartį I. B. IĮ „I.“ taksi vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. B. 2015 m. kovo 15 d. apie 1.55 valandą (duomenys neskelbtini), darbo metu vairuodamas kelių transporto priemonę - I. B. individualiai įmonei „I.“ priklausantį taksi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Jis, esant kliūčiai kelyje ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, to nepadarė, nepastebėjo U. gatvėje ties 33 numeriu pažymėtu pastatu ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jo važiavimo krypties eismo juostoje be šviesą atspindinčių elementų gulinčio pėsčiojo R. R., jį pervažiavo automobilio dešinės pusės ratais, dėl ko nukentėjusysis R. R. dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes ir kūno audinius Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje 2015 m. kovo 15 d. 2.35 valandą mirė.
Kaltinamasis V. B. savo kaltę visiškai pripažino. Parodė, kad nuo 2011 metų dirba taksi vairuotoju I. B. individualioje įmonėje “I.”. Automobilį “Mercedes Benz”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuoja maždaug dvejus metus. 2015-03-05 apie 2.00 valandą nakties Alytuje automobiliu vežė keleivį į (duomenys neskelbtini) gatvės 4 namą. Važiuojant U. gatve kelias buvo tuščias, nebuvo nei eismo, nei pėsčiųjų, važiavimo sąlygos, nežiūrint nakties meto, buvo geros, gatvė nors prastai, bet apšviesta, asfaltas sausas, nelijo. Išleidęs žmogų grįžo ta pačia U. gatve. Važiavo įsijungęs artimąsias šviesas, jo greitis buvo apie 50 km/h, t.y. neviršijo leistino greičio tame kelio ruože. Artėjo prie pėsčiųjų perėjos, kurią gerai žinojo, ją mate maždaug iš 200 m atstumo, tačiau nei joje, nei šalia žmonių nebuvo, jis greičio nelėtino. Gatvėje toli matėsi jam priešpriešais atvažiuojantis kitas automobilis, tačiau jo šviesos jo neakino, jo matomumui netrukdė. Jis važiavo savo eismo juostos viduriu. Staiga maždaug prieš 5 metrus priekyje savęs už pėsčiųjų perėjos išvydo kažką tamsaus gulintį ant kelio, tačiau nespėjo suprasti, kas tai – žmogus ar koks maišas, stabdyti taip pat nesuspėjo, kliūtį pervažiavo. Kai sustojo ir išlipo, pamatė, kad pervažiavo žmogų. Asmuo dar buvo gyvas, vaitojo. Žmogus gulėjo ant važiuojamosios dalies, savo eismo juostos viduryje, ant dešinio šono, kojos buvo nukreiptos į kelio vidurį, galva į šaligatvį. Žmogus vilkėjo tamsiais drabužiais, šviesą atspindinčių ženklų ant drabužių nebuvo. Jis neatsimena, kuriuo metu spaudė stabdžių pedalą, bet prieš užvažiavimą ant pėsčiojo nestabdė. Vyrą pervažiavo dešinės pusės priekiniu ir galiniu ratais. Kadangi pervažiavo gulintį žmogų, jam kilo mintis, kad jis pervažiavo kito automobilio parblokštą žmogų. Tuo metu įvykio vietoje sustojo ir išlipo iš priepriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.
Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 176-177).
Liudytojas J. R. parodė, kad 2015 m. kovo 19 d. apie 2.00 valandą nakties savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini). Jam piešpriešais maždaug už 200-250 m. važiavo kitas automobilis. Kai jis buvo ties “Lukoil” degaline, pastebėjo, kaip priešpriešais atvažiuojantis automobilis susimėtė, “suvaikščiojo” jo šviesos. Kai privažiavo arčiau, pamatė, kad tas automobilis pervažiavęs žmogų. Pervažiuotas žmogus gulėjo už jį pervažiavusio automobilio, buvo apsirengęs tamsiai. Asmuo buvo gyvas, kriokė, gulėjo ant pilvo, galva pasukta į šoną. Jis tam žmogui uždavinėjo klausimus, bet žmogus neatsakinėjo. Pervažiavusio automibilio vairuotojas buvo šoke. Tada jis paskambino pagalbos telefonu 112, tačiau operatorius jį įspėjo dėl atsakomybės už melagingą iškvietimą ir jam teko kurį laiką įtikinėti operatorių, kad ant kelio tikrai guli pervažiuotas žmogus.
Analogiškus parodymus liudytojas J. R. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t. , b.l. 96, 97, 98-100).
Liudytojai A. B., R. B., I. K. parodė, kad jie visi 2015 m.kovo 15 d. naktį važinėjosi po Alytų. Išvažiuodami iš miesto U. gatvėje pastebėjo važiuojamojoje dalyje gulintį žmogų. Jis gulėjo ant šono, buvo susirietęs, vilkėjo tamsiais drabužiais, buvo sunkiai pastebimas. Jie sustojo šalikelėje, išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo. Jautė alkoholio kvapą. Žmogus beveik nekalbėjo, buvo mieguistas, o keliamas nuo asfalto aiškino, kad žmona jo neįsileidžia. I. K. jį nufilmavo mobiliuoju telefonu. Liudytyojas A. B. nurodo girdėjęs, kaip žmogus sakė norįs nusižudyti. Pakeltą nuo asmfalto žmogų jie kiek pavedė, dar davė alaus, ir jis nuėjo link gyvenamųjų namų. Jie toliau nuvažiavo savo keliais. Po kelių dienų iš internetinio profilio “Facebook“ juos pasiekė informacija, kad Alytuje gatvėje pervažiuotas žmogus. Suprato, kad tai gali būti tas pats asmuo, kurį jie pakėlė nuo važiuojamosios gatvės dalies ir kuris, jiems nuvažiavus, tikriausiai, grįžo ir vėl atsigulė gatvėje.
Nukentejusiųjų S. R. ir D. R. parodymais, kurie teisme perskaityti BPK 276 str. 4 d. pagrindu, nustatyta, kad jie yra žuvusiojo R. R. vaikai. Nukentėjusieji parodė, kad tėvas jų neaugino, dar esant mažiems išėjo iš namų, jie su tėvu beveik nebendravo, nes tėvas neturėjo gyvenamosios vietos, buvo narkomanas, gyveno gatvėje, ne kartą buvo teistas. Santuoką su jų motina R. R. nutraukė tik prieš 6-7 metus, nors negyveno kartu žymiai seniau. Jie patys Lietuvoje negyvena, apie tėvo žūtį sužinojo iš savo mamos, kuri gyvena Italijoje. Apie eismo įvykį nieko paaiškinti negali, žino tik iš spaudos, kad jį gulintį pervažiavo taksi automobilis. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje eismo įvykio metu buvo apdrausta kaltininko V. B. civilinė atsakomybė. Draudimo bendrovė jiems paskaičiavo ir atlygino 5000 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų turtinės žalos (1 t., b.l. b. l. 78-79; 84, 69, 70, 72).
Kaltinamojo V. B. kaltė grindžiama raštiniais baudžiamosios bylos įrodymais.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais fiksuota, kad įvykio vieta yra Alytaus m., U. gatvėje ties 33 numeriu pažymėtu namu. Kelių eismo įvykis įvykęs naktį, kelio ruožas apšviestas šviestuvais. Kelio ruožas tiesus, asfaltas sausas. Kelio ženklai - pėsčiųjų perėja, kelio ženklas Nr. 534, KET 1.6. Apžiūros metu transporto priemonė “Mercedes Benz”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi priekine dalimi į Alytaus miesto pusę. Pėsčiųjų perėjoje fiksuota kraujo dėmė, taip pat fiksuota bato, laikrodžio, kraujo dėmės radimo vietos (1 t., b. l. 21-31).
Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai po eismo įvykio - apgadintas automobilio priekinis bamperis (b. l. 32-33). Transporto priemonė “Mercedes Benz” atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 34), šiai transporto priemonei išduotas leidimas vežti keleivius (1 t., b. l. 39).
Specialisto išvadoje Nr. M 86/15(06) nurodyta, jog R. R. mirtis įvyko 2015-03-15 2.35 valandą dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes ir kūno audinius. Lavono kraujyje rasta 1,50 ‰ (promilės) etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtumą. Kraujyje rasta metadono; vidaus organuose (kepenyse su inkstu) rasta pėdsakų metadono. Sužalojimų visuma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Neatmetama sužalojimų padarymo galimybė pervažiuojant automobilio ratais (1 t., b. l. 53-63).
Specialisto išvada Nr. 11-2172 (15) patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B., pastebėjęs kliūtį (kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiąjį R. R.), siekdamas išvengti kelio važiuojamojoje dalyje esančio pėsčiojo pervažiavimo, privalėjo nedelsiant intensyviai stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tikėtina, kad prieš pat sąlytį su automobiliu pėsčiasis R. R. buvo pėsčiųjų perėjoje (t. y. gulėjo gatvės važiuojamojoje dalyje). Jeigu kliūties (kelio važiuojamojoje dalyje gulinčio pėsčiojo R. R.) matomumas buvo didesnis negu 34,5 m., tai tokiu atveju buvusioje kelio situacijoje automobilio vairuotojo V. B. veiksmai,- turėdamas objektyvią galimybę pastebėti kliūtį didesniu negu, 50 km/h greičiu važiuojančios transporto priemonės, sustabdymo kelias atstumu, laiku intensyviai nestabdė vairuojamo automobilio ir dėl to pervažiavo kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiąjį R. R.,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 150-154).
Specialisto išvada Nr. 11-1439 (15) patvirtina, kad prieš pat sąlytį su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, pėsčiasis R. R. buvo kelio važiuojamojoje dalyje, horizontalioje ar jai artimoje padėtyje, jo galva buvo nukreipta link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o kojos – link linijos skiriančios priešpriešinio eismo juostas (t. y. jis gulėjo iš dalies ant nugaros ir iš dalies ant dešiniojo šono, o kairioji koja buvo sulenkta per kelį bei pėda rėmėsi į važiuojamosios dalies dangą). Pėsčiajam esant tokioje padėtyje automobilis „Mercedes Benz“ savo priekiniu bamperiu, tikėtina, turėjo smūgio sąlytį su pėsčiojo kaire koja. Tuo metu nukentėjusysis galėjo patirti šiuos kūno sužalojimus: kairės blauzdos apatinio trečdalio lūžimą ir kairio šeivikaulio galvutės lūžimą. R. R. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti to paties eismo įvykio metu, t. y. pervažiuojant automobiliu „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156-161).
Ekperimento protokole su priedais fiksuota, kad važiuojant 50 km/h greičiu kliūtis kelio važiuojamojoje dalyje (ant pėsčiųjų perėjos) matoma 53,30 m. atstumu, intensyviai stabdant sustojama nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 6,80 m atstumu (1 t., b. l. 165-167).
Specialisto išvada Nr. T-A 2293/15 (01) fiksuota, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 66).
Specialisto išvada Nr. 11K-204 (15) patvirtina, kad liudytojos mobiliuoju telefonu darytas vaizdo įrašas dalinai tinka atlikti vaizdų tyrimą, įrašas yra ištisinis (1 t., b. l. 136-138).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad jie yra pakankami kaltinamojo V. B. kaltei pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai asmuo, vairuojantis transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė apima visus materialinės nusikaltimo sudėties požymius: veiką, pasekmes ir priežastinį ryšį.
Kelių eismo taisyklių 53 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Tų pačių taisyklių 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kaip matyti iš V. B. parodymų, liudytojo J. R. parodymų, kaltinamasis važiavo leistinu gatvėje greičiu, neviršydamas 50 km/h greičio, vairavimo sąlygos buvo normalios, oras ramus, gatvė sausa, gatvės apšvietimas veikė. Kaltinamojo paaiškinimu matomumą ribojo tik nakties meto sąlygos. Kaltinamasis tą naktį dirbo taksi ir ta pačia U. gatve, kur vėliau įvyko įvykis, tik priešinga kryptimi, buvo neseniai nuvežęs keleivį. Veždamas keleivį gatvėje gulinčio žmogaus nematė. Jam grįžtant atgal link miesto centro vairavimo sąlygos nepakito, kaltinamojo V. B. tvirtinimu jis matė gatvę, o taip pat priekyje maždaug už 200 metrų esančią pėsčiųjų perėją. Nors kaltinamasis suabejojo, ar U. gatvė ties pėsčiųjų perėja, kur vėliau pervažiavo žmogų, apšviesta, tačiau tokios abejonės pašalinamos įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kur fiksuota, kad ties U. gatvės 33 numeriu pažymėtu namu kelio ruožas apšviestas šviestuvais. Šis faktas patvirtinamas dar ir fotonuotraukomis prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Fotonuotraukos padarytos praėjus pusei valandos po eismo įvykio, iš jų matyti, kad greta pėsčiųjų perėjos įrengtas ir veikia gatvės šviestuvas, apšviečiantis pėsčiųjų perėją. Kaltinamsis V. B., apklausiamas teisme, pripažino, kad būdamas atidesnis jis būtų pamatęs gatvės važiuojamojoje dalyje gulinčią kliūtį - žmogų. Tokią savo išvadą jis grindžia Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus atlikto eksperimento, kuriame jis dalyvavo, rezultatais. Ekperimento protokole su priedais fiksuota, kad važiuojant 50 km/h greičiu kliūtis kelio važiuojamojoje dalyje (ant pėsčiųjų perėjos) matoma 53,30 m. atstumu, intensyviai stabdant sustojama nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 6,80 m atstumu. Eksperimentas atliktas su dviem statistais, abiejų statistų eksperimanto rezultatai panašūs. Jo metu buvo maksimaliai parinktos tokios sąlygos, kurios atitiko sąlygas, buvusias eismo įvykio naktį, t.y. eksperimentas atliktas praėjus metams laiko po įvykio, kovo mėnesį, parinkus panašias oro sąlygas, tamsų paros metą, eismas gatvėje buvo uždarytas, iš priekio nuo Ulonų – Santaikos – Pulko gatvių sankryžos paleistas važiuoti kitas automobilis, taip imituojant liudytojo J. R. įvykio dieną važiavusį automobilį. Kaltinamasis patvirtino, kad eksperimento sąlygos buvo parinktos labai panašios į sąlygas, buvusias įvykio metu. Taigi, atlikto eksperimento rezultatai dėl savo objektyvumo abejonių teismui nekelia ir leidžia spręsti, kad kaltinamasis, būdamas pakankamai atidus kelyje, turėjo galimybę pastebėti kliūtį ir prieš ją sustabdyti automobilį arba kliūtį apvažiuoti. Pastebėtina, kad kaltinamasis nurodo stabdęs automobilį tik pervažiavęs kliūtį, stabdymo kelio žymių neužfiksuota nė kelių esimo įvykio vietos apžiūros protokole. Darytina išvada, kad kaltinamais automobilio nestabdė arba stabdė per vėlai ir nepakankamai intensyviai, kad galėtų išvengti užvažiavimo ant gulinčio žmogais.
Nukentėjusiojo R. R. mirtį neabejotinai sąlygojo pervažiavimas automobiliu, kas patvirtinama 2015-10-30 kompleksinio tyrimo, atlikto autotechnikos ir medicinos specialistų, išvada.
Nors 2015-10-30 autotechnikos specialisto išvadoje nurodyta, kad pėsčiojo R. R. veiksmai, - gulėjimas gatvės važiuojamojoje dalyje, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį gatve važiuojančio ir link jo artėjančio automobilio “Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam esimo įvykiui, tačiau esminę reikšmę šiuo atveju turi atstumas nuo jį pervažiavusio automobilio iki kliūties, t.y. atstumas, per kurį vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti ant kelio gulintį pėsčiąjį R. R.. Minėta, kad toks atstumas yra 53,30 m., t.y. žymiai ilgesnis, nei stabdomas automobilis galėjo sustoti. Specialisto išvadoje Nr. M 86/15(06) įrodoma, jog R. R. mirtis įvyko 2015-03-15 2.35 valandą dėl stipraus kūno sumušimo, kas neabejotinai įvyko dėl V. B. vairuojamo automobilio atsitrenimo į jo kūną.
Autotechnikos specialisto 2015-10-30 išvada pagrindžiama, kad vairuotojas V. B., pastebėjęs kliūtį - kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiąjį R. R., siekdamas išvengti kelio važiuojamojoje dalyje esančio pėsčiojo pervažiavimo, privalėjo nedelsiant intensyviai stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tikėtina, kad prieš pat sąlytį su automobiliu, pėsčiasis R. R. buvo pėsčiųjų perėjoje (t. y. gulėjo gatvės važiuojamojoje dalyje). Specialistas išvadoje nurodo, kad jeigu kliūties (kelio važiuojamojoje dalyje gulinčio pėsčiojo R. R.) matomumas buvo didesnis negu 34,5 m., tai tokiu atveju buvusioje kelio situacijoje automobilio vairuotojo V. B. veiksmai, kai jis laiku intensyviai nestabdė vairuojamo automobilio ir dėl to pervažiavo kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiąjį R. R., techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Kaip matyti iš aukščiau aptarto eksperimento rezultatų, būtent juo patvirtinama kategoriška išvada, kad V. B. galėjo matyti kliūtį kelyje iš 53,30 m. atstumo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog vairuotojas, nors ir važiuodamas ne didesniu nei gatvėje leistinas 50 km/h greičiu, nesant kitų automobilių, galėjusių jį apakinti, esant geroms oro ir kelio sąlygoms, veikiant gatvės apšvietimui, nebuvo toks atidus, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, buvo nepakankamai atidus, kad atsiradus bet kokiai kliūčiai galėtų ją saugiai apvažiuoti ar sustabdyti automobilį, tai yra jis veikė nusikalstamai nerūpestingai. Esant šioms aplinkybėms V. B. pažeidė KET 128 punkto reikalavimus. Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad kaltinamojo V. B. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu. V. B. pripažintinas kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi dėl jo padaryto KET pažeidimo kilo autoįvykis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su asmens žūtimi. Kaltinamasis V. B. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Taigi, kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Dėl bausmės
BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamojo V. B. padaryta veika pagal kaltės formą ir pavojingumo laipsnį vertintina kaip neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 punktas).Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, skirtą piniginę baudą yra sumokėjęs per tam skirtą terminą (1 t., b. l. 182, 183). Kaltinamasis V. B. teisiamas pirmą kartą. Po įvykio nustatyta, kad vairavo blaivus. Aptartos aplinkybės sudaro sąlygas spręsti dėl bausmės, artimesnės įstatymo sankcijoje numatytam minimumui, skyrimo.
Kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vieną atsakomybės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nukentėjusiesiems turtinė ir neturtinė žala atlyginta draudimo įmonės, atsakingos už kaltinamojo civilinę atsakomybę, teismas laiko, kad yra sąlygos, leidžiančios V. B. paskyrus bausmę, atidėti jos vykdymą, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė siūlė taikyti kaltinamajam specialiosios teisės atėmimą; kaltinamasis nurodė, kad jo šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo darbo užmokestis, todėl prašė neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonę netekimu. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant realią bausmę, tiek atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati V. B. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, tuo tarpu kaip matyti iš specialisto išvados, pagrindine sąlyga kilti autoįvykiui buvo paties žuvusiojo gulėjimas važiuojamojoje gatvės dalyje, t.y. paties žuvusiojo tyčinis veikimas, nukreiptas prieš save. Vairuotojas nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, įvykis atsitiko jam atliekant darbines pareigas. Specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju sukeltų neadekvačias pasekmes padarytai kaltinamojo veikai, nes taip jis netektų tiesioginio darbo, kadangi dirba taksistu, ir tuo pačiu netektų šeimos pragyvenimo šaltinio. Pažymėtina, kad kitos specialybės kaltinamasis neturi. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir ypač vertinant paties žuvusiojo žymiai didesnį kaltės laipsnį atsiradusių paskemių atžvilgiu, yra pagrindo manyti, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam šios konkrečios bylos atveju būtų pernelyg neteisingas ir aiškiai per griežtas sprendimas.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė žuvusiojo autoįvykyje vaikai D. R. ir S. R. (2 t., b.l 26-28, 29-31, 58-61, 62-65). Civiliniai ieškovai reiškia analogiškus ieškinius, kuriais prašo priteisti iš kaltinamojo V. B. darbdavio I. B. individualios įmonės ‚I.“ po 27 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo V. B. – bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) atstovė advokatė M. L. reikalavimą tikslino ir nurodė prašanti priteisti savo atstovaujamiesiems neturinės žalos atlyginimą subsidiariai iš I. B. individualios įmonės ir iš I. B..
Nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose nurodė, kad jie dėl tėvo žūties patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais dėl tėvo netekties, bendravimo su šeimos nariais bei draugais galimybių sumažėjimu, jaučiama baime, dideliu pergyvenimu. Neturinę žalą kiekvienas įvertino po 30 000,00 Eur. Ieškinio sumą ieškiniuose kiekvienas nurodė po 27 500 Eur, nes dalį neturinės žalos – po 2 500,00 Eur kiekvienam atlygino draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“.
Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus atlyginti jiems padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Nustatyta, kad dėl neatsargių netyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus. Šios bylos kontekste nustatant atlygintinos žalos dydį svarbu įvertinti žuvusiojo ir jo vaikų ryšį bei paties žuvusiojo kaltus veiksmus.
Nukentėjusiųjų D. R. ir S. R. parodymais nustatyta, kad autoįvykyje žuvęs jų tėvas R. R. jų neaugino, šeimą paliko ir gyveno atskirai dar jiems esant mažiems. Tokį sprendimą lėmė jo gyvenimo būdas – R. R. vartojo narkotines medžiagas, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, buvo ne kartą gydomas nuo priklausomybės narkotikams, teistas. Abu nukentėjusieji patvirtino matydavę tėvą labai retai, o apie jo žūtį sužinoję iš motinos, žūties aplinkybes sužinoję iš spaudos. Šios aplinkybės sąlygoja teismo išvadą, kad glaudaus dvasinio tėvo ir vaikų ryšio tarp šių asmenų nebuvo, jų gyvenimai tekėjo atskirai, asmenys šeimai būdingų santykių nepalaikė, artimai nebendravo ir reikšmingo dvasinio ryšio tarp jų nebuvo.
Paties žuvusiojo eismo įvykyje R. R. veiksmus teismas vertina kaip kaltus ir tyčinius, nukreiptus prieš save. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žuvusysis eismo įvykyje R. R. įvykio metu buvo neblaivus, jo kūne rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, tai patvirtinama jo medicininių tyrimų duomenims. Liudytojas P. parodė, kad tą vakarą R. R. dėl girtumo nebuvo įleistas į Alytaus nakvynės namus. R. R. išėjo iš nakvynės namų ir maždaug prieš dvi valandas iki savo žūties buvo rastas gulintis toje pačioje gatvės vietoje važiuojamojoje dalyje, kur vėliau žuvo. Jį pastebėję liudytojai A. B., R. B., I. K. patvirtino, kad rastas asmuo nebuvo taip stipriai girtas, kad nesuprastų savo veiksmų, su juo jie kalbėjosi, keliamas nuo gatvės jis paaiškino, kad jį iš namų išvarė žmona (kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktinės jis neturi, vadinasi, melavo), liudytojas A. B. patvirtino girdėjęs jį sakant, kad taip jis nori nusižudyti. Pakeltas nuo gatvės R. R. savarankiškai nuėjo link gyvenamųjų namų. Iš viso to sprendžiama, kad gatvėje R. R. negulėjo dėl girtumo. Jo veiksmai vertintini kaip sąmoningas tyčinis veikimas. Tai, kad praėjus maždaug dviem valandoms jis vėl gulėjo toje pat vietoje gatvėje, tik patvirtina jo sąmoningą apsisprendimą taip elgtis. Taigi, iš R. R. elgesio matyti, kad tą naktį jis savo veiksmais siekė žalos sau. Nustatyti, kokios būtent žalos – būti atsiktinai pravažiuojančio automobilio sužalotam, ar būti mirtinai suvažinėtam, nėra galimybės, tačiau šiuo atveju vertinant prašomą priteisti neturtinės žalos dydį R. R. tikslai dėl savęs sužalojimo masto nesudaro lemiamos reikšmės, nes žala vertinama pagal atsiradusias pasekmes.
Civilinio kodekso normos reguliuoja civilinės atsakomybės netaikymo atvejus, kada asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. To pagrindai yra: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnis). Teismas sprendžia, kad žala šiuo atveju didžiąja dalimi atsirado dėl paties nukentėjusiojo (žuvusiojo) R. R. veiksmų, dėl kurių jis pats kaltas. Aplinkybių, nurodytų CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, pašalinančių galimybę atsižvelgti į nukentėjusiojo veikimą prieš save, sprendžiant kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimą, nenustatyta.
Minėta, kad autoįvykio kaltininko V. B. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Įstatymas numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 Eur - dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, ką numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straispnio 1dalis. Kaip matyti, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra apibrėžiama 5 000 Eur suma. Būtent tokią maksimalią sumą draudimo kompanija “Lietuvos draudimas” yra išmokėjusi nukentėjusiais nuo eismo įvykio pripažintiems žuvusiojo vaikams D. R. ir S. R..
Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad artimo dvasinio ryšio su tėvu nukentėjusieji neturėjo, ryšių su juo nepalaikė, kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturinės žalos turinį (nepatogumų dėl tėvo netekties, bendravimo su šeimos nariais bei draugais galimybių sumažėjimo, jaučiamos baimės, didelio pergyvenimo) neįrodė, todėl negalima sutikti, kad moralinė žala šiuo atveju galėtų būti įkainojama po 30 000 Eur kiekvienam. Teismo vertinimu bendra 5 000 Eur draudimo kompanijos išmokėta suma šiuo atveju visiškai kompensavo D. R. ir S. R. patirtą neturtinę žalą, nes kiekvienam jų teko po 2 500 Eur kompensacija, kuri yra adekvati nukentėjusiųjų patirtiems pojūčiams, vertinant žuvusiojo ir jo vaikų asmeninius santykius bei paties žuvusiojo kaltę dėl įvykio. Civiliniai ieškiniai nepagrįsti, todėl atmestini. Atmetus civilinius ieškinius nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75¹ straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. B. šiuo laikotarpiu tęsti darbą ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Optines duomenų laikmenas (2 vnt.) palikti saugoti su baudžiamąja byla.
Nukentėjusiųjų D. R. ir S. R. civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.