Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. P. smurtavo ir nežymiai sužalojo T. M., o būtent: 2025 m. balandžio 25 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) Šiauliai, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam T. M. į veido sritį, t. y. dešinės pusės žandikaulį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam T. M. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – liežuvio nubrozdinimą ir apatinio kairiojo VI danties įskilimą.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Po kaltinamojo E. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje dalis nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nesunkų nusikaltimą padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1, 2 bei 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. E. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą – 300 Eur, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, nes dirba, gauna pastovias pajamas. E. P. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

Teismo vertinimu, kaltinamasis E. P. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, E. P. neteistas (b. l. 63–64), turi galiojančią administracinę nuobaudą – įspėjimą (b. l. 68–70), dirbantis (b. l. 65–68). Teismo posėdyje E. P. savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad dėl to gailisi, savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila. Kaltinamojo E. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje E. P. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė D. P.. Teismo posėdyje D. P. paaiškino, jog kaltinamasis iš karto po įvykio, jai paskambino ir papasakojo aplinkybes. Jie viską yra aptarę, apie įvykį kalbasi. Esant poreikiui, ateityje planuoja kreiptis dėl psichologinės pagalbos, padėsiančios suvaldyti stresą, nerimą ir pyktį.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad D. P. su E. P. sieja glaudus ryšys. D. P. asmenybė taip pat vertinama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 145–146), todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką E. P. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant D. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant D. P. atsakomybėn, be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tam, kad padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), šią įmoką sumokant per 4 mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra minimalaus dydžio, skiria atsižvelgdamas į byloje surinktus, kaltinamąjį apibūdinančius, duomenis, į nusikalstamos veikos sunkumą bei jos padarymo aplinkybes. Didesnės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų ir apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau bei šiuo atveju būtina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

T. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – jam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo – apatinio kairiojo VI danties įskilimo jis patyrė ir dar patirs išlaidų, kurios vertinamos 1590 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia, ją teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis, kuris nukentėjusiajam atlygino dalį žalos – 300 Eur. Nukentėjusysis teismui pateikė rašytinius duomenis (ambulatorinių apsilankymų apyrašus bei odontologo įrašą), patvirtinančius, kad danties atstatymo (implantacijos) kaina – 1590 Eur. Abejoti odontologo įraše paskaičiuota danties atstatymo kaina, kuri nėra akivaizdžiai per didelė, teismas neturi pagrindo. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, taip pat nesant abejonių dėl turtinės žalos dydžio, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kadangi kaltinamasis atlygino dalį žalos, ši jo sumokėta sumą įskaitytina į nukentėjusiajam priteistiną turtinę žalą ir kaltinamojo naudai priteistina 1290 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusysis T. M. pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos.

BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį T. M. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – liežuvio nubrozdinimas ir apatinio kairiojo VI danties įskilimas. Dėl panaudoto smurto jis juto fizinį skausmą, dėl įskelto danties ir ateityje seksiančio gydymo jis patyrė, ir dar tikėtina patirs, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, todėl pripažįstama, jog nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, ją privalo atlyginti kaltinamasis. Teismo įsitikinimu, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą.

Dėl kitų klausimų

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, gynėjo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 4 punkte nurodomi atlygintinų išlaidų nustatymo kriterijai, o 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 10 punkte nurodyti baudžiamose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai: už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1.

Iš Valstybinės duomenų agentūros viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad 2025 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2337,70 Eur.

Šioje byloje nukentėjusiojo advokatas parengė civilinį ieškinį (2337,70 x 2,5=5844,25 Eur), dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 1 val. 51 min. (apvalinama iki 2 val. – Rekomendacijų 13 ir 14 punktai) (2337,70 x 2 val. x 0,1= 467,54 Eur), todėl pagal Rekomendacijose išdėstytus kriterijus, galima iš kaltinamojo priteistina maksimali bylinėjimosi suma 6311,79 Eur.

Nukentėjusiojo advokatas pateikė teismui prašymą priteisti iš kaltinamojo 960 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos nusikalstamos veikos sunkumą, proceso sudėtingumą (civilinis ieškinys pareikštas dėl turtinės ir neturtinės žalos, vadovautasi suformuota teismų praktika, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą), sprendžia, jog prašomų priteisti išlaidų dydis yra proporcingas, be to, net kelis kartus mažesnis nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 960 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2025 m. gegužės 19 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2025- 05926, matyti, kad dėl kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 162,50 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo E. P. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 95–98).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su įrašais, 2 vnt. (prisegti prie bylos viršelio), paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą E. P. nutraukti.

Paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. P., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1290 eurų (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų) turtinės žalos, 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 960 eurų (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos neturtinės žalos dalies), civilinį ieškinį atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. P. nepriteisti.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su įrašais, 2 vnt. (prisegtus prie bylos viršelio), palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

E. P. išaiškinti, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.