- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- e2-2118-842/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22239-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., kuriuo prašo namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka – Namą priteisti ieškovei, atsakovui išmokant 139 500 Eur kompensaciją, kurią ieškovė turi sumokėti per tris mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė nurodė, kad jie su atsakovu yra buvę sugyventiniai, kurie bendromis lėšomis pastatė Namą, kuris šiuo metu nėra užbaigtas. Kiekvieno iš partnerių įnašas buvo aptartas jungtinės veiklos sutartyje. Namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Namo vidutinė rinkos vertė pagal 2024 m. rugpjūčio 2 d. konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos yra 279 000 Eur. Kiekvienai iš šalių priklausančios Namo dalies vertė yra 139 500 Eur. Žemės sklypas, ant kurio yra pastatytas Namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Namo projektu, statybomis, įrengimu ir visais su statybomis susijusiais klausimais rūpinosi ieškovė, atsakovas buvo informuojamas apie visus žingsnius, su juo buvo derinamas kainų už paslaugas klausimas, šalys kartu važiuodavo pažiūrėti statybų progreso, bet visais organizavimo darbais ir informacijos paieška ir žmonių samdymu rūpinosi ieškovė. Žemės sklypas, ant kurio statytas namas, priklausė ieškovės žuvusiai avarijoje mamai, šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, yra ieškovės sesers sklypas. Kadangi žemės sklypas priklausė ieškovės mamai, ieškovė norėjo namą statyti būtent čia ir taip tęsti giminės turto naudojimą. Ieškovės viltys ir tikėjimas, kad ji gali sukurti šeimą su atsakovu, neišsipildė. Atsakovas nebesugebėjo valdyti pykčio, prieš ieškovę psichologiškai smurtavo, jam taikytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Ieškovė prašo namą išpirkti iš atsakovo, sumokant jam vidutinę namo rinkos kainą, nepaisant to, kad atsakovas finansiškai prisidėjo prie namo statybų reikšmingai mažesne suma. Tokį sprendimą priėmė, norėdama kuo greičiau atsidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir netęsti ginčų teisme įrodinėjant finansinį ieškovės ir atsakovo indėlį, nes atsakovas žadėjo, kad ginčys visus sprendimus ir ims nedarbingumo pažymėjimus teismo posėdžių metu. Ieškovė turi visus įrodymus, kad jos finansinis indėlis yra reikšmingai didesnis, todėl su šiuo pasiūlymu sutikus atsakovas gaus daugiau nei yra investavęs į namą. Pažymėjo, kad Namo dalies atidalijimas natūra be neproporcingos žalos padarymo nėra įmanomas, kadangi Namas nėra dalus. Namas yra vieno aukšto, turi vieną virtuvę, vieną įėjimą, suformuotą vieną bendrą svetainės erdvę, vieną šildymo sistemą ir vienus inžinerinius tinklus, VĮ Registrų centre yra registruotas kaip vienbutis. Vertinant tai, kad atsakovas nuolat smurtauja prieš ieškovę, tai, kad žemės sklypas, ant kurio yra pastatytas Namas, asmeniškai priklauso ieškovei, vertinant Namo išplanavimą, tai, kad turto be neproporcingos žalos jam atidalinti negalima, todėl daikto dalies paėmimas iš atsakovo, kaip bendraturčio, negali būti laikomas jo, kaip savininko, teisių pažeidimu. Ieškovė siūlo sumokėti atsakovui priklausančios Namo dalies rinkos vertės kompensaciją, todėl laikytina, kad toks atidalinimo būdas labiausiai atitinka šalių interesus. Nurodė, kad kompensaciją atsakovui sumokės iš skolintų lėšų. Ieškovė kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo – bankas patvirtino, kad suteiktų ieškovei kreditą, kurio lėšomis ieškovė galės atsiskaityti su atsakovu. Turto įkeitimas ir paskolos gavimas užtrunka, todėl ieškovė teismo prašo patenkinus jos reikalavimą dėl Namo atidalinimo būdo, nustatyti, kad kompensaciją atsakovui ieškovė sumokės per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Atsakovas A. M. pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, kuriuo prašo Namą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka – Namą asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, atsakovui išmokant 139 500 Eur kompensaciją per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. gavo ieškovės pasiūlymą dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo ir dėl tokio atidalijimo tarp šalių ir jų atstovų vyko derybos. Pažymėjo, kad šalys yra ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ dalininkai, abiem priklauso po 50 procentų šios įmonės. Nėra ginčo, jog ieškovė ir atsakovas išsiskyrė asmeniniame gyvenime, todėl po skyrybų šalys siekė pasidalinti ne tik šioje civilinėje byloje dalinamą nekilnojamąjį turtą, bet ir įmonę ir apskritai verslą, tarp šalių vyko kompleksinės derybos. Paskutinis kartas, kuomet šalys su atstovais buvo susitikę deryboms buvo 2024 m. spalio 24 d., ką patvirtina pridedami el. laiškai dėl derybų laiko derinimo tarp šalių ir jų atstovų. Derybinio susitikimo metu buvo susitarta, kad atsakovas neginčija namo vertės, susitarta toliau kalbėtis dėl verslo dalybų. Nepaisant to, ieškovė po savaitės pareiškė ieškinį teismui. Atsakovas nori pažymėti, kad šį ginčą dėl nekilnojamojo turto padalijimo buvo galima išspręsti ir kitu būdu t. y. teikiant teismui taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, tačiau ieškovė atsakovui šios alternatyvos nesiūlė ir dar vykstant deryboms pareiškė ieškinį teisme. Toks ieškovės procesinis elgesys turi būti teismo įvertintas, jei ieškovė teiktų teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Tokios bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai neturėtų būti priteisiamos, kadangi akivaizdu, jog ginčą buvo galima išspręsti ir neteikiant ieškinio teismui. Atkreipė dėmesį, kad joks ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas. Atsakovas taip pat pasirinko su ieškove bendrauti per atstovą, siekiant vengti bet kokių konfliktinių situacijų.
4. Byloje dalyvaujantys asmenys sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties patvirtintas kopijas bei paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalys, CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
5. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
6. Byloje nustatyta, kad nebaigtas statyti vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Namas), šalims priklauso po ½ dalį. Name negyvena nei viena iš šalių. Šalys siekia bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2014).
8. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Namo nėra galimybės atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o atidalijus natūra naudoti jį pagal paskirtį dviem savininkams, esant ypač konfliktiškiems šalių santykiams, nebūtų įmanoma. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad dalintinas ginčo Namas yra vienbutis, 157,81 kv. m bendro bei 124,44 kv. m gyvenamojo ploto. Šalys ginčo Name negyvena, Namas stovi ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad turi būti taikomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, kuomet atsakovui priklausantis ½ Namo dalis pereitų ieškovės nuosavybėn, o ji išmokėtų piniginę kompensaciją atsakovui. Taigi byloje nėra ginčo dėl turto atidalinimo būdo.
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atidalinus bendrą nuosavybę turtas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų išmokama piniginė kompensacija. Ieškovė savo galimybes sumokėti atsakovui 139 500 Eur kompensaciją grindžia į byla pateiktu 2024 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodoma, kad pagal gautą paraišką būsto kreditui gauti Luminor bank AS įvertino ieškovės finansines galimybes bei siunčia preliminarų būsto kredito pasiūlymą, sprendimas bus priimtas tik gavus visus reikiamus dokumentus, bei preliminariu Būsto paskolos pasiūlymu 190 000 Eur sumai. Atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad, nors ir pripažino ieškinį, tačiau jam kilo abejonių dėl ieškovės realių galimybių sumokėti atsakovui ieškinyje nurodytą kompensaciją už dalijamą turtą – 139 500 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktame paskolos suteikimo pasiūlyme nurodyta, kad jis yra preliminarus ir neįpareigojantis, sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti yra reikalinga pateikti papildomus dokumentus ir įvertinti ieškovės finansines galimybes. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą yra pateikusi preliminarų Luminor Bank AS pasiūlymą dėl pakankamo dydžio būsto kredito suteikimo, byloje yra duomenys apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ant kurio stovi Namas, be to, iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovei kartu su atsakovu priklauso verslas. Tuo tarpu atsakovas kitokio ginčo išsprendimo būdo nesiūlė (pvz. sumokėti kompensaciją ieškovei), duomenų apie savo finansinę situaciją neteikė. Taip pat teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovės finansinė situacija yra bloga ir ji negalės sumokėti kompensacijos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovės teiginiais ir pateiktais įrodymais, patvirtinančiais jos galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją. Be kita ko, teismas pažymi, kad ieškovės galimybę sumokėti kompensaciją garantuos ir jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas (tame tarpe ir Namas), į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas tuo atveju, jeigu ieškovė geranoriškai nemokės kompensacijos atsakovui. Be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, ant kurio stovi Namas.
11. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę bendrosios nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Namo vidutinė rinkos vertė, remiantis į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 2 d. konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 24-08-02K yra 279 000 Eur. Taigi, kiekvienai iš šalių priklausančios Namo dalies vertė – po 139 500 Eur. Ginčo tarp šalių dėl Namo vertės ir atsakovui mokėtinos kompensacijos – 139 500 Eur – nėra.
12. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas tenkinamas, Namas atidalinamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant atsakovo turto dalį, o iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už jam priklausiusią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, t. y. 139 500 Eur (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).
13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Ieškovė prašo nustatyti, kad kompensaciją ji atsakovui sumokės per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi turto įkeitimas ir paskolos gavimas užtrunka. Atsakovas su ieškovės prašymu sutinka. Įvertinus į bylą pateiktu įrodymus, kad ieškovė kompensaciją atsakovui ketina sumokėti skolintais pinigais, įvertinus visuotinai žinomas aplinkybes, kad visų reikiamų dokumentų bankui (-ams) pateikimas bei paskolos suteikimas užtrunka, todėl, nesant ginčo, nustatytina, kad ieškovė atsakovui kompensacija sumokės per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
16. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
17. Ieškovė D. K. byloje sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio, o atsakovas A. M. 110 Eur žyminio mokesčio už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, o atsakovo – tenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteisiamas 55 Eur žyminio mokesčio atlyginimas už byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
18. Ieškovė D. K. pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai (DOK-1712) apmokėti bei 110 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Atsakovas su prašymu atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nesutinka, nurodydamas, kad tarp šalių vykusių derybų metu ieškovė pareiškė ieškinį teisme. Teigė, kad ginčą buvo galima išspręsti neteikiant ieškinio teismui. Teismas vertina, kad nepaisant šalių geranoriškų ketinimų sudaryti taikos sutartį, šalims savarankiškai išspręsti ginčo nepavyko, tačiau atsakovas procese elgėsi sąžiningai, be to, neprašė atlyginti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatui, todėl mažintinos iš atsakovo priteistinos ieškovės atstovavimo išlaidos iki 900 Eur ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 110 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (93 straipsnis).
19. Atlikus užskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteisimas 955 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).
21. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruotą A. M. vardu.
Priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 139 500 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių tūkstančių ir penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją, nustatant, kad kompensacija turi būti sumokėta atsakovui per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 955 Eur (devynis šimtus šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.