- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- A2-387-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00555-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- S. P., M. E., notarei L
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams S. P., M. E., notarei L. B. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. M. prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2010-11-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą S. P. 122000 Lt sumai, kaip netekusį galios nuo 2010-12-25, kai jo pagrindu , pirminio vekselio davėjo nurodymu, buvo išrašytas jį pakeičiantis 2010-12-25 vekselis 145000 Lt sumai M. E. naudai; 2) pripažinti, kad į paskolos sumą pagal 2010-11-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepagrįstai buvo įskaičiuotos neproporcingai per didelės palūkanos, iš dalies sumažinti mokėti pagal 2010-11-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį mokėtiną sumą M. E. iki 75002,40 Lt; 3) panaikinti 2011-01-06 Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. 1341, kaip išduotą pažeidžiant vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką, ir pripažinti negaliojančiu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu; 4) pripažinti iš dalies negaliojančiu Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. 2011-06-01 išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr.51, kaip išduotą pažeidžiant vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką, ir pripažinti iš dalies negaliojančiu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu dalyje dėl 69997,60 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. lapkričio 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 122 000 Lt sumai ir jo pagrindu Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą 2011 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą atsakovui S. P. dėl 243 993,90 Lt išieškojimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad paskoliniai santykiai tarp jo ir atsakovo S. P. buvo transformuoti išrašant kitą vekselį 145000 Lt sumai atsakovo nurodytam asmeniui-jo broliui M. E., todėl ieškovo įsipareigojimai pagal pirminį vekselį tuo pat metu pasibaigė. Tačiau ieškovo akivaizdoje atsakovas S. P. suplėšė ne pirminį paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau tik jo spalvotą kopiją, o po pusės metų vekselio originalą pateikė notarei, kuri išdavė vykdomąjį įrašą dėl vekselyje nurodytos sumos ir delspinigių išieškojimo. 2012-04-06 priimtu sprendimu Šaulių apygardos teismas ieškinį atmetė, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai S. P. ir M. E. būtų tyčia atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus prieš ieškovą. Lietuvos apeliacinis teismas, 2013-12-03 išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, sprendimą iš dalies naikino, sumažino išieškotinas iš ieškovo sumas, minusuodamas delspinigius, kitą sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą. Nutartyje nurodė, kad ieškovas jokių patikimų bei pakankamų įrodymų ieškinio teiginiams pagrįsti teismui nepateikė. Esminė aplinkybė, kurią turėjo nustatyti teismas, yra ta, kad ieškovas, 2010-12-25 pasirašydamas naująjį vekselį 145000 Lt sumai, iš M. E. jokių pinigų negavo, todėl atsakovas S. P. pagal šalių susitarimą privalėjo pirminį vekselį grąžinti ieškovui arba sunaikinti jo akivaizdoje, kad ateityje būtų išvengta dvigubo reikalavimo galimybės. Tačiau, ieškovui pasirašius naująjį vekselį 145000 Lt M. E. naudai, S. P. 2010-11-08 išrašyto vekselio 122000 Lt sumai ieškovui į rankas negrąžino, laikydamas savo rankose , parodęs per atstumą, jog vekselyje yra nurodyta minėta suma ir ieškovo parašas, demonstratyviai jo akivaizdoje šį vekselį suplėšė. Pažymėtina, kad pagal 2010-11-08 vekselį paskolos ir palūkanų grąžinimo terminas buvo nurodytas tik 7 dienos, o naujai išrašytame 2010-12-25 vekselyje -tik 5 dienos, į kiekvieno vekselio sumą įskaičiuotos lupikautojiškos, neproporcingos palūkanos - po 50000 Lt. M. E., praėjus tik 6 dienoms nuo vekselio išrašymo dienos, nuvykęs į notarės L. B. biurą, nepranešęs apie tai ieškovui įstatymo nustatyta tvarka, pateikė vekselį dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kur buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo pagal 2010-12-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 145000 Lt skolos ir 362,50 Lt delspinigių bei 58 Lt už įrašo sudarymą, iš viso dėl 145942, 50 Lt iš atsakovo išieškojimo. Praėjus daugiau kaip pusei metų nuo tos dienos, kai įvyko skolos perkėlimas ir vietoje pirminio kreditoriaus-S. P. - buvo išrašytas kitas vekselis atsakovo M. E. vardu, ieškovas gavo antstolio raginimą sumokėti „skolą" pagal pirminį S. P. išrašytą vekselį, kuris ieškovo akivaizdoje buvo suplėšytas. Ieškovas, nuvykęs į antstolio kontorą, sužinojo, kad 2011-06-01 S. P. kreipėsi į notarės L. B. biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal priminį, esą suplėšytąjį 2010-11-08 vekselį 122000 Lt sumai ir pareikalavo, kad notarė išduotų vykdomąjį įrašą ne tik dėl 122000 Lt sumos, nurodytos vekselyje, bet ir dėl vekselyje nurodytų 0,5 proc. į dieną delspinigių. Notarė, vėlgi neišsiuntusi jokio paranešimo ieškovui, pažeisdama vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, išdavė atsakovui vykdomąjį įrašą iš viso dėl 243993,90 Lt išieškojimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad faktiškai iš atsakovo S. P. pasiskolino 51000 Lt, tačiau, atsakovui reikalaujant, į vekselį buvo įrašytos iš anksto priskaičiuotos palūkanos - 72000 Lt. Būtent toks paskolos dydis su išankstinėmis įskaičiuotomis palūkanomis buvo nurodomas pirminiame 2011-09-14 ieškovo ieškinyje, pateiktame Šiaulių apygardos teismui. Jokios kitos pinigų sumos ieškovas iš atsakovų nesiskolino ir negavo, jokie kiti pinigai jam nebuvo perduoti. Visas kitas sumas vekseliuose, išrašytuose atsakovų vardu, sudaro tik palūkanos. Šiuo metu yra paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Šios bylos proceso atnaujinimo pagrindą sudaro esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės - prie pareiškimo pridedami įrodymai-2014-02-21 garso įrašas (ir jo išklotinė), kuriame M. E., dalyvaujant jo tėvui A. E. ir ieškovo motinai E. M., pokalbio su N. M. metu patvirtina, kad S. P. vekselio perrašymo dieną ankstesnio vekselio negrąžino ir suplėšė ne vekselio originalą, bet, kaip jis nurodo „kitą popierių‘‘, tą pačią aplinkybę, kurią sužinojo iš atsakovo žodžių, garso įraše patvirtina ir A. E.. Be to, liudytojas A. E. šias aplinkybes patvirtino ir raštu advokatei pateiktame paaiškinime. Naujai atsiradusių įrodymų - rašytinių ir garso įrašo - visuma patvirtina, kad, ieškovui pasirašant 2010-12-25 vekselį 145000 Lt sumai M. E. naudai, jokių pinigų nei jis, nei S. P. neperdavė. Procesą jis prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuris taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Jis nepraleido CPK 368 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, kadangi nuo tos dienos, jis sužinojo arba turėjo sužinot, aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nepraėjo 3 mėnesiai, o garso įrašas yra įrašytas 2014-02-20 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad yra teisinis pagrindas pripažinti pirminį vekselį, ieškovo išrašytą S. P. naudai, negaliojančiu, pripažįstant negaliojančiu prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindą, nes ieškovo prievolė pagal pirminį vekselį pasibaigė. Šiuo atveju jis ginčija vekselius CK 1.91 straipsnio pagrindu dėl atsakovų apgaulės, nes atsakovas S. P. nesunaikino pirmojo 2010-11-08 išrašyto vekselio, o M. E., žinodamas šį faktą, jį nuslėpė.
Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad iki 2010-11-08, kai paskolino ieškovui 122000 Lt, ne kartą buvo ieškovui suteikęs paskolą, kurias ieškovas grąžindavo. 2010-11-08 paskolinus ieškovui pinigus, jam prireikė dar vienos paskolos. Tada jis pasiūlė atsakovui M. E. suteikti paskolą ieškovui, kuris sutiko ir po kelių mėnesių paskolino jam 145000 Lt. Vekseliuose buvo nurodyta tik paskolų suma be palūkanų, nes ieškovas po paskolų grąžinimo žadėjo su atsakovais papildomai atsiskaityti. Kadangi anksčiau suteikus paskolas ieškovas atsiskaitydavo, sumokėdamas palūkanas, todėl jam abejonių nekilo. Nepripažįsta ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pasirašant vekselį M. E., jis suplėšė kažkokį dokumentą. Kadangi jis apie tris metus buvo dirbęs užsienyje, buvo susitaupęs pinigų ir turėjo galimybę suteikti paskolą ieškovui. Ieškovas teigė, kad paskolas jam ir M. E. turės galimybę grąžinti, nes minėjo, kad padengęs šiais pinigais turimas paskolas, ketina gauti kitą paskolą, kuria perdengs skolas jiems. Ieškovas, prašydamas atnaujinti procesą, nenurodė jokių naujų aplinkybių. Ieškovas savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo, pateiktame Šiaulių apygardos teismui 2014-05-13, pripažįsta, jog 2013 metais kreipėsi į Telšių rajono apylinkės prokuratūra, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo M. E. tėvo A. E. pasirašyto paaiškinimo. Todėl ieškovo pateiktas A. E. paaiškinimas ne tik kad nėra nauja aplinkybė, bet jis buvo įvertintas teisėsaugos institucijų ir ši aplinkybė buvo išnagrinėta baudžiamojoje byloje. Be to šis dokumentas yra niekinis, kadangi jis yra surašytas ne A. E., o kito asmens, todėl leidžia manyti, jog jame nėra išreikšta paties A. E. valia, jis nėra įspėtas dėl šio paaiškinimo turinio tikrovės neatitinkančių teigimų išdėstymo, paaiškinimas buvo surašytas N. M. iniciatyva jam primygtinai reikalaujant. Minėtas dokumentas negali būti laikomas įrodymu. Susipažinus su ieškovo pokalbio pateikta stenograma, atsiranda daug abejonių dėl įrašo tikrumo. Neaišku, kada jis padarytas, kodėl teismui pateiktas praėjus kone 3 mėnesiams, kalba yra nenuosekli, kas rodo galimą teiginių paėmimą iš konteksto, todėl, įvertinus jį įrodymų visumoje, šie garso įrašai nelaikytini tinkama įrodinėjimo priemone. Garso įrašo autentiškumą paneigia ir jo atsiradimo laikas, abejonių kyla dar ir dėl to, jog iš atsakovo M. E. pateiktų ieškovo elektroninių laiškų siuntimo datų matyti, jog ieškovas kreipėsi į M. E. primygtinai reikalaudamas pasirašyti jam palankius dokumentus prieš S. P. jau po 2014-02-20 pokalbio. Ši aplinkybė dar kartą paneigia garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės patikimumą ir sąryšį su nagrinėjamu dalyku. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog vekselis, 2010-11-08 išduotas S. P., ir vekselis, 2010-12-25 išduotas M. E., buvo sudaryti ir pateikti vykdyti notarei L. B. apgaulės įtakoje, o šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas M. E. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nuo 2012-04-06 Šiaulių apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys, įsiteisėjimo dienos nesiliauja persekioti jį ne tik betarpiškų susitikimų metu, tačiau ir įvairiomis ryšio priemonėmis, nuolat primygtinai reikalaudamas atsakovą patvirtinti, jog jo brolis benrdaatsakovas šioje byloje S. P. apgaule įgijo teisę reikalauti 122 000 litų iš ieškovo pagal 2010-11-08 vekselį. Ieškovas teigia, kad jam pateikus garso įrašą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, jo nuomone, ieškovo pateikti duomenys ne tik kad nėra nauji, niekam iki šiol nežinoti, bet ir nepatvirtina ieškovo teiginių, jog vekseliai pasirašyti atsakovams panaudojus apgaulę. Ieškinyje ieškovas pripažįsta, kad A. E. paaiškinimą buvo pateikęs atliekant ikiteisminį tyrimą pagal jo pateiktą pareiškimą, šis dokumentas buvo įvertintas teisėsaugos institucijų. Kadangi šis dokumentas surašytas ne paties A. E., yra pagrindo manyti, jog jame nėra išreikšta paties A. E. valia, jis nėra įspėtas dėl šio paaiškinimo turinio tikrovės neatitinkančių teiginių išdėstymo, ieškovo iniciatyva ir jam primygtinai reikalaujant. A. E. ir S. P. santykiai buvo ir yra pašliję dėl netinkamo pastarojo elgesio. Be to, ieškovas naudojo spaudimą, primygtinai reikalaudamas nurodyti kitokias aplinkybes, susijusias su brolio S. P. išrašytu vekseliu. Jis neneigia, kad ieškovas 2014-02-20 su mama buvo atvykęs į jo tėvo namus ir pasinaudodamas tuo, kad jis ir jo tėvas A. E. šventė šeimos šventę, galimai buvo neblaivūs, eilinį kartą primygtinai reikalavo patvirtinti S. P. apgaulę. Jis abejoja garso įrašo tikrumu, nes neatsimena teiginių, kurie yra fiksuoti įraše, mano, kad ieškovas galėjo pateikti neištisinį pokalbio įrašą. Garso įrašo autentiškumą paneigia ir aplinkybė, kad ieškovas jau po pokalbio siuntė jam paaiškinimų tekstus ir ragino po jais pasirašyti. Iš tikrųjų jis (M. E.) nieko nežino apie vekselio pasirašymo aplinkybes ieškovo naudai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė notarė L. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmestinas.
Ieškovas ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-430-71/2012) kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2010-11-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 122000 Lt sumai negaliojančiu, pripažinti negaliojančiu jo pagrindu Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą 2011-01-06 vykdomąjį įrašą, kurio notarinio registro Nr. 51, bei Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą 2011-01-06 vykdomąjį įrašą, kurio notarinio registro Nr. 3141. 2012m. balandžio 6d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-430-71/2012, b.l. 115-121). Ieškovui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2013m. gruodžio 3d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas iš dalies – išieškotinos sumos buvo sumažintos, iš jų minusuojant delspinigių sumą. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, Šiaulių apygardos teismas 2014m. liepos 7d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje (I t. b.l. 61-65). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu keitė savo ieškinio reikalavimus, galutinai suformuluotu patikslintu pareiškimu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2010-11-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą S. P. 122000 Lt sumai, kaip netekusį galios nuo 2010-12-25, kai jo pagrindu , pirminio vekselio davėjo nurodymu, buvo išrašytas jį pakeičiantis 2010-12-25 vekselis 145000 Lt sumai M. E. naudai; 2) pripažinti, kad į paskolos sumą pagal 2010-12-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepagrįstai buvo įskaičiuotos neproporcingai per didelės palūkanos, iš dalies sumažinti mokėti pagal 2010-12-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį mokėtiną sumą M. E. iki 75002,40 Lt; 3) panaikinti 2011-01-06 Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. 1341, kaip išduotą pažeidžiant vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką, ir pripažinti negaliojančiu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu; 4) pripažinti iš dalies negaliojančiu Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. 2011-06-01 išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr.51, kaip išduotą pažeidžiant vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką, ir pripažinti iš dalies negaliojančiu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu dalyje dėl 69997,60 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas (III t. b.l. 35-45).
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010-11-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių
Šiaulių apygardos teismas 2012m. balandžio 6d. teismo sprendimu ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2010-11-08 atmetė todėl, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad S. P. ir M. E., kaip vekselio turėtojai, būtų tyčia dėl vekselio pasirašymo atlikę kokius neteisėtus veiksmus prieš ieškovą. Ieškovas, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, pateikė naujus įrodymus – pokalbio su M. E. ir A. E. įrašą bei A. E. paaiškinimą raštu. Ieškovas įrodinėjo, kad 2010-12-25 jam išrašant vekselį M. E. atsakovai pinigų jam neskolino ir neperdavė, šis vekselis buvo išrašytas vietoj 2010-11-08 išrašyto vekselio S. P., kuris 2010-11-08 vekselio nesunaikino, nors demonstravo, jog jį suplėšė.
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. sausio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tačiau atnaujintoje civilinėje byloje galima iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Šioje byloje ieškovo pateiktas garso įrašo, darytas 2014m. vasario 20d. (I t. b.l. 21), ir A. E. paaiškinimas (I t. b.l. 20), datuotas 2013m. birželio 19d. Kadangi šioje byloje teismo sprendimas buvo priimtas 2012m. balandžio 6d., nagrinėjančiam bylą teismui šie įrodymai negalėjo būti pateikti. Iš pačių įrodymų matyti, jog jų savalaikis pateikimas teismui niekaip negalėjo būti susijęs su ieškovo valia. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2014m. liepos 7d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas, kuris kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą į teismą 2014-05-13, termino dėl proceso atnaujinimo nepraleido, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir jos revizuoti nagrinėjantis bylą teismas nebegali. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo garso įrašo padarymo momento, taip pat datos, kada buvo surašytas A. E. paaiškinimas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, naujai paaiškėjusios aplinkybės, šiuo atveju – naujai pateikti įrodymai, turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Pagal formuojamą Kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai. Nustačius, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę ir nepripažinti, kad vienos šalies be kitos šalies sutikimo padarytas įrašas pažeidžia to asmens teises į privatumą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, teismui atmetus ieškinį atsakovo S. P. atžvilgiu, jis nusprendė gauti naujų įrodymų. Ieškovas ir jo motina E. M. nurodė, kad tikslu gauti naujų įrodymų jie nuvyko pas liudytoją A. E. į namus, kur buvo padarytas pokalbio su A. E. ir M. E. įrašas apie tai, jog S. P. sunaikino ne 2010-11-08 vekselio originalą, o jo kopiją, garso įrašas padarytas šiems asmenims nežinant. Garso įrašas padarytas ieškovui ir jo motinai atvykus į A. E., kuris net nėra proceso dalyvis, privačią namų valdą, iš garso įrašo matyti, jog ieškovas ir E. M. A. E. ir M. E. specialiai pateikdavo tokius klausimus, kad gautų ieškovui naudingus atsakymus. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas, jau prasidėjus teismo procesui, pats savo iniciatyva renka įrodymus, šiam tikslui slapta panaudodamas garso įrašymo techniką, toks įrodymų rinkimas faktiškai prilygsta operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. Privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu pastarojo privačioje valdoje neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004m. vasario 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3136/2004). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo motinos E. M. padarytas pokalbio su A. E. ir M. E. garso įrašas negali būti laikomas leistina įrodinėjimo priemone, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. nuostatas, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatuota, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Pažymėtina, kad A. E., pas kurį į namus atvyko ir garso įrašą padarė E. M., nėra nei atsakovas, nei proceso dalyvis šioje byloje, ieškovas jam nėra pareiškęs jokių reikalavimų, šioje byloje nėra įrodinėjami A. E. neteisėti ar nusikalstami veiksmai, dėl kurių būtų ribojama jo teisė į privatų gyvenimą. Pripažinus, jog ieškovo pateiktas garso įrašas negali būti laikomas leistina įrodinėjimo priemone, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo pateiktas teismui garso įrašas, atsižvelgiant į jo turinį, vertinamas kaip nepakankamai patikimas ir nepakankamas atsakovų neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Atsakovas M. E. abejoja garso įrašo tikrumu, nes neatsimena teiginių, kurie yra fiksuoti įraše, mano, kad ieškovas galėjo pateikti neištisinį pokalbio įrašą, abejoja, ar tokius teiginius pasakė būtent jis. Teismas neturi duomenų, ar ieškovas pateikė garso įrašo originalą, ar pateiktas garso įrašas yra ištisinis, nesumontuotas, ar visi jame užfiksuoti teiginiai yra pasakyti būtent A. E. ir M. E.. Nors teismas siūlė ieškovui pateikti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, kad būtų galima nustatyti šias aplinkybes, tačiau ieškovas tokį prašymą teikti teismui atsisakė. Garso įrašo patikimumu verčia abejoti ir A. E. bei M. E. teiginiai, jog įrašas padarytas vykstant pobūviui A. E. namuose ir jie abu galimai buvo neblaivūs, ieškovas ir jo motina E. M. jiems primygtinai uždavinėjo klausimus, kurių atsakymai būtų palankūs ieškovui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas M. E. siuntė jau paruoštus tekstus, kad M. E. juos patvirtintų, pripažindamas, kad S. P. nesunaikino 2010-11-08 vekselio originalo (I t. b.l. 86-88). Aplinkybė, kad M. E. šių ieškovo siųstų pareiškimų nepasirašė, taip pat kelia abejonių pateikto įrašo kaip įrodymo patikimumu.
Sprendžiant ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, ieškovas buvo pateikęs liudytojo A. E. paaiškinimą raštu (I t. b.l. 20), kuriame nurodoma aplinkybė, jog atsakovas S. P. 2011-11-08 vekselio nesunaikino, nors turėjo jį sunaikinti. Liudytojas A. E. pripažįsta, kad buvo nuvykęs pas advokatę, kuri surašė šį paaiškinimą, o jis pasirašė. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju jis paneigė paaiškinime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad paaiškinimą pasirašė jo neskaitęs. CPK 192 straipsnis, reglamentuojantis liudytojo apklausos tvarką, numato, kad asmuo kaip liudytojas gali būti apklausiamas betarpiškai teisme, kur jis prisiekia ir yra įspėjamas už savo pareigų nevykdymą įstatymų nustatyta tvarka. Išimtiniais atvejais liudytojas gali pateikti parodymus raštu, tačiau tokiu atveju liudytojų parodymai duodami notaro akivaizdoje, o liudytojas taip pat pasirašo priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (CPK 192str.8d.). Šiuo atveju teismui pateiktas įrodymas – liudytojo A. E. paaiškinimas raštu, surašytas advokatės ir liudytojo pasirašytas, negali būti laikomas leistinu įrodymu, nes neatitinka CPK 192 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos tvarkos. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu davė detalius paaiškinimus, kokiomis aplinkybėmis liudytojas surašė paaiškinimą, o liudytojas A. E. įrodinėjo, jog paaiškinimą surašė ne jis, jo neskaitė, jo turinį suvokti jam sutrukdė sveikatos problemos (II t. b.l. 26,137), šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes liudytojo paaiškinimas raštu negali būti laikomas leistinu įrodymu. Pagal civilinio proceso kodekso 186 straipsnį teikti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu turi teisę šalys ir tretieji asmenys, duodami paaiškinimus raštu šalys ir tretieji asmenys prisiekti neprivalo, o jų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes yra patikrinami teismo.
Atnaujinus procesą bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu buvo iškviesti ir apklausti liudytojai V. J., E. B., S. A., E. M.. Nors prašydamas atnaujinti procesą ieškovas šių įrodymų (kviestinų liudytojų) nenurodė, tačiau, kaip jau buvo minėta, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Apklaustas liudytoju E. B. bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė. Įvertinus apklaustų liudytojų S. A. ir V. J. parodymus matyti (2015-02-04 ir 2015-02-26 posėdžių garso įrašai), kad abejonių dėl jų nurodytų aplinkybių patikimumo kelia tai, kad jie ieškovo prašymu buvo iškviesti liudyti į teismo posėdį maždaug po 4 metų, kai ieškovas pirmą kartą pareiškė ieškinį teisme dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (2011-09-14d.). Šie liudytojai tiesiogiai pasirašant vekselį 2010-12-25 dieną nedalyvavo, kokį dokumentą sunaikino atsakovas S. P. – nematė, apie tai, kad pasirašant 2010-12-25 vekselį buvo sunaikinta 2010-11-08 vekselio kopija, o ne originalas, jų teigimu sužinojo iš S. P.. Kartu su S. P. pas ieškovą atvykęs atsakovas M. E. neigė, kad tuo metu buvo suplėšytas koks nors dokumentas, ieškovo garso įraše pateiktų aplinkybių nepripažino. Apklausta liudytoja E. M. situacijos, kai, ieškovo teigimu, buvo sunaikintas ne 2010-11-08 vekselio originalas, o jo kopija, tiesiogiai nematė. Ji buvo nuvykusi kartu su ieškovu pas A. E. ir M. E. tikslu padaryti pokalbio įrašą, yra artima ieškovo giminaitė, šios aplinkybės rodo, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Todėl teismas daro išvadą, kad liudytojų S. A., V. J. ir E. M. parodymai nėra pakankami daryti išvadai, kad atsakovas S. P., 2010-12-25 ieškovui pasirašant vekselį M. E. naudai, sunaikino ne 2010-11-08 vekselio originalą, o kopiją.
Įvertinus byloje ieškovo pateiktus įrodymus – garso įrašą, liudytojo A. E. paaiškinimą raštu, apklaustų liudytojų parodymus - teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti 2010-11-08 vekselį negaliojančiu.
Dėl kitų ieškovo reikalavimų
Procesas šioje byloje buvo atnaujintas CK 366 straipsnio 1dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš teismo nutarties atnaujinti procesą matyti, kad procesas buvo atnaujintas todėl, jog ieškovas pateikė naujus įrodymus – garso įrašą ir A. E. paaiškinimą raštu. Kaip jau buvo minėta, CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006). Todėl šiuo atveju byloje priimto 2012m. balandžio 6d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti tikrinamas tik pagal tuos pagrindus, kuriais procesas byloje buvo atnaujintas. Nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, laikantis proceso atnaujinimo pagrindų, šiuo atveju teismas privalo patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Tačiau galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma yra sąlygota pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas pareiškė naujus reikalavimus arba juos koregavo, t.y. prašė pripažinti, kad į paskolos sumą pagal 2010-12-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepagrįstai buvo įskaičiuotos neproporcingai per didelės palūkanos, iš dalies sumažinti mokėti pagal 2010-12-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį mokėtiną sumą M. E. iki 75002,40 Lt; panaikinti 2010-01-06 Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. 1341, kaip išduotą pažeidžiant vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką, ir pripažinti negaliojančiu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu; pripažinti iš dalies negaliojančiu Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. 2010-06-01 išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr.51, kaip išduotą pažeidžiant vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką, ir pripažinti iš dalies negaliojančiu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu dalyje dėl 69997,60 Lt. Byla buvo atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – ieškovo pateiktų įrodymų (garso įrašo bei A. E. paaiškinimo), kuriuo ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai 2010-12-25 jam pasirašant vekselį pinigų neperdavė, o atsakovas S. P. sunaikino ne 2010-11-08 vekselį, bet kitą dokumentą. Todėl paminėti ieškovo pareikšti reikalavimai pagal savo pobūdį peržengia ribas, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindas. Tuo atveju, jei teismas nurodytus ieškovo reikalavimus nagrinėtų, tai reikštų ne ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą pagal tuos proceso atnaujinimo pagrindus, dėl kurių procesas ir buvo atnaujintas, bet ieškovo inicijuoto ginčo nagrinėjimą iš naujo iš dalies naujais jo nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais. Atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo (šiuo atveju dėl 2010-11-08 vekselio pripažinimo negaliojančiu) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė asmeniui (šiuo atveju ieškovui), neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naujus reikalavimus kitais, nei buvo nagrinėtas ginčas, ieškinio pagrindais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti 2012m. balandžio 6d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą, todėl ieškovo prašymas atmestinas.
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovo pareiškimo, bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atsakovams priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas M. E. pateikė prašymą priteisti 3005,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas M. E. atstovui už atstovavimo paslaugas yra sumokėjęs: 1200 Eur (2 tomas, 72 b.l.), 2000 Lt (579,24 Eur) (2 tomas, 74 b.l.), 500 Eur (2 tomas, 149 b.l.), viso: 2279,24 Eur. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas Kasos pajamų orderis Nr. 0043 nurodo, kad atsakovas sumokėjo 4235 Lt 2011 m. gruodžio 21 d., todėl ši suma neįskaičiuotina į šios bylos nagrinėjime patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad iš ieškovo N. M. atsakovui M. E. priteistina 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas S. P. pateikė prašymą priteisti 947,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas S. P. atstovui už atstovavimo paslaugas yra sumokėjęs: 212,87 Eur (1 tomas, 142 b.l.), 1013,67 Eur (1 tomas, 144-145 b.l.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs didesnę sumą, tačiau atsakovas prašo priteisti 947,87 Eur, todėl įvertinus bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad iš ieškovo N. M. atsakovui S. P. priteistina 947,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat teisme patirta 42,43 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš ieškovo N. M. priteistina 42,43 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., 370str., teismas
nutarė:
Atmesti ieškovo N. M. prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams S. P., M. E., notarei L. B. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Priteisti iš ieškovo N. M. atsakovui M. E. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo N. M. atsakovui S. P. 947,87 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo N. M. 42,43 Eur (keturiasdešimt du eurus 43 centus) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Procesinis sprendimas (nutartis) per 30 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.