- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-44-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02483-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4834-769/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė ( toliau –UAB) „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė iš atsakovės I. P. priteisti 2 141,80 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., 26,02 Eur delspinigių, iš viso 2 167,82 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei ( toliau –AB ) „Klaipėdos energija“ iš atsakovės I. P. 2 141,80 Eur skolos, 26,02 Eur delspinigių, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė Valstybei iš atsakovės I. P. 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1993 m. kovo 16 d. iki 2017 m. birželio 23 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei I. P.. Su atsakove buvo pasirašyta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Teismas pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei priteistina 2 141,80 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėnesio.
5. Dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 49 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Todėl sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai.
6. Apeliaciniu skundu apeliantė AB „Klaipėdos energija“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo už akių dalį, kuria nepriteista 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir padidinti priteistų bylinėjimosi išlaidų iš I. P. dydį nuo 49 Eur iki 139 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Sprendimo dalis, kuria nepriteista 90 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl keistina nes pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymą. Teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ( toliau - Rekomendacijos) 7 punktu nustatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami imant užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, o 8 punktu nustatė, kad už ieškinį maksimalus dydis yra 2,5. 2018 ketvirtą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal viešą Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją buvo 970,3 Eur, vadinasi už ieškinį maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 2425,75 Eur.
6.2. AB „Klaipėdos energija“ advokatui sumokėta 90 Eur suma neviršija Rekomendacijų. Vertinant Rekomendacijas net už pareiškimą išduoti teismo įsakymą (8.6 punktas) nustatytas maksimalus dydis 0,25, kas sudaro 242,57 Eur. Todėl AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka Rekomendacijas, bet net yra žymiai mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis), todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas, negu šioje byloje reikštas ieškinys, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
7. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1993 m. kovo 16 d. iki 2017 m. birželio 23 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei I. P.. Su atsakove buvo pasirašyta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo ir tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl susidariusios skolos 2 141,80 Eur nes iš atsakovės jokių prieštaravimų negauta.
11. Iš esmės apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas klausimas dėl netenkinto pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovės prašymo priteisti atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos ( šios nutarties 5 punktas).
12. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadas, konkrečias bylos aplinkybes, apeliantės apeliacinio skundo argumentus apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, sumokėtą sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba nėra didelės, yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms paslaugoms, todėl nėra pagrindo spręsti, kad neteisėtos. Be to sutiktina su apeliantės argumentais dėl Rekomendacijose patvirtintų dydžių dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškimo paruošimo ( šios nutarties 6.2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Klaipėdos energija“ be advokato pagalbos supaprastinta tvarka kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-2475-991/2018), tačiau 2018 m. sausio 16 d. teismo nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, pareiškimas paliktas nenagrinėtu. LITEKO duomenimis matyti, kad pareiškimui pateikti nebuvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų. Vėliau panaikinus teismo įsakymą, ieškinys teismui buvo pateiktas advokato pagal ieškovės sudarytą 2019 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartį su advokatu, pateikti duomenys dėl išrašytos 90 Eur sąskaitos bei duomenys apie 2019 m. kovo 13 d. atliktą mokėjimą. ( b.l. 17,18). Konkrečiu atveju aplinkybė, kad sudaryta sutartis dėl atstovavimo ir, kad ne darbuotojas, o advokatas kreipėsi su ieškiniu į teismą, pati savaime, apeliacinio teismo vertinimu, nėra nei nepagrįsta, nei neteisėta.
14. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, kad ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, kad teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ar kad ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti minėtų išlaidų atlyginimo, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio ieškovei iš atsakovės priteistina 90 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes iš esmės su apeliacinio skundo argumentais sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nusprendęs nepriteisti atstovavimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį tenkinant visiškai ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
16. Tenkinus apeliacinį skundą apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Byloje nepateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4834-769/2019 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 141,80 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 80 ct) skolos, 26,02 Eur (dvidešimt šešis eurus 2 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139 Eur (šimtą trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Kitoje dalyje dėl priteistų lėšų valstybei sprendimą už akių patikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.