- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-457-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00028-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Z. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Z. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Z. P. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą 108 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio vielos tinklo tvorą su iš akmenų sumūrytais stulpais, tarp kurių įstatyti metaliniai vartai, esančią valstybinės žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini); atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Inspekcijai, pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą 108 m ilgio, 1,5 m aukščio vielos tinklo tvorą su iš akmenų sumūrytais stulpais, tarp kurių įstatyti metaliniai vartai, esančią valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, jog atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, jam nuosavybės teise nepriklausančiame, valstybinės žemės sklype savavališkai pastatė tvorą su vartais. Atsakovas nepateikė žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo statyti statinius ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Taip pat ieškovas nurodė, kad atliko patikrinimą gavusi būtent NŽT skundą, kad valstybinės žemės sklype, esančiame šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra galimai savavališkai pastatytų statinių. Pažymėjo, kad valstybei priklausantys nesuformuoti žemės sklypai neturi unikalių numerių, todėl savavališkos statybos žyma registruojama šalia to žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, ir kuris priklauso statytojui. Atsakovas, statydamas statinį, žinojo ir turėjo žinoti savo sklypo ribas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas neginčijo 2014-05-06 savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo, todėl daro išvadą, kad su konstatuotu savavališkos statybos faktu sutiko.
Atsakovas Z. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog atsakovas pastatydamas tvorą su vartais pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme minimas žemės sklypas, kuriame yra neva savavališkai pastatyta tvora su vartais, priklauso atsakovui, o ne valstybei. Juose nenurodyta, kad statiniai pastatyti šalia nurodyto sklypo, t.y. valstybei priklausančiame nesuformuotame žemės sklype. Pasak atsakovo, ieškovas jokiomis teisės aktų nuostatomis nepagrindė teiginio, kad kai savavališkas statinys pastatomas nesuformuotame valstybinės žemės sklype, savavališko statybos žyma registre registruojama prie visiškai kito žemės sklypo. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu ir dėl to, kad statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma tik esant esminiam pažeidimui. Tačiau pabrėžė, kad šis argumentas nereiškia, kad atsakovas sutinka su savavališkos statybos faktu ir siekia švelnesnės savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2014-05-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140506-00074 konstatuota, jog vartai su tvora, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai. Teismo nuomone, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tvora yra pastatyta adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), o šis žemės sklypas priklauso atsakovui. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti, kuri tvoros dalis yra ne atsakovo žemės sklype, taip pat negalėjo pateikti kitų dokumentų, pagrindžiančių savo argumentus. Kadangi jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tvora pastatyta valstybinės žemės sklype, nėra, teismas sprendė, jog statinys negali būti laikomas savavališka statyba ieškovo nurodytu pagrindu, t.y. neturint žemės sklypo savininko sutikimo statyti statinį jam priklausančiame žemės sklype.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris neatitinka susiklosčiusios situacijos, yra visiškai nemotyvuotas, neatskleista pagrindinė bylos esmė, teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teises normas, CPK 263 str. 1 d. bei 270 str. 4 d., taip pat CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Mano, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog savavališkai pastatyta tvora stovi valstybinėje žemėje. Pasak apelianto, atsakovas pats neįrodė aplinkybės, kad ginčo objektas stovi jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Inspekcija savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą pradėjo gavusi 2014-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštą, kuriuo informuojama apie valstybinėje žemėje stovinčius statinius (ginčo objektą). Vadovaudamasis CPK 197 str. 2 d., apeliantas teigia, kad dokumentai išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, yra pripažįstami prima facie įrodymais ir jų įrodomoji galia yra didesnė nei kitų įrodinėjimo priemonių. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nei savavališkos statybos akto, nei privalomojo nurodymo neskundė, daro išvadą, kad atsakovas su Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis bei pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra sutiko. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog pradėta valstybinės žemės, kurioje stovi pastatyta tvora su vartais, pripirkimo procedūra. Pasak apelianto, ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ginčo objektas stovi ne atsakovui nuosavybės teise priklausančioje, o valstybinėje žemėje. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas parengiamojo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, kadangi savavališkai pastatytas statinys stovi valstybinėje žemėje, tačiau skundžiamame sprendime trečiojo asmens pozicija neatsispindi.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. P. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kaip ir atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad apeliantas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą su vartais, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ne valstybei. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas teisėtai nesivadovavo 2014-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta prieštaringa informacija. Teigia, jog nėra aišku, ar NŽT nustatė aplinkybę dėl tvoros su vartais pastatymo valstybinėje žemėje, o jei nustatė - kuo remdamasi. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad atsakovas neapskundė Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo, niekaip neįrodo, kad tvora su vartais pastatyta valstybinėje žemėje. Nurodė, kad greta atsakovui priklausančio žemės sklypo esančios valstybinės žemės pirkimo procedūra buvo inicijuota dar prieš Savavališkos statybos akto surašymą, todėl mano, kad šie atsakovo veiksmai niekaip neįrodo, kad tvora su vartais pastatyta valstybinėje žemėje. Pažymi, kad nei Savavališkos statybos akte, nei Privalomajame nurodyme nėra nurodytas neva nugriautinos Tvoros su vartais ilgis, o Savavališkos statybos akto surašymo metu padarytose fotonuotraukose buvo užfiksuota tik nedidelė kampinė tvoros dalis. Taip pat atsakovas teigia, kad apeliantas neįrodė, kad vadovaujantis tvoros su vartais statybos metu galiojusiais teisės aktais, prieš jų statybą turėjo būti gautas neva žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas. Savavališkos statybos akte nenustatytas tikslus tvoros su vartais statybos pradžios bei pabaigos momentas. Taip pat neįrodyta, kad atsakovo neva padarytas teisės aktų pažeidimas yra esminis, todėl būtina taikyti ultima racio priemonę - tvoros su vartais nugriovimą.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014-05-06 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140506-00074, kuriame konstatavo, kad statinys – vartai su tvora, išorės matmenys – iš akmenų sumūryti 0,5 x 0,5 m ploto ir 2,40 m aukščio trys stulpai, tarp kurių įstatyti metaliniai vartai 4 m pločio ir 0,65 m pločio, o toliau pastatyta 1,5 m aukščio vielos tinklo tvora, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai. 2014-05-07 atsakovui surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-140507-00076 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2014-11-07 nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2014-11-19 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-141119-00198 ieškovas konstatavo, kad atsakovas nurodymo neįvykdė – vartų ir tvoros, pastatytų valstybinėje žemėje, nenugriovė. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą 108 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio vielos tinklo tvorą su iš akmenų sumūrytais stulpais, tarp kurių įstatyti metaliniai vartai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė, kad tvora pastatyta valstybinės žemės sklype, sprendė, jog ieškovo nurodytu pagrindu statinys negali būti laikomas savavališka statyba. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo teismo sprendimo bei neatsižvelgė į byloje išreikštą trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją.
Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Taigi, apeliantas klaidingai nurodo, kad atsakovas turėjo pareigą paneigti aplinkybę, jog ginčo objektai stovi valstybinėje žemėje, ar įrodyti, kad jie yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pagal paminėtas įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, būtent ieškovas, teigdamas, kad ginčo statiniai – vartai su tvora - yra savavališka statyba, kadangi pastatyti valstybinėje žemėje, neturint žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, šias aplinkybes turėjo įrodyti.
Kaip minėta, apeliantas bylos nagrinėjimo metu pateikė 2014-05-06 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140506-00074, 2014-05-07 Privalomąjį nurodymą, tačiau šiuose dokumentuose aplinkybė apie statinių buvimą valstybinėje žemėje nenurodyta, duomenys apie tvoros ilgį neužfiksuoti, prie akto pridėtoje fotonuotraukoje jie taip pat neatsispindi. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinių buvimo vietą paprastai apibrėžia atitinkami planai, brėžiniai, atlikti dokumentų bei matavimų pagrindu, ar kiti panašaus pobūdžio dokumentai. Tačiau ieškovas tokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo objektų išsidėstymą valstybės bei atsakovo žemės sklypų atžvilgiu, teismui nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog faktą, kad ginčo statinys stovi valstybinės žemės sklype patvirtina 2014-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštas, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie valstybinėje žemėje stovinčius statinius. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su minėto rašto turiniu, atkreipia dėmesį, kad nors NŽT kreipėsi į ieškovą, prašydama įvertinti valstybinėje žemėje pastatytų statinių, tvoros bei vartų teisėtumą, tame pačiame rašte nurodė, kad tarnybos specialistai, atlikę atsakovo žemės sklypo patikrą, nustatė, kad yra statinių, „galimai pastatytų valstybinėje žemėje“. Taigi, akivaizdu, kad nesant kitų dokumentų, paminėtas NŽT raštas negali būti laikomas neabejotinai patvirtinančiu ginčo statinių buvimą valstybinėje žemėje. Trečiojo asmens atstovo pozicija, kuria sutinkama su ieškiniu, taip pat negali būti laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu minėtas aplinkybes.
Tai, kad atsakovas neginčijo ieškovo surašyto savavališkos statybos akto, nagrinėjamu atveju, nereiškia, jog ieškovas praranda pareigą įrodyti šiame akte nurodytas aplinkybes, o teismas jų analizuoti. Juolab, kaip minėta, Savavališkos statybos akte apskritai nenurodytas tvoros ilgis, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti, kuri tvoros dalis pastatyta valstybinėje, o kuri jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat pažymėtina, kad savavališka statyba Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovui priklausančiame žemės sklype. Nors ieškovas teigia, kad nesuformuotas valstybinės žemės sklypas neturi unikalaus numerio, todėl žyma apie savavališką statybą tokiais atvejais registruojama šalia esančiame sklype, tačiau šiuo atveju įraše jokių duomenų, kad savavališka statyba yra ne atsakovo, o šalia jo esančiame sklype, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teikė atsiliepimą bei tripliką, kuriuose nesutiko su ieškiniu, todėl ieškovas turėjo visas galimybes teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius reiškiamą reikalavimą. Taigi, pripažintina, kad nors ieškovas ir surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad vartai su tvora pastatyti savavališkai, t.y. kaip nurodyta ieškinyje - ant valstybinės žemės, tačiau nagrinėjant ieškovo reikalavimą teisme, tokių aplinkybių ieškovas neįrodė.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Šiuo atveju, teismas aiškiai nurodė, kodėl netenkino ieškinio, t.y. konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Tai sudaro pagrindą skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.