Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji A. K., E. M., D. S., E. U. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jie 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val. Alytuje, Putinų gatvėje, parke netoli Gulbynės tvenkinio, veikdami bendrai, S. B. 2014 m. rugsėjo 2 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Alytaus Jaunimo parke ir einant iš šio parko link Putinų gatvės Alytuje, palenkus visus bendrai sumušti A. ir A. I., viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai: A. K. sudavė nukentėjusiajam A. I. vieną smūgį į nosį, šiam nuo smūgio nukritus ant žemės, E. M. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris smūgius į šonus, tuo metu E. U., D. S. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris kartus į veidą, kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip du smūgius, ne mažiau kaip du smūgius kumščiu ir koja į nugarą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. I. sveikatą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, A. K. spyrė A. I. vieną kartą į kojas, šiam nuo spyrio nukritus, E. M. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris kartus į šoną, tuo metu D. S., E. U. rankomis ir kojomis sudavė A. I. ne mažiau kaip šešis smūgius į rankas, galvą, šonus, kojas, tokiais savo veiksmais mušdami sukėlė A. I. fizinį skausmą, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamieji E. U. ir S. B. 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val. Alytuje, Putinų gatvėje, parke netoli Gulbynės tvenkinio, veikdami bendrai, E. U. liepus A. I. duoti pinigų, ir šiam išsitraukus piniginę, iš jos atvirai pagrobė 2000 Lt, kuriuos E. U. iš karto perdavė S. B., taip padarė nukentėjusiajam A. I. turtinę 2000 Lt (579,24 euro) žalą.

Be to, kaltinamasis S. B. palenkė kitus asmenis daryti nusikalstamą veiką, o būtent: jis 2014 m. rugsėjo 2 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Alytaus Jaunimo parke ir einant iš parko link Putinų gatvės Alytuje, susitarė su A. K., E. M., D. S., E. U., kad nuėję pamokys A. ir A. I., duos ženklą, kada A. ir A. I. bus galima užpulti, po to 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val. Alytuje, Putinų gatvėje, parke netoli Gulbynės tvenkinio bendrai veikdami A. K., E. M., D. S., E. U. viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, o būtent - A. K. sudavė nukentėjusiajam A. I. vieną smūgį į nosį, šiam nuo smūgio nukritus ant žemės, E. M. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris smūgius į šonus, tuo metu E. U., D. S. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip du smūgius, ne mažiau kaip du smūgius kumščiu ir koja į nugarą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. I. sveikatą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, A. K. spyrė A. I. vieną kartą į kojas, šiam nuo spyrio nukritus, E. M. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris kartus į šoną, tuo metu D. S., E. U. rankomis ir kojomis sudavė A. I. ne mažiau kaip šešis smūgius į rankas, galvą, šonus, kojas, tokiais savo veiksmais mušdami sukėlė A. I. fizinį skausmą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis S. B. 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 21.30 val. Alytuje, Putinų gatvėje, netoli Putinų-A. Jonyno gatvių sankryžos iš A. I. megztinio slapta pagrobė svetimą turtą - A. I. priklausantį mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S4“, kurio vertė 579,24 euro (2000 Lt), taip padarė nukentėjusiajam A. I. turtinę 579,24 eurų žalą.

Kaltinamasis A. K. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. vakare, dar nesutemus, visi kaltinamieji susitiko Jaunimo parke Alytuje. Visi kartu pajudėjo link Putinų. Prie parduotuvės „Fresh Market“ sutiko brolius I., su jais ten kalbėjosi. Po to nuėjo į kitą kelio pusę, į parkelį, ten S. B. kažką kalbėjo su nukentėjusiais. A. K. be jokios priežasties trenkė per veidą žemesniam nukentėjusiajam. Šis nukrito. Kaltinamasis atsitraukė apie 2 metrus nuo jo, nematė, kas ir kiek smūgių sudavė šiam nukentėjusiajam. Pats nuėjo prie antro brolio ir spyrė jam į kojas. Šis nugriuvo, o kaltinamasis su E. atsitraukė nuo jo. Jiedu buvo nusisukę į „Fresh Market“ pusę. Matė, kad du žmonės stovėjo ir atsisukę žiūrėjo į juos, visąlaik stebėjo. Antrajam I. spyrė, nes galvojo, kad šis gali trenkti jam už tai, kad sudavė jo broliui. Ką darė draugai, nematė, matė tik, kad visi ten mušasi. Konfliktas ilgai netruko, 2-3 minutes, baigėsi, nes B. pasakė, kad gana, kad nemuštų. Jie nustojo mušti. Tada matė, kad žemesnysis iš brolių nuėjo nusiprausti kruvino veido į Gulbynės balą. Kai nusiprausė, visi patraukė link Panemunės. Nuėję iki brolių namų išsiskyrė. Anksčiau jis nepažinojo nukentėjusiųjų. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Eidami iš parko nesitarė, kad muš brolius I... B. parke būdamas sakė, kad reikės pašnekėti su I.. Nebūtų mušęs nukentėjusiųjų be S. B. raginimo.

Kaltinamasis E. M. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad visi kaltinamieji susitiko 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 18 val. Buvo ir merginų. E. U. į parką atsinešė kažkokius lapus. S. pasakė, kad jie eis su broliais pasiaiškinti ar pašnekėti. Jie pajudėjo link parduotuvės „Fresh Market“. S. nusuko dešinėn, E. M., M.ir E. ėjo pro stotį, kiti nuėjo kiemais. Visi susitiko prie parduotuvės „Fresh Market“. Ten buvo broliai. Kažką kalbėjosi. Jie visi perėjo į kitą kelio pusę, į miškelį. S. B. vėl kalbėjo su žemesniuoju broliu, atsitraukė, lyg kažką visiems parodė pirštu. Arvydas pirmas sudavė smūgį, nukrito vienas iš brolių. Tada E. M. sudavė ranka į veidą, žemesnis brolis nukrito, tada kaltinamasis tris – keturis kartus spyrė gulinčiam į užpakalį, pataikė į ranką, į užpakalį. Tuo metu A. jau buvo toliau nuėjęs ir aukštesniajam broliui spyrė per kojas, tas nugriuvo. E. M. pajudėjo link kito brolio, tris-keturis kartus spyrė gulinčiam į šonus krūtinės srityje. Matė, kaip A. įspyrė į kojas lyg žemesniajam, o S. įspyrė tam pirmam broliui į nugarą ir pastūmė kažkurį. Gal įspyrė kelis smūgius atsistojęs, tiksliai neatsimena. Į galvą niekas nespardė. Antrą brolį E. truputį paspardė. Žemesnysis brolis atsistojo. S. ar E. pasakė baigti mušti. Visi nuėjo kalbėti, pasakė žemesniajam broliui nueiti apsiprausti, bet šis nepasiekė balos. S. padavė kažkiek centų ir pasiuntė D. J. į parduotuvę nupirkti vandens. Tada nukentėjusysis apsiprausė. Toliau kalbėjosi. Perėjo į kitą kelio pusę, nukentėjusiajam pasakė megztiniu apsivalyti veidą. Nuėjo pas juos į namus, ten kažką šnekėjo. Brolius mušė, nes S.parodė, kad jau kirsti. Jis pasakė, kad pasakys, kai reikės padėti. Tą kaltinamasis suprato, kad jei pasakys, tai jie pradės mušti. Suprato, kad dėl skolų. Čia tik S. su nukentėjusiais dėl skolų ar dėl bylų susipykę buvo. Turėjo visi kaltinamieji girdėti, kai S. liepė pradėti mušti. E. M. anksčiau nukentėjusius žinojo tik iš matymo. Visas konfliktas truko 7-8 minutes. Tuo metu buvo jau prietema. Pamena, kad buvo žmonių, kurie stebėjo konfliktą. Nematė, kad tą dieną nukentėjusieji turėtų pinigų, jie patys išsitraukė ir atsisegė piniginę. S. pasakė, kad atiduotų skolą, o nukentėjusieji sakė, kad neturi. Kažkas pasakė, kad atiduotų telefoną vietoj pinigų, o jie pasakė, kad neturi nė telefono. Kaltinamasis telefoną matė. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 23 d. duotus parodymus (3 t., 39 b. l.), jiems S. pasakė, ar „pamokyti“ ar „pasiaiškinti“, tiksliai nepamena. Nežino, ar pats be S. B. paliepimo būtų sudavęs, ant brolių I. nepyko. D. S. pastūmė ar niuktelėjo ir koja sudavė, į kur pataikė nukentėjusiajam, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu gerai apie D. S. veiksmus neprisiminė, dabar pamena tiksliau. Antrąjį brolį D. S. lyg pastūmė, nespardė. Kai nukentėjęs atsistojo, tada D. „niuktelėjo“, o E. M. kelis kartus įspyrė. Nežiūrėjo, kur kiti spyrė, nebuvo įdomu.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo pavardė anksčiau buvo M.. Visi kaltinamieji su merginomis 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 21.00 val. sėdėjo parke. Visi pradėjo eiti link Putinų, link parduotuvės „Fresh Market“. Nežino, ko ėjo. Susitiko brolius. Juos abu pažinojo, santykiai buvo normalūs. Kaltinamasis jokių dokumentų pas nieką nematė. Visi kaltinamieji ir nukentėjusieji ėjo į kitą kelio pusę, prie Gulbynės ežerėlio. D. S. stovėjo su merginomis gal 50 m atstumu, prie parduotuvės „Fresh Market“. Nematė, nuo ko prasidėjo konfliktas, jo regėjimas prastas. Pamatė sujudimą, kad kažkas vyksta. Vėliau, kai jau buvo pasibaigę muštynės, atėjo pažiūrėti. Stovėjo abu broliai, žemesnysis buvo kruvinas. D. S. priėjo prie aukštesniojo ir kirto jam į petį ar į mentę. Nežino, kodėl jam kirto. Po to jie su merginomis išėjo į parką. Per konfliktą merginos stovėjo, žiūrėjo ir kalbėjosi. Negali pasakyti, kokių dar vaikinų buvo, lyg D.. Niekas neėmė pinigų iš nukentėjusiųjų, jie negali turėti tiek pinigų, matė, kaip jie gyvena. Telefono neėmė ir nematė, kas paėmė. Neatsimena, ar prieš šį įvykį jam paskambino E. U.. Jam į parką nesiūlė ateiti, jis ten kasdien būdavo su drauge. Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 14 d. davė kitokius parodymus, sakė netiesą, nes nukentėjusieji, S., D. jam sakė, kad jo niekur „nekiš“. Tyrėjas Ž. parašė, liepė sakyti, kad bent jam skambino ir siūlė. Pasirašė, kad perskaitė protokolą. Antrą kartą papasakojo viską jau teisingai.

Kaltinamasis E. U. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis atėjo į parką, ten buvo visi kiti kaltinamieji. Jam kažkas – E. ar A. - paskambino, sakė, kad yra broliai, jie kažkur laukia, kad eitų susitikti, pasiimti kaltinamąjį aktą. Šie draugai žinojo situaciją apie I.. Nežino, ar A. I. pažinojo. Jis ėjo pasikalbėti su vienu iš brolių dėl šmeižto, atsinešė kaltinamąjį aktą. Jie nesitarė mušti nukentėjusiųjų. S. paėjo iki mokyklos stadiono ir jis nusuko link savo draugės, o jie nuėjo prie parduotuvės „Fresh Market“. Kažkas pasakė, kad I. ten yra, tai ir nuėjo visi. Perėjo į kitą kelio pusę. E. U. nuėjo pasikalbėti atskirai. Atsisuko ir pamatė, kad žemesniajam nukentėjusiajam A. ir E. sudavinėja smūgius, tada jis nusisuko kalbėti toliau. Paskui atėjo E. ir sudavė smūgius antram nukentėjusiajam, neatkreipė dėmesio, rankomis ar kojomis, nusisuko į kitą pusę. S. atėjo po kiek laiko, lyg pabaigoje, bet tiksliai to momento nepamena. E. U. aukštesniajam broliui sudavė ne daugiau kaip du smūgius. Tuo metu šis lyg gulėjo, bet nuo ko pargriuvo, nematė. Paskui brolius mušė. Kaltinamasis pasakė, kad nemuštų, tuo pačiu metu ir S. pasakė, kad nemuštų. Sudavė nukentėjusiems simboliškai, dėl to, kad visi kaltinamieji sudavė. Negali pasakyti, ar kažkas S. prašė, kad padėtų mušamiems. Po kiek laiko bendravo su S.. Piniginės niekas nerodė, telefono irgi nedavė. Jokios piniginės nukentėjusieji nebuvo išsiėmę. Broliai turėjo kažkokį telefoną, lyg „Nokia“. Kai nukentėjusysis nuėjo prie balos, jis išsiėmė iš kišenės telefoną ir padavė S.. Šis iškart atidavė jam telefoną atgal, pasakė, kad nereikia jam telefono. Nežino, kaip telefonas vėl atsirado pas S.. Pripažįsta sudavęs ne daugiau kaip tris smūgius. Nespardė nukentėjusiųjų. Kai kalbėjo su antruoju broliu, aukštesniam sudavė 2-3 smūgius ranka ir koja į šonus gulinčiam. Dėl kito nukentėjusiojo nieko negali paaiškinti. Gali būti, kad stūmė kažkurį iš nukentėjusiųjų. Ką kiti darė, nekreipė dėmesio. Su S. anksčiau nieko nekalbėjo apie kaltinamąjį aktą. Nežino, ar S. skaitė kaltinamąjį aktą.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 15 val. ar 16 val. jis ėjo pro parką, sutiko visus kaltinamuosius, pasisveikino ir nuėjo pas panelę. Po kiek laiko kažkuris iš kaltinamųjų jam paskambino ir pasakė ateiti prie Gulbynės, prie parduotuvės. Ten jam atėjus, kitoje pusėje kelio nuo parduotuvės vyko muštynės, visi jie buvo. U. ar S. padavė jam tuos lapus, kažkokius parodymus. Jie matydavo, kad S. B. vaikščiodavo su broliais. Jis paskaitė, kokius parodymus broliai duoda. Kažkuris iš kitų kaltinamųjų klausė, ką daryti, tada S. B. pasakė: „Darykit, ką norit“, kad nieko nežino ir niekur nelenda. Ir broliai buvo sumušti. Kaltinamasis atėjo prieš pradedant muštynes. A. I. prieš tai buvo S. B. skolingas už jo buto nuomą, bet jie buvo jau susitikę ir broliai atidavė jam 200 Lt, jie prieš muštynes jau nebuvo skolingi. Pradėjo mušti žemesnįjį nukentėjusįjį. Mušė visi kaltinamieji, ir kojomis, ir rankomis. Visi vienu metu nemušė. Būdavo, kad ir dviese prieina, ir trise. Abu brolius vienu metu mušė stovinčius, abu nukentėjusieji buvo nukritę nuo smūgių, tada mušė ir nukritusius. Kai žemesnis nukentėjusysis pradėjo prašyti S. B. pagalbos, sakė, kad skoloj neliksiąs, kaltinamasis pasakė, kad baigtų mušti, ir visi kiti kaltinamieji jo paklausė. Žemesnysis nukentėjusysis buvo kruvinas, todėl S. B. nuvedė jį nusiprausti. Prie balos nebuvo galima prieiti, tada jis kažkurį nusiuntė į parduotuvę nupirkti vandens. Žemesnysis nukentėjusysis jam padavė telefoną „Samsung“, gal todėl, kad S. B. pasakė prie jo nelįsti. Pinigų pas nukentėjusius nematė. Nukentėjusieji pas jį ateidavo, jo tėvai duodavo jiems pavalgyti, pinigų, todėl jis būtų matęs tokią sumą pas nukentėjusiuosius. Telefoną nukentėjusiajam jis grąžino, bet nuėjus į butą, nukentėjusysis jam atgal padavė telefoną, pasakė, jog čia už tai, kad jam padėjo jam. Kitą dieną jis paskambino S. B., pasakė, kad dėžutę paduos. Telefono kaltinamajam nereikėjo, bet kai davė, tai ir paėmė. Jį pardavė supirktuvėje prie turgaus, gavo 200 Lt ar 300 Lt. Neigia akistatos metu duotus parodymus (2 t., 191 b. l.). Jis U. įvykio dieną neskambino susitikti.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad S. B. jam pažįstamas, iš jo nuomojosi butą Putinų g. 36 ar 32. Taip pat pažinojo S.ą, U.. K. pažinojo iš matymo. Su jai nebuvo susipykęs. Jis 2014 m. rugsėjo 2 d. su broliu A. ir draugu T. ėjo tą nuomotą į butą, buvo susitaręs susitikti su S., norėjo pasiimti daiktus. Jis skambino dėl to S.. S. jam liepė ateiti iki parduotuvės. Už butą 200 Lt skolą S. jau buvo grąžinęs, pasiskolino pinigų iš brolio, kai šis grįžo iš Prancūzijos. Pakeliui prieš parduotuvę „Fresh Market“ sutiko S. su M., šie juos pasitiko ir ėjo kartu. U. rodė popieriaus lapus, esą, jį apšmeižė. Gal po 5 minučių pasirodė ir S., sakė pereiti į kitą gatvės pusę. Jie nuėjo. Jiems susitikus, broliui ranka kirto kažkuris aukštesnis kaltinamasis. S. pasakė kažką jiems pasakė, ir iškart broliui trenkė. S. pasakė kažką - lyg „aš jums padėjau“ ir panašiai, jis nepasakė: „eikit mušti“. Brolis nukrito. Tada aukštesnis kaltinamasis priėjo prie A. I.. Matė, kad S. ir U. kirto. Jam kirto per kojas, nuo smūgio nukrito, dengėsi galvą. Jam toliau buvo suduodami smūgiai, mušė į galvą, smūgių buvo tikrai daugiau nei trys. U. ir S. buvo šalia, kai jis juto smūgius. Smūgius juto iš nugaros, jie gal buvo iš vienos pusės. Matė, kad U. jam tikrai sudavė bent vieną smūgį, o paskui dengėsi galvą ir nebematė, kas muša. Paskui S. paprašė nupirkti vandens. Kažką pasikalbėjo. Po viso įvykio, kai nuėjo prie vandens, brolis išsitraukė piniginę, kad nueitų nupirktų vandens. Padavė pinigus S., o šis dar kažkam. U. ir S. buvo tuo metu šalia brolio. Brolis turėjo pinigų, nes buvo išvykęs į Prancūziją ir parsivežė pinigų. Daug buvo pinigų, 2000 Lt tikrai buvo. Jis turėjo tik popierinėmis kupiūromis. Jam pačiam davė gal 20 Lt. Visi kaltinamieji atėjo su jais į butą. Brolis nusiprausė veidą, ir pasikalbėję kaltinamieji išėjo. Brolis turėjo Samsung telefoną S4 Activia, jį laikė kišenėje. Matė, kad brolis nusivilko megztuką, kuriame buvo telefonas. Grįžę į butą jiedu apsižiūrėjo, kad nėra telefono. Nematė, kad brolis duotų telefoną B.. S. jam skambino, liepė pasakyti broliui dėl telefono dėžutės. S. atvažiavo pas juos į Druskininkus, ir brolis prie jo padavė dėžutę S..

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad iki įvykio kaltinamuosius pažinojo iš matymo, su S. bendravo daugiau. Sužinoję, kad prie Medvilnės rūmų vyksta šventė, sugalvojo į ją užsukti. Ėjo kartu su broliu ir draugu T.. Eidamas atsisuko ir pamatė iš paskos einant keturis kaltinamuosius, S. tarp jų nebuvo. Kaltinamieji pasisveikino, paskui jie sustojo prie šviesoforo, kalbėjosi ir tada atėjo link nukentėjusiųjų. Atėjo ir U., parodė popierius ir pasakė paskaityti, paklausė, ką A. I. liudijo teisme. Iš galo atėjo S., pasisveikino, pasakė eiti nuošaliau, netrukdyti žmonėms praeiti. Visi nuėjo per kelią į parkelį. U. rodė tuos popierius, nukentėjusysis juos skaitė. Tada kaltinamieji pradėjo nuo jo trauktis, apsupo jį ratu. Tada pamatė, kad S. linktelėjo jo pusėn galvą. Kiti kaltinamieji nesuprato, tada S. dar kartą pajudino galvą. Tada nukentėjusiajam sudavė K., pataikė į nosį. A. I. parkrito, dengėsi galvą, buvo susirietęs. Jautė smūgius į galvą, į pilvą, jam daužė į kojas. K. po pirmo smūgio nenuėjo, jis daugiau ranka daužė nukentėjusiajam į galvą, o kai šis ją dengėsi, tada jau ėjo smūgiai ir iš šonų. K. prišoko prie jo ir nukritusiam pribėgęs dar sudavė į veidą kumščiu. Gerai nepastebėjo, kas tada smūgiavo, smūgių buvo daug. Po jo užpuolė ir brolį – pasisukęs matė, kad broliui spyrė į koją, ir brolis nukrito. Nematė, kas tuo metu stovėjo prie jo paties, kaltinamieji jį kaip ir atidaužė, tada ėjo prie jo brolio, paskui sugrįžo vėl prie jo paties, bet jau buvo tik truputį šalia. S. („Murkius“) buvo prie brolio. Link A. I. ėjo K.. Nepamena, ar U. ar M. dar link jo ėjo. S. tik stovėjo, jis nieko nedarė. Nukentėjusysis pasakė baigti mušti jo brolį, S. irgi pasakė, kad baigtų mušti. Jie atsistojo. S. pasakė kažką panašaus: „va matai, aš jums padėjau, man nieko nereikia daryti, aš tik vaikus pasamdau ir viskas“. Jis turėjo omeny, kad vaikai - tai visi kaltinamieji. A. I. iš nosies bėgo kraujas S. pasakė jam eiti prie balos apsiprausti. Prie balos su juo ėjo ir U.. Dėl minkštos žemės nepavyko prieiti prie vandens. U. su juo kalbėjo, paklausė, ar nukentėjusysis turi pinigų, pasakė, kad reikia „šaibų“, nes vyksta šventė, kad jei turi pinigų, duotų. Tada jau iš galo atėjo S.. U. dar kartą prie S.paklausė, ar turi pinigų. Kiti tuo metu buvo tolokai nuo jų. A. I. bandė sakyti neturi, bet jie pasakė duoti 30 Lt. Tačiau nukentėjusysis turėjo tik kupiūromis po 200 Lt. Bandė kažkaip išsisukinėti, bet U. pasakė, kad greičiau duotų, nes „Mopsas“ jį „išjungs“ ir paims viską. S. pasakė, kad to nereikia, kad nukentėjusysis gražiuoju paduos. A. I. išsitraukė piniginę, norėjo duoti mažiau pinigų, nes matė, kad kitaip juos vis tiek atims iš jo, bet jie pamatė, kad ten krūva pinigų, ir U. pastvėrė tą piniginę, pradėjo skaičiuoti, o „Mopsas“ paklausė, kiek yra pinigų. U. pasakė, kad 2000 Lt. S. paklausė, ar tikrai, ir pasakė perskaičiuoti. U. skaičiavo dar kartą. Tada S. pinigus tiesiog pasiėmė. Nepasakė S., kad čia jiems visiems pinigus duoda. Grąžinti neprašė, nes suprato, kad pinigų vis tiek jam neatiduos. S. pasakė matęs, kad nukentėjusysis turi ir telefoną, pasakė, kad ir tą duotų. A. I. padavė jam iš kišenės telefoną „Samsung Galaxy S4 Activia“, juodos spalvos. Tada S. pasiėmė pinigus, o jam telefoną padavė. Nukentėjusysis telefoną įsidėjo į megztuko kišenę, užsegė. Ėjo link kitų, ten, kur buvo ir jo brolis. Pats nedavė pinigų, kad nupirktų vandens, tai S. išsitraukė litus ir liepė nupirkti vandens. Apsiprausė ten vietoje ir, perėjus gatvę, jam vėl užpylė vandens. Tada jis prie stulpo ant žemės pasidėjo megztuką, nes šis buvo kruvinas. Visi kaltinamieji buvo jį apstoję ratuku, U. pylė vandenį, vis kartojo praustis, nes „dar likę čia ir čia“. Vėliau nukentėjusysis suprato, kad per tą laiką jam ir telefoną ištraukė. Telefono pasigedo tik nuėjus į butą. S. paklausė, ar jis paėmė telefoną. Tas sakė, kad paėmė, ir pasakė su juo susisiekti, tada visi kaltinamieji iškart išėjo iš buto. Per incidentą matė vieną panelę, kuri buvo prie pat įvykio vietos, bet neilgai. Kai buvo mušami, buvo ir žmogus su šunimi. Kažkuris šiam žmogui pasakė, kad čia viskas gerai, jie tarpusavyje išsiaiškins, tada tas žmogus nuėjo. Tiksliai nematė, ar U. jį mušė, tačiau mano, kad jei U. mušė jo brolį, tai mušė ir jį patį. Mano, kad S. viską suplanavo. Po keliųdienų nukentėjusieji išvyko į Druskininkus ten mokytis ir gyventi. S. B. paskambino A. I., per jį A. I. perdavė, kad jam reikia telefono dokumentų, nes telefoną jis pardavęs, kitaip turės bėdos ir jis, ir nukentėjusieji. Paskui jis vėl paskambino, atsiliepė jau A. I.. S. vėl sakė, kad jam reikia dokumentų dėžutės, nes telefoną pardavė draugui, sakė, kad A. I. gali turėti bėdų. Jis klausė, ar gali dabar atvažiuoti paimti. S. atvyko, nukentėjusieji išėjo į kiemą ir jam padavė tuos dokumentus, nes nenorėjo problemų. Dabar telefonas jam grąžintas, dėl jo pretenzijų nebeturi. Bijojo S., nes žino, ką šis gali. Jam grįžus iš Prancūzijos, dvi trys dienos iki šių įvykių, „Mopsas“ paskambino, pasakė, kad jie yra skoloj. Nukentėjusysis pasakė, kad gali jam duoti už butą, nes turi pinigų. Sutarė susitikti prie 6 vidurinės mokyklos. „Mopsas“ atėjo vienas. A. I. jam padavė 200 Lt už nuomą. Pinigų turėjo, nes buvo grįžęs iš Prancūzijos, kur nuo mažens per žiemos ir vasaros atostogas važiuoja pas globėjus. Ten dirbo viešbučio darbuotoju ir užsidirbo daug pinigų, tiksliai sumos įvardinti negali. Turėjo eurus, juos pasikeitė oro uoste. Pasakoja tiesą, gal ką supainiojo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo sutrikęs, apklausoje dalyvavo pirmą kartą.

Liudytojas T. D. parodė, kad dirba telefonų taisykloje prie „Avitela“ parduotuvės, superka, parduoda telefonus. S. B. atėjo į telefonų taisyklą su nauju telefonu „Samsung Galaxy“ su dėžute ir visais dokumentais, sakė norintis jį parduoti. S. B. telefoną pardavė gal už 400 Lt, o liudytojas vėliau jį perpardavė už 600 Lt. Telefonas realiai galėjo kainuoti apie 1000 Lt. Jį pirkdamas, suprato, kad telefonas yra daug vertingesnis nei prašoma kaina. Kortelės telefone nebuvo.

Liudytojas D. J. parodė, kad su visais kaltinamaisiais buvo Jaunimo parke, sėdėjo, kalbėjosi. Paskui visi išsiskirstė. Jie ėjo kažkur link Putinų, liudytojas liko su T.. Paskui su kaltinamaisiais susitiko prie „Fresh Market“ parduotuvės, vėliau visi vėl ėjo į parką. Viskas buvo įprasta, nelabai pastebėjo, ar kažkas nutiko per tą laiką. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pasakojo, kad buvo sumušti du žmonės. Žino, kad iš tos grupės kažkas sumušė nukentėjusiuosius. Matė šiuos prie parduotuvės „Fresh Market“, vienam iš lūpos bėgo kraujas. Nukentėjusiųjų vardų neprisimena. Vienas buvo A. vardu, jį žino. Visi kartu su nukentėjusiaisiais nuėjo iki bendrabučio. Nebuvo kalbos apie pinigus. Nepamena, kad būtų kažkuris nusiėmęs megztuką nusivalyti kraujo.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2014 metais, rudens pradžioje buvo parke. Draugė K. jai pasiūlė nueiti pasižiūrėti muštynių. Nežino, iš kur jos draugė sužinojo, kad vyks muštynės, kažkas kalbėjo apie tai parke. Parke buvo vienas asmuo, kuris po to dalyvavo muštynėse, kiti kaltinamieji tiesiog ėjo pro parką. Parke pradžioje buvo „Mopsas“, jis telefonu kalbėjo. Nuėjo iki parduotuvės „Fresh Market“, jų daug buvo. Buvo toks aukštas šviesių plaukų lieknas vaikinas, kitas buvo tamsaus gymio, tamsių plaukų. Jį vadino „Mopsu“. Dar kažkokie keli vaikinai buvo. Buvo jai iš matyto žinomi nukentėjusieji. Susitikę pasisveikino ir paskui nuėjo toliau, per kelią, prie Gulbynės. O jos buvo prie parduotuvės ir iš tolo žiūrėjo. „Mopsas“ buvo prie parduotuvės „Fresh Market“, kai atėję jie su nukentėjusiais pasisveikino. Kaltinamieji nuėjo dar toliau, apsidairė ir, apstoję du nukentėjusiuosius, pradėjo juos mušti. Ji buvo išsigandusi, tai atrodė žiauru, nes jų didesnė grupelė buvo, tai atrodė nesąžininga. Tų, kurie mušė, buvo tikrai daugiau nei trys. Nematė, kad vienu metu vieną nukentėjusįjį muštų keli. Juos mušė ir rankomis, ir kojomis, smūgių suduota daugiau nei vienas. Kažkaip buvo judesys, šurmulys ir vienu metu nurimo ir baigėsi, „Mopsas“ pasakė „baigiam“. Jis nemušė, atokiau stovėjo. Jis sustabdė muštynes, muštynės baigėsi. Negirdėjo, kad kažką „Mopsas“ pasakytų ar parodytų prieš pradedant mušti. Vienam nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Po muštynių matė, kad nukentėjusieji buvo išsigandę, bet jie visi kartu su kaltinamaisiais nuėjo, jie visi lyg susitaikė.

Liudytojas M. S. parodė, kad jam žinoma, jog A. I. turėjo uždirbęs per vasarą pinigų. Negali pasakyti, kiek jis pinigų turėjo. Jie kartu grįžo iš užsienio, susitiko oro uoste, matė, kaip A. I. keitėsi eurus į litus. Nematė pinigų sumos, tik kelias kupiūras po 50 litų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nelabai žinojo, ką sakyti, nežino, kodėl nurodė, kad nukentėjusysis turėjo keletą tūkstančių litų.

Liudytoja Ž. R. parodė, kad žino, jog A. I. iš užsienio parsivežė pinigų. Policijoje apklausiama bandė spėti ir pasakė, kad 2000 Lt, bet nežino, ar tai yra tiesa. Matė pinigus, kai A. I. skolino juos savo broliui. Pinigus jis laikė krepšyje, paskui piniginėje. Buvo nemažas pluoštas įvairių kupiūrų, ji matė kupiūras po šimtą. Skaičiuojant pinigus nematė. Nukentėjusieji jai buvo minėję, kad atėmė pinigus.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2014 m. rugsėjo 4 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra Putinų gatvėje prie Gulbynės ežerėlio esantis parkas tarp „Fresh Market“ parduotuvės ir Medvilnės kombinato kultūros namų (1 t., 6-7, 8-9 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. I. parodė vietą Putinų gatvėje ties „Fresh Market“ parduotuve, kur sutiko juos sumušusius vaikinus, vietą parkelyje kitoje gatvės pusėje link Gulbynės tvenkinio, kur su jais nuėjo, kur buvo mušami, vietą, kur ėjo praustis į tvenkinį ir kur iš jo buvo pagrobti 2000 Lt, vietą ant šaligatvio, kur prausėsi vandeniu iš butelio ir buvo ant žemės pasidėjęs megztuką (1 t., 22-28 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad A. I. atpažino D. S. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, nurodydamas jo pravardę „Murkius“ ir vardą Deividas, A. K., kuris jam sudavė pirmą smūgį, nuo kurio nukrito, ir galėjusį dalyvauti mušant brolį, taip pat E. M., kaip „Murkiaus“ draugą, dalyvavusį muštynėse, su U. ir „Murkiumi“ buvusį prie jo brolio ir galimai jį spardžiusį (1 t., 29-31, 32-34, 35-37 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad A. I. atpažino E. M. kaip buvusį tarp mušusių asmenų, D. S. kaip „Murkių“, mušusį jo brolį su kitais ten buvusiais, o paskui atbėgusį su U. ir aukštu nepažįstamu vaikinu mušti A. I. (1 t., 57-59, 60-62 b. l.).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. I. ir įtariamojo A. K. metu 2015 m. balandžio 24 d. į nukentėjusiojo klausimą, kodėl jis pirmas trenkė, S. liepė ar dėl ko, A. K. atsakė, kad piktumo prieš nukentėjusįjį neturėjo, taip padarė, nes taip buvo sakęs S. (1 t., 43-44 b. l.).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. I. ir įtariamojo E. U. metu 2015 m. gegužės 13 d. E. U. parodė, kad įspyrė ar ranka sudavė du smūgius į šoną nukentėjusiojo broliui, paskui jam ranka ar kojomis smūgius sudavinėjo D. S., E., Arvydas (1 t., 45-47 b. l.).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. I. ir įtariamojo S. B. metu 2015 m. gegužės 13 d. nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, S. B. nurodė, kad kai brolius mušė, jis pats skaitė U. dokumentus, nieko nukentėjusiajam nesakė, pinigų neėmė, o telefoną jam atidavė pats nukentėjusysis už pagalbą, sakė, kad įtariamasis atvažiuos į Druskininkus, o nukentėjusysis jam paduos telefono dokumentus (1 t., 48-50 b. l.).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. I. ir įtariamojo D. S. metu 2015 m. gegužės 12 d. A. I. laikėsi savo parodymų, kad aukštas vaikinas sudavė smūgį A., o tada prie šio pribėgo D. ir U., jį spardė, taip pat parodymų, kad D. ir U. spardė ir patį A. I. (1 t., 63-64 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas T. D. atpažino S. B. kaip 2014 m. rugsėjį jam už 400 Lt pardavusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ (1 t., 67-69 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja S. J. atpažino A. K. kaip mušusį sportiškesnį iš nukentėjusiųjų (1 t., 87-88 b. l.).

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-3619 atsiuntė 2014 m. gruodžio 17 d. apie 11 val. neplaninės kratos metu 2-3 būrių koridoriuje rastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-19295“, IMEI 356435050778123, kuris apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu (1 t., 109-110, 111-114 b. l.)

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudota SIM kortelė (duomenys neskelbtini) (1 t., 103, 106 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. B. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pateikė SIM kortelę „Tele2 PILDYK“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 119 b. l.), kuri apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu (1 t., 120-122 b. l.).

Alytaus vaikų globos namų 2015 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 209-S nurodyta, kad A. I. kartu su Alytaus vaikų globos namų globotiniais nuo 2014 m. birželio 18 d. iki rugpjūčio 29 d. buvo išvykęs į Prancūziją, grįžo kartu su kitais globotiniais, tarp jų ir M. S. (1 t., 128 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 855/14(06) užfiksuota, kad A. I. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 131 b. l.).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas A. K., E. M., D. S. ir E. U. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą.

Nukentėjusiajam A. I. įvykio metu padarytą sužalojimą objektyviai patvirtina specialisto S. J. išvada. Konstatuotina, jog A. K., E. M., D. S. ir E. U. smūgius A. I. ir A. I. sudavė viešoje vietoje – Alytaus mieste esančiame parke prie Gulbynės tvenkinio, jų veiksmus matant kitiems asmenims – S. J., D. J. ir kitiems žmonėms, kuriems tai sukėlė neigiamas emocijas, išgąstį, baimę – S. J. parodė, kad išsigando. A. K. parodė, kad jų veiksmus visą laiką stebėjo kažkokie du žmonės.

Tiek patys kaltinamieji, tiek nukentėjusieji, taip pat liudytoja S. J. parodė, kad mušti nukentėjusiuosius pradėjo būtent kaltinamieji, nors nukentėjusieji su jais visiškai nekonfliktavo. Jokios akivaizdžios priežasties, be E. U. aiškinimo, kad nukentėjusieji jį apšmeižė, duodami parodymus baudžiamojoje byloje, konfliktui nebuvo.

A. K. prisipažino A. I. pirmas sudavęs smūgį į veidą, nuo kurio šis nukrito, taip pat prisipažino spyręs A. I. į kojas. Tą patį parodė ir kaltinamais E. M., E. U., S. B., abu nukentėjusieji.

Taip pat nėra abejonių ir dėl kaltinamojo E. M. kaltės – jis taip pat visiškai pripažino savo kaltę, parodė tris-keturis kartus spyręs gulinčiam A. I. į šonus, taip pat tris-keturis kartus spyręs gulinčiam A. I. į šonus krūtinės srityje. Tokius jo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtina ir kaltinamųjų E. U., S. B. paaiškinimai.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau aiškino nedalyvavęs muštynėse, stovėjęs su merginomis prie parduotuvės „Fresh Market“, atėjęs pažiūrėti tik pasibaigus muštynėms, sudavęs A. I. į petį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2014 m. lapkričio 14 d. šis kaltinamasis išvis neigė buvęs parke, sakėsi buvęs namie (2 t., 147-148 b. l.), o tik kitos apklausos 2015 m. kovo 31 d. metu jau aiškino buvęs prie „Fresh Market“ parduotuvės, kai buvo mušami I., tik vėliau priėjęs prie jų, sudavęs A. I. į petį ar mentę (2 t., 151-152 b. l.), panašiai parodė ir 2015 m. gegužės 27 d. (2 t., 156). Šio kaltinamojo parodymai apie faktines bylos aplinkybes nenuoseklūs, prieštaringi, juos paneigia kiti bylos duomenys – S. B. parodymai, jog nukentėjusiuosius mušė visi kaltinamieji rankomis ir kojomis, E. M. parodymai, kad D. S. įspyrė A. I. į nugarą ir pastūmė kažkurį, gal įspyrė kelis smūgius atsistojęs, nukentėjusiojo A. I. parodymai, kad D. S. kirto A. I., kai šis nukrito ir dengėsi galvą, jautė smūgius, o tuo metu šalia jo buvo būtent D. S. ir E. U.. Nukentėjusysis A. I. patvirtino, kad matė D. S. šalia savo nukritusio brolio, liudytoja S. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiuosius mušusių buvo tikrai daugiau nei trys. Todėl teismas netiki D. S. parodymais ir juos vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2014 m. lapkričio 18 d., kaltinamasis E. U. parodė, jog D. S. kartu su kitais vaikinais pribėgę mušė A. I., taip jis nurodė ir apklausiamas 2015 m. gegužės 27 d. (2 t., 122-123 b. l.), akistatos su A. I. metu E. U. taip pat nurodė, kad D. S. mušė A. I. ranka ar kojomis (1 t., 45-47 b. l.). Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad D. S. kartu su E. M. ir E. U. spardė A. I. į šonus, nugarą, taip pat paskui prišoko su E. M. prie kito nukentėjusiojo ir spardė šį į nugarą, šonus, mušė ir rankomis į veidą, krūtinę, galėjo suduoti A. I. kiekvienas 8-10 smūgių (2 t., 172-174, 178-179), tokius parodymus jis tvirtino ir akistatos su E. U. metu, o pastarasis su jais sutiko (2 t., 182-183 b. l.), taip pat A. K. tvirtino ir akistatos su D. S. metu (2 t., 186-187 b. l.), teigdamas, kad D. S. spyrė ne mažiau kaip 3 kartus A. I., o A. I. sudavė 8-10 smūgių (2 t., 186-187 b. l.). Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad jį ir brolį mušė „Murkius“ (1 t., 19-21, 36 b. l.). A. I. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad „Murkius“ mušė jo brolį, o paskui ir jį patį (1 t., 51-52 b. l.), jis tokių savo parodymų laikėsi ir akistatos su D. S. metu (1 t., 63-64 b. l.). E. M. taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino matęs, kad D. S. spardė A. I. (1 t., 71-73 b. l.), kaip ir liudytoja S. J., parodžiusi, kad D. S. spardė A. I. kartu su E. M. (1 t., 84-86 b. l.). S. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad „Murkius“ mušė A. I. (1 t., 196-197 b. l.). Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu irgi nurodė, kad D. S. spyrė 4-5 smūgius A. I. į galvą, nugarą, o paskui bent 2 kartus A. I. (3 t., 38-40, 43-44 b. l.), akistatos su E. U. jis laikėsi šių savo parodymų, o E. U. su jais sutiko, taip pripažindamas tokias faktines įvykio aplinkybes (3 t., 46-48 b. l.), taip pat analogiškų parodymų laikėsi ir akistatos su pačiu D. S. metu (3 t., 49-51 b. l.). Taigi, visi šie parodymai visiškai paneigia kaltinamojo D. S. aiškinimus, jog jis nespardė ir rankomis nemušė nukentėjusiųjų. Todėl teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad D. S. kartu su E. U. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris kartus į veidą, kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip du smūgius, ne mažiau kaip du smūgius kumščiu ir koja į nugarą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. I. sveikatą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, po to, A. I. nuo A. K. spyrio nukritus, D. S. ir E. U. rankomis ir kojomis sudavė A. I. ne mažiau kaip šešis smūgius į rankas, galvą, šonus, kojas, tokiais savo veiksmais mušdami sukėlė A. I. fizinį skausmą, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. U. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. teigė sudavęs tik A. I. ne daugiau kaip du-tris smūgius ranka ir koja. Tačiau S. B. parodė, kad E. U. mušė ir A. I. ir rankomis, ir kojomis kartu su kitais kaltinamaisiais, nukentėjusysis A. I. nurodė matęs, kad E. U. ir S. kirto jo broliui, mušė ir jį patį. S. J. taip pat nurodė, kad nukentėjusiuosius mušė daugiau nei trys kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo metu E. U. taip pat neigė mušęs A. I., tačiau kitas kaltinamasis – A. K. nurodė, kad matė, kaip nukritusį A. I. į nugarą, šonus spardė prišokę E. U., M. ir S., galėjo įspirti apie 10 smūgių, E. U. sudavė jam apie du smūgius ranka į korpusą (2 t., 172-174, 178-179 b. l.). E. U. akistatos su A. K. metu patvirtino šio parodymus, kad A. I. sudavė du kartus ranka ir spardė, galėjo įspirti du kartus (2 t., 182-183 b. l.). A. K. analogiškų parodymų dėl E. U. veiksmų laikėsi ir akistatos su D. S. metu (2 t., 186-187 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. I. taip pat tvirtino, kad E. U. mušė A. I. kartu su „Murkium“, vėliau spardė jį patį (1 t., 51-52 b. l.), šių parodymų jis laikėsi ir akistatos su D. S. metu (1 t., 63-64 b. l.). E. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad E. U. spardė A. I. į šonus, vėliau spardė ir A. I. (1 t., 71-73 b. l.). E. U. akistatos metu sutiko su E. M. parodymais, kad jis spyrė A. I. du kartus (3 t., 46-48 b. l.). Šie duomenys pakankami konstatuoti, kad E. U. kartu su D. S. įspyrė A. I. ne mažiau kaip tris kartus į veidą, kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip du smūgius, ne mažiau kaip du smūgius kumščiu ir koja į nugarą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. I. sveikatą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, E. U. kartu su D. S. rankomis ir kojomis sudavė A. I. ne mažiau kaip šešis smūgius į rankas, galvą, šonus, kojas, tokiais savo veiksmais mušdami sukėlė A. I. fizinį skausmą, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji, viešoje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kitų asmenų atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Kaltinamasis S. B. neigė palenkęs kitus kaltinamuosius sumušti A. I. ir A. I.. Tačiau byloje surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Kaltinamieji A. K. ir E. M. teisme parodė, kad būtent S. B. sakė, kad eis su broliais pasiaiškinti, be šio kaltinamojo raginimo A. K. nebūtų mušęs I.. E. M. nurodė, kad būtent po S. B. ženklo A. K. sudavė smūgį A. I. ir prasidėjo muštynės, paaiškino, kad brolius mušė, nes S. B. parodė, kad jau kirsti, jis teigė, kad visi kaltinamieji turėjo girdėti, kai S. liepė pradėti mušti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. K., tik E. M. nukentėjusiuosius žinojo tik iš matymo, jokių asmeninių priežasčių juos mušti neturėjo. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo S. B. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, akivaizdžiai prieštaringi. Pirmos apklausos metu 2014 m. rugsėjo 22 d. jis aiškino, kad jam 2014 m. rugsėjo 2 d. vakare, apie 18 val. paskambino „Murkius“ ir klausė, ar jis eina už A. ir A., t. y., ar juos gins, gatvės kalba tai reiškia, ar reikš jiems pretenzija dėl to, kad sumuš A. ir A., jis atsakęs, kad neina, nes broliai I. jam skolingi 200 Lt už buto nuomą. Tuo metu jis buvo pas savo žmoną (duomenys neskelbtini). „Murkius“ jam pasakė ateiti, todėl jis nuėjo iki parduotuvės Putinų g., kitoje gatvės pusėje nei Gulbynė, atėjęs rado I. jau sumuštus, apstotus E. U., „Murkiaus“, E., kitų asmenų, klausė, dėl ko čia viskas. Jam U. ir „Murkius“ parodė kažkokius lapus, kur buvo parašyti brolių parodymai, duoti prie juos. A. I. tada kreipėsi į S. pagalbos, sakydamas, kad skoloj neliks, todėl jis nusivedė brolius į savo butą apsiprausti, kad šie būtų toliau nuo skriaudėjų. Bute A. jam padavė telefoną Samsung dideliu ekranu, sakydamas, kad čia už pagalbą. Tą jis suprato kaip atlyginimą už buto skolą 200 Lt ir už tai, kad jis juos nuvedė nuo skriaudikų. Broliai sakė, kad iš jų buvo atimta 2000 Lt, taip pat sakė, kad kai jis bus Druskininkuose, užeiti pasiimti iš jų telefoną dėžutę ir dokumentus (1 t., 182-184 b. l.). Apklausos 2015 m. gegužės 13 d. metu S. B. analogiškai tvirtino, kad broliai I. įvykio metu jam buvo skolingi 200 Lt už buto nuomą, tačiau jis nuėjęs prie Gulbynės jau muštynėms pasibaigus, sulaikęs dar brolius norėjusį mušti E. U., su broliais ir dar kažkuriuo iš vaikinų grįžo į savo butą, nuomotą A. I. (1 t., 193-194 b. l.). Dar kitos apklausos metu 2015 m. gegužės 27 d. S. B. jau prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis 2014 m. rugsėjo 2 d. vakare nuėjo į Jaunimo parką, kur buvo „Murkius“, Arvydas, E. ir kiti, U. atėjo už jį vėliau, atsinešė kaltinamuosius aktus, rodė, ką pasakoja S. B. „draugai“ I.. S. B. perskaitė kaltinamuosius aktus. Tada du vaikinai paklausė, ar jie gali sumušti I.. Jis atsakė, kad jie darytų, ką nori, ir nuėjo pas savo merginą į Žuvinto gatvę. Ten jam būnant, paskambino „Murkius“ pasakė ateiti prie Gulbynės. Jam nusileidus į kiemą, prie namo laukė E. ir dar kažkuris, jie nuėjo prie Gulbynės, kur prie „Fresh Market“ parduotuvės jau buvo daug jaunimo, broliai I., U., „Murkius“, E., A.. Gal ir jis pats galėjo pasakyti eiti visiems prie Gulbynės. Ten jis vėl pasakė U. paduoti kaltinamuosius aktus, juos skaitė prie I., pasakė daryti, kaip nori, suprato, kad po to broliai bus sumušti. Tada kiti vaikinai pradėjo mušti A., beveik iškart ir A.. Kai A. pradėjo šaukti, kad jis padėtų, S. B. pasakė, kad jų nemuštų, tada mušimas ir baigėsi. A. nuvedė prie Gulbynės nusiprausti, bet dėl dumblėtos pakrantės šis nepriėjo prie vandens. Tada kaltinamasis kažkuriam pasakė nueiti nupirkti vandens. Tuo metu priėjo ir U.. S. B. liepė A. duoti jam telefoną. Šis padavė, bet S. B. tuoj vėl jam jį atidavė, nebuvo apsisprendęs jį pasisavinti. Kažkuriuo momentu vėliau jam kažkas vėl padavė A. telefoną. Tada jo jau negrąžino, nusprendė pasilaikyti sau. Visi nuėjo į S. B. butą, broliai ten ir liko. Vėliau susiskambino su broliais ir, nuvykęs pas juos į Druskininkus, paprašė atiduoti jam ir telefono dėžutę. Telefoną pardavė supirktuvėje prie Alytaus centrinės turgavietės (1 t., 196-197). Nukentėjusysis A. I. jau pirminių apklausų metu nurodė, kad S. B. po jo sumušimo sakė, kad „jam pačiam nereikia mušti, už jį pasamdyti vaikai padaro viską“ (1 t., 10-11, 16-18 b. l.). Tokį S. B. pasakymą patvirtino girdėjęs ir E. U., apklausimas po įvykio. A. K. akistatos su A. I. metu į šio klausimą, kodėl jam trenkė, atsakė, kad taip padarė, nes taip buvo sakęs S. (1 t., 43-44 b. l.). E. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam su draugais E. U., D. S., „Mopsu“, kitais būnant Jaunimo parke, „Mopsas“ pasakė eiti „tvarkyti reikalų“, jis pats, „Mopsas“ ir U. nuėjo šaligatviu palei Naująją gatvę, o kiti nuėjo kiemais, susitiko netoli „Fresh Market“ parduotuvės ir toliau visi ėjo kartu, ties pačia parduotuve sutiko nukentėjusiuosius, „Mopsas“ su šiais kalbėjo, pasiūlė pereiti į kitą gatvės pusę, kur paskui broliai I. buvo sumušti (1 t., 71-73 b. l.). Liudytoja S. J. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai su draugais, E. M., „Murkium“, E. U., „Mopsu“ būnant Jaunimo parke, „Mopsas“ su kažkuo pakalbėjo telefonu, pasakė vaikinams „aš juos jums atvesiu, galėsit išsiaiškint“, tada tie vaikinai pradėjo kažkur eiti (1 t., 84-86 b. l.). A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įvykio dieną su draugais E. U., D. S., E. M., S. B. buvo Jaunimo parke, ten būnant, S. pasakė eiti link Putinų, jis pašnekėsiąs su tokiais broliais. Jie visi nuėjo iki Naujosios-Putinų g. sankryžos, kur S. buvo susitaręs susitikti su broliais. Ten jų neradę, ėjo link Medvilnės rūmų, kur link ėjo ir tie broliai. Juos prisivijus, S. pradėjo su jais kalbėtis, E. U. stovėjo šalia, rodė kažkokius lapus, piktai kalbėjo. S. pasakė pereiti į kitą kelio pusę, į parką. Ten dar S. kalbėjosi su broliais dėl kažkokių skolų, paskui atsitraukė ir pasakė: „Kertam“. Tą A. K. suprato kaip nurodymą mušti brolius ir sudavė A. I., tada smūgius nukentėjusiesiems sudavė ir kiti kaltinamieji. Be S. paraginimo jis nebūtų brolių mušęs (2 t., 172-174 b. l.). Analogiškai jis tvirtino ir apklausiamas 2015 m. gegužės 27 d. (2 t., 178-179 b. l.), nurodė, kad mušti brolius nustojo irgi S. nurodymu, šių parodymų laikėsi ir akistatos su D. S. metu (2 t., 186-187 b. l.) bei akistatos su S. B. metu (2 t., 190-191 b. l.). Pastarosios akistatos metu pats S. B. sutiko, kad tai jis pakvietė visus eiti iš Jaunimo parko link Gulbynės pasikalbėti su broliais, taip pat pripažino, kad parke prie jo priėjo D. S. ir E. U. su kaltinamaisiais aktais, klausė, ar jis ne prieš, jei jie sumuš I., jis prie Gulbynės dar kartą beskaitydamas tuos aktus, pasakė „kirskit“ ar „darykit, ką norit“, taip pat vėliau pasakė, kad visi nustotų mušti brolius. Taip pat ir kaltinamasis E. M. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad visiems būnant Jaunimo parke, S. B. pasakė eiti pasikalbėti su broliais dėl kažkokios bylos, dėl „pridavimo“, sakė, kad juos reikia pamokyti, iš to E. M. suprato, kad broliai bus mušami. S. B. sakė, kad reikia eiti prie „Fresh Market“, broliai jau laukia. Einant S. B. pasakė, kad kai jis parodys ar pasakys, tada jie pradės brolius mušti. Nuėję sutiko brolius, S. liepė eiti visiems prie Gulbynės, ten jis su žemesniuoju iš brolių pakalbėjo, tada mostelėjo ranka ar galva link tos vietos, kur jis su broliu kalbėjo. Tai jie suprato kaip ženklą mušti. Mušė brolius tol, kol S. pasakė baigti (3 t., 38-40, 43-44 b. l.). Analogiškai jis tvirtino ir akistatų su E. U., D. S. ir S. B. metu (3 t., 46-48, 49-51, 52-54 b. l.). A. I. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2014 m. rugsėjo 22 d. parodė, kad jam įvykio dieną po 18-19 val. paskambino S. B., liepė ateiti į jo butą pasiimti daiktus, todėl jis su broliu ėjo link S. bendrabučio Putinų gatve, kai susitiko kaltinamuosius (1 t., 51-52 b. l.). E. U. pirminės apklausos metu teigė, kad tai jis susiskambino su kažkuriuo iš brolių susitikti, susitarė Putinų g., ruošėsi eiti vienas, bet užsuko į parką, sutiko D. S., kažkokį E., dar porą D.draugų, pasiūlė jiems eiti susitikti su I., nuėjo apie 17-18 val., jis pasiūlė pereiti gatvę pasikalbėti. „Mopsas“ atėjo prie jo ir A. I. tada, kai jiedu buvo prie Gulbynės balos, pasakė, kad „jam nieko daryt nereikia“. „Mopsui“ vienas ir brolių davė telefoną, sakydamas, kad tai už pagalbą, bet už kokią, E. U. nesuprato (2 t., 117-118 b. l.). Antros apklausos metu E. U. jau teigė, kad jiems iš Jaunimo parko einant prie Gulbynės, „Mopsas“ nuėjo link savo draugės. E. U. teigė ėjęs pakalbėti asmeniniais reikalais su I., o ko ėjo kiti, nežino. Bemušant antrąjį brolį, iš kažkur atėjo S. B., pasakė baigti mušti. Nuėjus su A. I. ir S. B. prie balos, nukentėjusysis šiam padavė savo telefoną (2 t., 122-123 b. l.). Taigi, kaltinamųjų A. K. ir E. M. paaiškinimai, nukentėjusiojo A. I. parodymai teisme pagrindžia S. B. kaltę dėl A. K., E. M., E. U. ir D. S. palenkimo sumušti Artūrą ir A. I., tuo labiau, kad tokius parodymus ir paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti paties S. B. parodymai jo apklausos 2015 m. gegužės 27 d., akistatos su A. K. metu, taip pat liudytojos S. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad kaltinamųjų A. K. ir E. M. parodymai dėl šių aplinkybių buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti, priešingai, nei nenuosekliais ir prieštaringais kitų kaltinamųjų parodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė girdėjus, kaip S. B. pakalbėjęs telefonu parke kitiems pasakė atvesiąs juos, t. y. brolius, nukentėjusysis A. I. taip pat patvirtino kalbėjęs telefonu su S. ir susitaręs su juo susitikti prie šio buto Putinų g., todėl į ten ir ėjęs. E. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. B. sakęs, kad broliai laukia prie „Fresh Market“. Taigi, akivaizdu, kad S. B. sąmoningai suorganizavo visų kaltinamųjų susitikimą su I. Putinų g. prie parduotuvės „Fresh Market“. Todėl teismas pripažįsta esant įrodyta, jog S. B. tyčia palenkė kitus asmenis daryti šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis A. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. U. ir S. B. prie Gulbynės iš jo atvirai pavogė 2000 Lt. Tai, kad prie Gulbynės ir jo buvo pavogta tokia suma, patvirtino ir nukentėjusiojo brolis A. I., kuris tvirtino žinojęs, jog brolis turi tiek pinigų. Tai, kad A. I. Prancūzijoje užsidirbo daug pinigų, patvirtino ir liudytojai M. S., matęs, kaip A. I. kelios dienos prieš įvykį oro uoste iš eurų į litus keitė didelę pinigų sumą, liudytoja Ž. R. taip pat teigė žinanti, kad A. I. iš užsienio parsivežė pinigų, ji matė nemažą pluoštą kupiūrų po 100 Lt. A. I. nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi savo parodymų, kad iš jo pavogta 2000 Lt. Liudytoja Ž. R. parodė, kad nukentėjusieji buvo minėję, kad iš jų atėmė pinigus. Pastebėtina ir tai, kad A. I. iš Prancūzijos, kurioje buvo daugiau kaip du mėnesius, grįžo tik 2014 m. rugpjūčio 29 d., taigi, vos trys dienos iki įvykio, todėl teismui nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad įvykio metu jis turėjo 2000 Lt. Kaip nurodė A. I., Prancūzijoje jis buvo užsidirbęs daug pinigų, nes visą vasarą dirbo. Tokia suma, įvertinus nukentėjusiojo Prancūzijoje išbūtą laikotarpį, tos šalies pragyvenimo lygį, nėra didelė, vertinant kaip uždarbį už bent du darbo mėnesius, o labai abejotina, kad nukentėjusysis per tris dienas būtų spėjęs daug išleisti. A. I. jau pirminės apklausos 2014 m. rugsėjo 22 d. nurodė, kad jam su S. būnant prie balos, E. U. paklausė, ar jis turi pinigų, liepė duoti 30 Lt, nes priešingu atveju atims viską. Išsitraukus piniginę, U. pamatė, kad joje daug pinigų, pastvėrė iš rankų, suskaičiavo, kad yra 2000 Lt, tą pasakė ir paklaususiam S., o šis liepė duoti dar ir telefoną, bet šį vėl jam atidavė. Telefoną nukentėjusysis įsidėjo į megztuko kišenę, o pinigus iš U. pasiėmė S.. Telefonas paskui dingo, kol jis prausėsi gatvėje, megztuką pasidėjęs ant žemės, S., paklaustas, ar tai jis paėmė, atsakė, kad taip, o vėliau, po kelių dienų išreikalavo atiduoti ir telefono dėžutę (1 t., 16-18 b. l.). Analogiškus parodymus dėl telefono A. I. davė ir 2015 m. sausio 13 d. (1 t., 19-21), taip pat parodė ir teisme. Dėl pinigų apklausiamas pakartotinai 2015 m. sausio 13 d. nurodė, kad jų duoti reikalavo S., jis pačiupo piniginę ir ją padavė U., kad tas suskaičiuotų pinigus. Tačiau akistatos su E. U. metu A. I. nurodė, kad pinigų reikalavo U., juos ir paėmė, skaičiavo, o iš U.pinigus priėjęs paėmė S. B. (1 t., 45-47 b. l.), tuo tarpu U. teigė, kad nukentėjusysis būtent prie balos atidavė šiaip sau savo telefoną S. B.. Analogiškai nukentėjusysis aiškino ir akistatos su S. B. metu (1 t., 48-50 b. l.). Nukentėjusysis A. I. taip pat jau pirminės apklausos metu nurodė, kad S. B., vėliau grasindamas telefonu, iš jo brolio išreikalavo telefono dėžutę (1 t., 51-52 b. l.). Kaip minėta, nukentėjusiųjų parodymai dėl pinigų ir telefono vagystės buvo pakankamai nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą, todėl teismas jais tiki. Tuo tarpu S. B. versija dėl telefono jam atidavimo visiškai neįtikinama, jo parodymai dėl telefono įgijimo aplinkybių nenuoseklūs ir nelogiški, todėl teismui pagrindo jais tikėti nėra. S. B. bylos teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu tai aiškino, kad telefoną jam A. I. davė už pagalbą per muštynes, tai teigė, kad nežino, iš kur pas jį po įvykio atsirado A. I. telefonas, nes jį buvo šiam atidavęs atgal, tai jis teigė, kad A. I. jam jau bute pasakė, kad atvažiuotų į Druskininkus pasiimti telefono dėžutės, tai parodė, kad pats susiskambino dėl to su nukentėjusiaisiais ir nuvykęs į Druskininkus pas juos, paprašė atiduoti ir dėžutę. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymai ir dėl telefono vagystės buvo iš esmės nuoseklūs nuo pat pradžių. Taigi, byloje surinktų duomenų pakanka patvirtinti, kad E. U. kartu su S. B. atvirai pavogė iš A. I. 2000 Lt, o vėliau S. B., pasinaudodamas, kad A. I., E. U. pilant vandenį, prausėsi veidą, pasidėjęs megztuką ant žemės, iš šio megztuko kišenės slapčia pavogė ir A. I. telefoną, kurį vėliau pardavė supirktuvėje. Tiek pinigų, tiek mobiliojo ryšio telefono vagystės padarytos tiesiogine tyčia, veikos baigtos.

Bausmių skyrimas

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas (2 t., 161-162 b. l.), tik vieną kartą baustas administracine nuobauda (2 t., 160 b. l.). Jis į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., 159 b. l.), Alytaus profesinio rengimo centro charakterizuojamas gerai (2 t., 165 b. l.). A. K. teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad šio kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas, buvo pakankamai nuoširdūs ir nuoseklūs, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis darbo biržoje.