Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-05
Bylos Nr.
1-2531-486/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2531-486/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33033-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 05 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės I. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. S. a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis K. S. , Vilniuje, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

jis 2017-07-01, apie 19.46 val., ties duomenys neskelbtini sankryža, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,07 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S. parodė, jog jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. 2017-07-01 nuo ryto gėrė alkoholinius gėrimus prie ežero. Gėrė ir alų, ir degtinę. Kiek išgėrė alkoholio, nežino, nes neskaičiavo. Vakarop, nežino kiek buvo valandų, nutarė važiuoti į namus. Nesijautė labai apsvaigęs, manė, kad gali parvažiuoti į namus. Sėdo į automobilį V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairuodamas važiavo nuo ežero link namų K. S. 2-ojoje gatvėje. Jam tik vairuojamu automobiliu V. P. išvažiavus į kelią, ties Sakališkių-Avietyno g. sankryža, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pateikė automobilio dokumentus, o savo vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Pareigūnams pasiteiravus pasakė, kad gėręs alkoholį ir sutiko, kad būtų patikrintas jo blaivumas. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 3,35 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl pareikšto įtarimo V. S. kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 27).

P. V. S. parodė, jog automobilis V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo 2017-07-01 būdamas neblaivus, priklauso jo tėvui P. S.. Šį automobilį 2017-07-01 jis pasiskolino iš tėčio P. S.. Kai paėmė iš tėčio automobilį V. P., jis buvo blaivus. Daugiau nieko papildomai apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Dėl įvykio kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6572/2017(01), kurioje konstatuota, jog V. S. kraujyje, paimtame 2017-07-01, 20.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,07 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Ž. K. parodė, jog 2017-07-01, apie 19.40 val., išėjęs iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), Vilniuje pamatė stovintį automobilį V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo neblaivūs asmenys ir šie sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jis važiavo automobiliui V. P. iš paskos ir matė, kaip, važiuodamas Žaliųjų ežerų g. Europos parko link, automobilis V. P. vinguriavo po visą kelio važiuojamą dalį. Tuomet jis paskambinęs pranešė policijai apie galimai girtą vairuotoją. Jis važiavo automobiliui V. P. iš paskos ir pranešinėjo, kur šis automobilis važiuoja. Po to automobilis V. P. įsuko į miško keliuką, o jis pats liko ant kelio ir laukė, kol automobilis V. P. sugrįš. Tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai. O netrukus iš miško keliuko išvažiavo ir automobilis V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pareigūnai sustabdė ir automobilio vairuotojui pareigūnai nustatė 3,35 promilių girtumą.

Liudytoja apklausta S. Ž. parodė, jog 2017-07-01, apie 20.00 val., ties sankryža patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu V. V. pastebėjo atvažiuojantį automobilį V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo V. S., gimęs, kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Alkotesterio pagalba patikrinus vairuotojo girtumą, jam buvo nustatytas 3,35 promilių girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą. Automobilis užrakintas, paliktas saugioje vietoje, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. sankryžoje, eismui netrukdė.

Tokiu būdu, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 7 d.

D. V. S. skirtinos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę V. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus nusikaltimas, veika susijusi su itin šiurkščiu Kelių eismo taisykliu pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad administracine tvarka baustas (b.l. 30-32), tačiau neteistas, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – 75 MGL (2824,50 eur) dydžio baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. (1) paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) – paskiriant galutinę 50 MGL (1883 eur) dydžio baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 3,07 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį po baudžiamojo įsakymo priėmimo bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi, teisiamas pirmą kartą nors buvo baustas administracine tvarka buvo baustas (b.l. 30-32), tačiau charakterizuojamas teigiamai, jam skirtinas įstatyme numatyto termino, uždraudžiančio naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemone 2 metų teisių atėmimo terminas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis VW Passat“, buvo V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju V. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. S. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė turėtų būti konfiskuotina. Tačiau pabrėžtina tai, kad V. S. įvykio metu vairuotas automobilis V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo tėvui P. S.. Vadovaujantis LR BK 72 str., šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Kadangi jis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d., automobilio V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 450 Eur, yra konfiskuotina iš V. S. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

P. V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d. ir nuteisti 75 MGL 2824,50 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eur 50 ct) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. S. galutinę 50 MGL 1883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eur) eurų dydžio baudą.

Į. V. S. 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Konfiskuoti automobilio V. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 450 (keturis šimtus penkiasdešimt eur) eurų, iš V. S. valstybės naudai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

I. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.