Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir V. Ž. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmių apėmimo būdu, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta 6 MGL dydžio bauda ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir V. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš Ž. L., R. V., V. Ž. ir D. Ž. nuspręsta išieškoti 21,73 Lt proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu yra nuteisti ir Ž. L., R. V. bei D. Ž., tačiau dėl jų teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad jis, susitaręs ir veikdamas su bendrininkų grupe, t. y. Ž. L., R. V. ir D. Ž., pažeisdamas nustatytą tvarką: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims laikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas; 3.2 punktą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, nei šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas; 3.4 punktą, kuriuo vadovaujantis fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytu tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais –banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, nei taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizu ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančias prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 8 000 pakelių cigarečių „Premier“ ir 1 990 pakelių cigarečių „Fest“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 72 627,30 Lt (toliau – ir Prekės), o būtent: žinodamas apie iki 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės (toliau – ir Lazdijų rinktinė) Kapčiamiesčio užkardos saugomo pasienio ruože esančioje tiksliai nenustatytoje vietoje tarp valstybes sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytų asmenų paliktas Prekes, susitarė su bendrininkais šias Prekes bendrais veiksmais pakrauti į specialiai joms gabenti pasirinktus automobilius „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei toliau jas gabenti Lietuvos Respublikoje neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, turėdamas šį tikslą, automobiliais „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendrininkais atvyko į (duomenys neskelbtini), Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos saugomame pasienio ruože esančią tiksliai nenustatytą vietą tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), netoli vietos, kurioje buvo paliktos Prekės, ir to paties susitarimo pagrindu bendrais veiksmais pernešė Prekes iš vietos, kurioje jos buvo paliktos, iki automobilių „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukrovė Prekes į juos, Ž. L. vairuojant automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o R. V. vairuojant automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juose pakrautomis Prekėmis, D. Ž. ir V. Ž. važiuojant šiuose automobiliuose kaip keleiviams, šias Prekes toliau gabeno (duomenys neskelbtini) kryptimi, kol 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), visi buvo sulaikyti Lazdijų rinktinės pareigūnų

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą ir šios veikos teisinės kvalifikacijos, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes tokios rūšies bausmė yra neteisinga ir aiškiai per griežta, todėl prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

Toks nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausme turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos, t. y. bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, V. Ž. parinkdamas bausmės rūšį ir bausmės dydį tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Skiriant bausmę turi būti siekiama visų pirmiau nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis 2K-137/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam V. Ž. skirtiną bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o atsakomybę sunkinančia – kad jis veikė su bendrininkų grupe. Aptariamu atveju teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, parinkdamas V. Ž. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio taikymo kontekste, ja daroma didelė žala šalies ekonomikai. V. Ž. padarytas tyčinis nusikaltimas baigtas, jis padarytas dėl savanaudiškų paskatų, V. Ž. anksčiau ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui. Kitaip nei tvirtina apeliantas, po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Ž. nuteistas, jis padarė 3 analogiškus baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 245 straipsnyje (2 t., b. l. 63-69, 112-114). Taigi V. Ž. baudžiamoji atsakomybė taikyta iš viso net 7 kartus. Todėl apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį bei dydį, visiškai pagrįstai įvertino ir šią aplinkybę, kuri akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, yra recidyvistas BK 27 straipsnio taikymo prasme. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nors Kapčiamiesčio seniūnija V. Ž. apibūdino kaip asmenį, apie kurio elgesį nusiskundimų negauta, o V. Ž. darbdavys MB „Matro statyba“ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau Alytaus pataisos namų administracijos pateikiamoje charakteristikoje jo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas neigiamai, nurodoma, kad jis drausmine tvarka baustas 11 kartų, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas 7 mėnesiams į drausmės grupę (2 t., b. l. 138, 140, 141; 3 t., b. l. 76, 77). Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, apygardos teismas teisingai vertino ir aplinkybes, susijusias su V. Ž. vaidmeniu darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gabentų prekių vertę. Šios aplinkybės leido teismui laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti mažesnį už įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai, išsamiai ir detaliai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų visumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui V. Ž. už nusikaltimo, nustatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą, su realiu laisvės atėmimu, susijusią bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, o pritaikius BK 64¹ straipsnį ir sumažinus paskirtą bausmę 1/3, nustatyti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnes už V. Ž. padaryto nusikaltimo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį (3,5 metų), yra teisinga, nėra per griežta, neprieštarauja bausmės paskirčiai. Nuteistojo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla ir galimybėmis sumokėti paskirtą baudą, teismo padarytos išvados nepaneigia ir savaime nesuteikia pagrindo pakeisti bausmės rūšį ir (ar) jos dydį. Priešingai, pirmiau ištirtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistojo prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, galėtų būti pripažinta neveiksminga bausme, neatitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties, aiškiai neproporcinga, neadekvačia nusikalstamos veikos pavojingumui ir V. Ž. asmenybei bei prieštaraujančia teisingumo principui.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas V. Ž. bausmę, tinkamai įvertino visas nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, išsamiai pagrindė V. Ž. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta. Kitokia apelianto ir jo gynėjo nuomonė dėl bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių vertinimo, nuteistajam skirtinos bausmės rūšies, jos dydžio, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu keisti ar panaikinti apskųstą teisėtą teismo baigiamąjį aktą.

Kaip minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Šis prašymas atmestinas.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo V. Ž. padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad aptariamu atveju bylos duomenys nesudaro jokių prielaidų formuotis teismo vidiniam įsitikinimui, jog V. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. V. Ž. administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 115), tačiau, kaip minėta, ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Ž. pagrįstai nuteistas, jis padarė 3 baudžiamuosius nusižengimus. Tokios aplinkybės patvirtina V. Ž. antivisuomenines nuostatas. Antra vertus, bylos duomenimis, V. Ž. nevedęs, neturi išlaikytinių, dirba pagal verslo liudijimą, todėl nėra galimybių teigti, kad kokiu nors būdu bus neigiamai paveikti jo teigiami socialiniai ryšiai. Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų administracijos pateiktos V. Ž. charakteristikos, jis būdamas pataisos namuose, socialinius ryšius su šeima sėkmingai palaikė rašydamas laiškus, bendraudamas telefonu, per pasimatymus. Todėl atsižvelgusi į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Ž. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad apygardos teismo nuosprendis nekeistinas, o apelianto nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.