- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- eI3-1877-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04552-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. T.
- Atsakovas
- Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovei Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – L. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. UG17-138(21) „Dėl prašymo pateikti sutikimą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. T..
Pareiškėjas skunde nurodo, jog įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas L. T. skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Nurodo, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga sprendime būtent ir vertino išimtinai tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju profesinė sąjunga sprendime tik išreiškia savo subjektyvią nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo objektyvumo, L. T. padarytos veikos, jos kvalifikavimo, nesutinka, kad išvadoje L. T. buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame spendime Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad L. T. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Nors sprendime nurodoma, kad neva L. T. ir jo tiesioginio vadovo departamento direktoriaus pavaduotojo M. K. bendravimas pasikeitė, neva M. K. sužinojus, kad L. T. įstojo į Profesinę sąjungą, esą po to prasidėjo trečiojo asmens puolimas (tiek per tarnybinės veiklos vertinimą, tiek skleidžiant apie jį gandus, tiek draudžiant pasitvirtinti kvalifikacijos tobulinimą, tiek siūlant taikyti tarnybinę atsakomybę už formalų pažeidimą), o siūlymas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo gali būti tęstinio puolimo prieš L. T. veiksmas, tačiau tai Profesinės sąjungos įvykių interpretacija paremta tik subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Įvertinus tarnybinio patikrinimo išvados turinį, matyti, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui nuspręsta skirti dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaikė teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos vykdyti vadovų nurodymus (pavedimus) (Statuto 3 str. 1 d. 9 p., PVV viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto departamento direktoriaus 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1-96 (toliau - pareigybės aprašymas), 6.19 p.) ir savo elgesiu bei darbu pavaldiniams rodyti pavyzdį (Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 (toliau - Etikos kodeksas), 10.9 p.), o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, todėl, Departamento nuomone, Profesinės sąjungos Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui yra nepagrįstas.
Pažymi, jog Išvadoje konstatuota, kad departamento PVV VOS vyriausiasis specialistas L. T. neįvykdė 2021 m. kovo 16 d. M. K. pavedimo. L. T., negavęs M. K. leidimo nedalyvauti, savavališkai nedalyvavo 2021 m. kovo 16 d. 13.00 val. vykusiame nuotoliniame susitikime su Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovais, tuo pažeisdamas Statuto 3 str. 1 d. 9 p., Etikos kodekso 10.9 p., pareigybės aprašymo 6.19 p. reikalavimus; L. T. neįvykdė 2021 m. kovo 29 d. M. K. pavedimo. L. T., negavęs M. K. leidimo (jo nebuvo prašęs) nedalyvauti, neinformavęs M. K. apie nedalyvavimo priežastis nedalyvavo 2021 m. kovo 29 d. 13.00 val. vykusioje nuotolinėje diskusijoje, tuo pažeisdamas Statuto 3 str. 1 d. 9 p., Etikos kodekso 10.9 p., pareigybės aprašymo 6.19 p. reikalavimus. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė numatyta taikyti už teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą ir tarnybinė nuobauda nėra susijusi su trečiojo asmens dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje.
Nepagrįstas Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. T. ne tik paneigė Statute nustatyto tarnybinės atsakomybės instituto esmę, bet ir apribojo darbdavio teisę operatyviai reaguoti į pavaldžių darbuotojų tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybę Departamento pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponavo situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, Departamento pareigūnų atžvilgiu.
Departamento vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūnų narystės Profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūnų padarytą tarnybinį nusižengimą, o Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra sugriežtintos drausmės pareigūnai.
Atsiliepimas
Atsakovė Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad Profesinės sąjungos duomenimis, visą savo tarnybos laiką L. T. buvo ir yra pavyzdingas vidaus tarnybos pareigūnas. Profesinės sąjungos duomenimis, niekada per 27 metus trunkančią tarnybą, (iki įstojimo į Profesinę sąjungą) jo atžvilgių nebuvo pradėtas tarnybinės veiklos patikrinimas, niekada nebuvo skirta tarnybinė nuobauda. Už pavyzdingą tarnybą ne kartą buvo skatintas ir apdovanotas. Netgi ligšiolinis L. T. vadovas (vyresnysis vadovas), M. K. 2018 ir 2019 metais L. T. veiklos rezultatus įvertino “labai gerai” ir buvo pakeltas pareiginės algos koeficientas. Tačiau vos tik įstojus į Profesinę sąjungą viskas kardinaliai pasikeitė. L. T. atžvilgiu iš administracijos pusės prasidėjo veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip psichologinį smurtą ir patyčias (taip nurodo ir pats L. T.).
Atsakovė pažymi, jog anot L. T., psichologinio smurto veiksmai prasidėjo tik tada, kai jis 2020 m. spalio 12 d. parašė prašymą ir buvo priimtas į Profesinę sąjungą. Pirmasis tarnybinės veiklos patikrinimas pradėtas būtent tą savaitę (tai patvirtina 2020 m. spalio 16 d. M. K. tarnybinis pranešimas). L. T. buvo vienas pirmųjų aukštesnės grandies pareigūnų, įstojusių į Profesinę sąjungą, todėl Departamento administracijos atstovai sureagavo itin priešiškai.
Nurodo, jog 2021 m. spalio 16 d. M. K. surašo tarnybinį pranešimą, kuriuo inicijuoja tarnybinį patikrinimą. Šis pranešimas nepagrįstas ir neobjektyvus - M. K. žinojo apie objektyvias priežastis dėl ko vėluoja veiklos plane suplanuotų priemonių įgyvendinimas, tačiau parašė tendencingą ir nepagrįstą tarnybinį pranešimą dėl neva L. T. nedaromų darbų ir paprašė pradėti tarnybinės veiklos patikrinimą jo atžvilgiu. Pranešimas buvo melagingas tame, kad M. K. nurodė, jog L. T. nepateikė paaiškinimo dėl pavėluotai įvykdytų užduočių. L. T. teigimu paaiškinimas buvo pateiktas.
Akcentuojama, jog Departamentas siekdamas apkaltinti L. T., tarnybinio patikrinimo metu suformavo nepagrįstus, daugybinius kaltinimus ir teiginius. Atsakovo vertinimu, Departamento platūs kaltinimai parodo ne pažeidimo rimtumą, o kaip intensyviai, negailint skambių epitetų, pradėtas L. T. puolimas. Su šiais kaltinimais L. T. kategoriškai nesutiko, todėl dėl šio galimai tendencingo tyrimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, tačiau pastaroji tyrimo neperėmė (nes pavėlavo pagal Vidaus tyrimo tvarkos aprašo procedūras), nors iš principo pripažino, kad: „Neabejotina, kad situacija, kuomet vieni pareigūnai dėl galimai tapačių pažeidimų nėra traukiami tarnybinėn atsakomybėn, o kiti - traukiami, liudytų galimo lygiateisiškumo principo pažeidimą“.
Departamento tyrimo išvada buvo labai formali. Patvirtino, kad L. T. neva padarė pažeidimą, nes netinkamai organizavo veiklą iki savo atostogų. Nežiūrint į tai, kad atostogų metu PVV vadovo funkcijas vykdė kitas pareigūnas.
Vykdant šį tarnybinės veiklos patikrinimą, kaip tiesioginis vadovas, M. K. parašė nepagrįstą ir tendencingą L. T. charakteristiką. Dėl minėtoje charakteristikoje neteisingų ir žeminančių teiginių, L. T. žodžiu kreipėsi į M. K., kuris atsisakė bendrauti šiuo klausimu. M. K. negalėjo L. T. paaiškinti ir pagristi jo tarnybiniame pranešime esančių teiginių. Nepagrįstas neigiamas vertinimas rodo, jog buvo siekiama pakenkti L. T..
L. T. buvo daromas psichologinis spaudimas. M, K. darė spaudimą ir nebegerbė L. T. darbo ir poilsio režimo.
L. T. vadovautai Pajėgų valdymo valdybai, buvo užkrautas milžiniškas darbų kiekis su viešųjų pirkimų sąlygų rengimu - nors tai nėra PVV funkcija, tačiau M. K. sprendimu parengti pirkimo sąlygas buvo pavedama PVV. Profesinės sąjungos vertinimu, pavedimais, rengti sąlygas pirkimams, M. K. siekė iššaukti kuo didesnį L. T. vadovaujamo kolektyvo nepasitenkinimą ir kaltinti dėl blogo PVV mikroklimato. Nors būtent L. T. kelis kartus informavo M. K. apie blogėjantį mikroklimatą - būtent dėl nepagrįstos ir nereglamentuotos darbų gausos.
Pabrėžia, kad įtampa susidarė 2020 m. pabaigoje, kilus COVID-19 pandemijos antrajai bangai. Nuo metų pradžios suformuotos užduotys dėl objektyvių priežasčių turėjo būti koreguojamos, tikslinamos, derinamos prie faktinio tiek su pandemijos valdymu, tiek su kitais netipiniais pavedimais susijusiu krūviu. Matydamas darbų krūvius, L. T. rašė tarnybinius pranešimus M. K., siūlė koreguoti planus priimti reikiamus sprendimus), tačiau M. K. juos traktavo kaip atsikalbinėjimą, nesiėmė jokių priemonių pakeisti situaciją.
Departamentas siekė sudaryti sąlygas gauti mažesnį darbo užmokestį trečiajam asmeniui. L. T. vadovaujamos Pajėgų valdymo valdybos darbuotojams 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje buvo mokamos įvairios priemokos dėl padidėjusio darbo krūvio, neįprastų funkcijų atlikimo (tame tarpe ir dėl COVID-19 pandemijos valdymo), o L. T. nebuvo skirta jokių priedų. Itin tendencingai, L. T. buvo įtraukiamas tik į tas darbo grupes, kuriose nemokamos priemokos ar priedai. L. T. pareiginės algos koeficientas yra didesnis, jis turi didesnį darbo stažą, tačiau dėl kryptingos PAGD veiklos, L. T. gaunamas darbo užmokestis buvo žymiai mažesnis nei jo pavaldžių skyrių vadovų.
L. T. buvo pavesta vykdyti nepriskirtas funkcijas: CBRN (chemical, biological, radiological and nuclear) veikla ir funkcijos, nors tai yra civilinės saugos sritis. Pajėgų valdymo valdybos pareigūnai suprato, kad atlieka ne savo funkcijas, asmeniškai L. T. kaip PVV vadovui, išsakė savo nuogąstavimus, tačiau M. K. sąmoningai L. T. stūmė į tokią beviltišką situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Mano, jog Departamento veiksmai įrodo, jog buvo siekiama sukurti tokias sąlygas, kurios būtų nepakeliamos, užduotys būtų neįvykdomos, vėliau būtų galima reikšti priekaištus ir pretenzijas dėl laiku neatliekamų užduočių, tariamos nekompetencijos ir pan., siekiant pažeminti L. T., kaip vadovo ir kaip Profesinės sąjungos nario dalykinę reputaciją, atgrasyti kitus vadovaujančius pareigūnus jungtis į Profesinę sąjungą.
L. T., VRM įsakymu, buvau paskirtas minėtos VRM darbo grupės nariu ir per 2021 m balandžio mėnesį turėjo parengti projektą dėl visos CSS.
2021 m. vasario 2 d. be jokios diskusijos ar platesnių paaiškinimų L. T. gavo M. K. raštišką pavedimą V-248 dėl Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų.
M. K. suformavo L. T. 2021 metų metines veiklos užduotis, kurių pavedimo prasmė iš esmės nesutampa su siektinais rezultatais. Metinės užduotys, kurios iš principo yra strateginio (politinio) lygmens ir už kurių įgyvendinimą yra atsakinga Vidaus reikalų ministeriją. Užduočių įgyvendinimas iš esmės priklauso tik nuo VRM pozicijos, o ne nuo atsakingo už jų įgyvendinimą asmens.
Nurodo, jog mobingo kulminacija laikytina metinės tarnybinės veiklos vertinimas. M. K. parašė tendencingą ir melagingą vertinimą su siūlymu perkelti L. T. į keturiomis pareigybių grupėmis žemesnę pareigybę. Tuo būdu M. K. atskleidė tikrus savo tikslus - atkeršyti už įstojimą į Profesinę sąjungą pašalinant L. T. iš PVV vadovo pareigų. M. K. Vertinimo komisijai pateikė akivaizdžiai melagingą ir tendencingą, tačiau jo nuomonę menamai papildomą ir reikšmingą informaciją. Visa Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veikla iki posėdžio ir posėdžio metu buvo konstruojama tik taip, kad patvirtintų melagingus ir nepagrįstus M. K. teiginius ir L. T. pažemintų. Nenagrinėjo visai nepagristų M. K. teiginių objektyvumo - dėl kvalifikacijos kėlimo, dėl metinių užduočių atlikimo“. Iš esmės neatliko vertinimo komisijai pavestų funkcijų. Šiuos teiginius apie nepagrįstą vertinimo procedūrą nuo pat pradžių patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3- 3664-595/2021 priimtas sprendimas, kuriuo pripažįstama, jog vertinimas įvyko neteisėtai ir jo pagrindu priimtas neteisėtas įsakymas pažeminti L. T. pareigas (sprendimas nėra įsiteisėjęs).
Aukščiau minėtos faktinės aplinkybės, jų kiekis, sistemingumas ir neproporcingas elgesys rodo, kad L. T. buvo spaudžiamas, jam buvo kuriamos nepalankios darbo sąlygos, jis buvo nepagrįstai pažemintas pareigose. Viena iš tokio spaudimo ir neigiamo poveikio formų - tarnybiniai patikrinimai, kurių išvados formalios. Profesinei sąjungai nėra žinoma jokios kitos aplinkybės ar priežasties, dėl kurios Departamento administracija imtų taip tendencingai elgtis su L. T. nei kad ta, jog jis tapo Profesinės sąjungos nariu. Profesinės sąjungos atstovus pasiekė kolegų vertinimai, jog tokio priešiško elgesio savo atžvilgiu L. T. susilaukė būtent dėl to, kad būdamas struktūrinio padalinio vadovu įstojo į Profesinę sąjungą. Mano, jog nurodytos aplinkybės sukuria pakankamą prielaidą manyti, jog L. T. atžvilgiu buvo elgiamasi priešiškai dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje ir veikiant kaip Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto pirmininkui.
Nors pareiškėjas pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo ir skunde teismui nurodė, kad tretysis suinteresuotasis asmuo pažeidė Etikos kodekso 10.9 p., tačiau, akivaizdu, kad dėl Etikos pažeidimo pirmiausia turi pasisakyti Etikos komisija ir tik jos siūlymu gali būti inicijuojamas tarnybinis patikrinimas.
Pažymi, jog L. T. yra kaltinamas tuo, jog privalėjo suorganizuoti susirinkimą, jį suorganizavo, tačiau pats į jį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių. Mano, jog M. K. pavedimas nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai ir direktyviai, kad būtų galima laikyti jog L. T. pažeidė tarnybinę drausmę, tarnybinę etiką. Siekis nubausti L. T. tarnybine nuobauda yra nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis (net jei pripažintume, kad tarnybinis nusižengimas apskritai yra padarytas), tarnybinis nusižengimas turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes nėra jokių duomenų rodančių, jog objektyviai L. T. negalėjimas dalyvauti pasitarime, būtų sukėlęs kokių nors apčiuopiamų neigiamų pasekmių. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, pareiškėjos skundas yra deklaratyvus, nesusieja padarytos žalos, todėl Skundas atmestinas .
Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, atkreiptas dėmesys, jog skunde nėra nurodomas teisinis skundo pagrindas - t. y. kokiu įstatymu vadovaudamasis pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą paduodamas skundą. Atsakovo įsitikinimu, šiuo metu galiojantis Profesinių sąjungų įstatymas, nei Vidaus tarnybos statutas ar aktuali Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija nenumato, kad vidaus reikalų įstaiga galėtų ginčyti profesinės sąjungos nesutikimą specialios jurisdikcijos - administraciniuose teismuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. T. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas nurodo, jog su juo buvo siekiama susidoroti rafinuotu būdu - siekiant jį sukompromituoti, parodyti neva jis nesugeba dirbti ir pan. Mano, jog tokios priešiškos reakcijos susilaukė būtent dėl to, kad įstojo į Profesinę sąjungą - aktyvūs, priešiški jo atžvilgiu veiksmai prasidėjo būtent po to, kai Departamentas buvo informuotas, jog jis yra Profesinės sąjungos narys (darbdaviui buvo pateiktas prašymas išskaičiuoti nario mokestį).
Palaiko Profesinės sąjungos poziciją, jog tarnybinė nuobauda jam buvo skiriama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, o Profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjas yra persekiojamas dėl narystės Profesinėje sąjungoje.
Pareiškėjas nurodo, jog sistemingas ir nepagrįstas Departamento ir jo buvusio tiesioginio vadovo, Departamento direktoriaus pavaduotojo M. K. veikimas prieš jį rodo, jog buvo siekiama paveikti jį dėl jo sprendimo įstoti į profesinę sąjungą. Pabrėžia, kad iki tol, kai įstojo į profesinę sąjungą pasitaikydavo ginčų, išsiskirdavo nuomonės, vykdavo dalykinės diskusijos, tačiau M. K. nesiimdavo konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, neinicijuodavo tarnybinių patikrinimų, neskundė jo savo vadovui (bent jau jam nėra žinomi tokie faktai). Sistemingas M. K. veikimas prieš jį turėjo ne tik formalų poveikį (atliktas patikrinimas, surašytas nepagrįstas vertinimas ir kt.), bet ir turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių jam, t. y. po akivaizdžiai neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, jis buvo sutrikdytas, sutriko jo sveikata - apėmė nuolatinis nerimas, nemiga, šokinėjo kraujo spaudimas. 2020 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl hipertenzijos, tačiau nežiūrint į gydytojų rekomendacijas situacija su sveikata tik prastėjo, kadangi prasidėjo psichosomatiniai rankų, peties kojų nugaros skausmai. 2020 m. sausio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigas dėl šių negalavimų priežasčių nustatymo ir gydymo. Prasidėjo ilgalaikiai daugybiniai tyrimai. Buvo paskirtos reabilitacinės procedūros. Apie pareiškėjo sveikatos problemas, tyrimus ir reabilitacines procedūras M. K. žinojo.
Pažymi, kad M. K. pareiškėjo nebuvo perspėjęs, jog būtina, kad jis asmeniškai dalyvautų jo inicijuotuose susitikimuose, o vietoj to parašė tarnybinį pranešimą Departamento direktoriui apie jo galimą drausmės pažeidimą.
Pareiškėjas nurodo, jog 2021 m. balandžio mėnesį, po ciniško ir akivaizdžiai neteisėto jo metinio veiklos vertinimo, 2021 m. balandžio 1 d. patvirtintos išvados, jam visiškai pašlijo sveikata, nuo 2021 m. balandžio 7 d. tapo nedarbingas. Po patirto psichologinio šoko, nerimo, nepilnavertiškumo ir nuolatinių nesibaigiančių psichosomatinių skausmų buvo priverstas kreiptis ir į Psichikos sveikatos centrą. Diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Buvo paskirta psichologo pagalba ir medikamentinis gydimas. Visos gydymo ir reabilitacijos procedūros buvo tęsiamos iki 2021 m. liepos 12 d. Po patirto psichologinio smurto ir sutrikusios sveikatos gydymosi procedūros tesėsi 3 mėnesius ir 5 dienas.
Pareiškėjas pažymi, jog 2020-2021 metais, M. K. daugiau kaip pusmetį, su pasimėgavimu ir demonstruodamas savo galią, bandė su juo susidoroti ir morališkai palaužti, todėl visiškai nesidomėjo kaip vykdomas Valstybės kontrolės auditas. Nekreipė dėmesio į jo siūlymus gerinti veiklą o tik siekė visaip žeminti. Tik gavęs Valstybės kontrolės atlikto audito išvadų projektą, suprato kokia tragiška situaciją su jo buvusia kuruojama sritimi (Valstybine priešgaisrine priežiūra) ir su dabar jo kuruojama sritimi - reaguojančiomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, su žuvusiais gaisruose ir ugniagesių aprūpinimu technika ir įranga. Mano, jog siekdamas surasti „atsakingą“ asmenį už jo kuruojamų veiklų atsilikimą, M. K. pasirinko jį ir todėl visą susikaupusią agresiją ir priešiškumą, išliejo jo atžvilgiu, vykdant kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą. Mano, jog tokiu taikiniu buvo pasirinktas neatsitiktinai, tai lėmė, kad jis pasipriešino nusistovėjusiai tradicijai Departamente ir įstojo į Profesinę sąjungą. Pareiškėjo nuomone, M. K. siekė pademonstruoti jam ir kitiems Departamento padalinių vadovams, kas jų laukia, jei jie įstos į profesinę sąjungą.
Po pareiškėjo atviro laiško dėl mobingo M. K. nesiėmė jokių priemonių situacijai gerinti, spręsti problemų, o dar labiau suintensyvino psichologinį spaudimą. Parašė tarnybinį pranešimą S. G. dėl mikroklimato pareškėjo vadovaujamoje PVV ir paprašė atlikti mikroklimato tyrimą. M. K. inicijavo tyrimą iš anksto tendencingai formuodamas nuomonę, kad visas PVV blogis yra pareiškėjas. M. K. tarnybinis pranešimas dėl mikroklimato buvo itin nekorektiškas, nes dėstė teiginius tik apie pareiškėjo emocinį (ne)stabilumą ir pasimetimą bei atsakomybę. Mikroklimato tyrimas buvo naudojamas kaip susidorojimo įrankis. M. K. nuolat stengėsi viešai jį diskredituoti ir įtikinėjo aplinkinius abejoti jo kompetencija.
Mano, jog sistemingas ir kryptingas priešiškas M. K. (ir Departamento) administracijos veikimas pareiškėjo atžvilgiu rodo, jog su juo siekiama susidoroti. Ta aplinkybė, kad priešiški veiksmai prasidėjo iškart po to, kai įstojo į profesinę sąjungą ir tai, kad dalis veiksmų yra akivaizdžiai neteisėti (pavyzdžiui, kasmetinio vertinimo rezultatai), leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jis yra persekiojamas dėl narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo nuomone, Profesinė sąjungos sprendimas neduoti sutikimo yra teisėtas ir pagrįstas, o Departameto skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2021 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. UG17-138(21) „Dėl prašymo pateikti sutikimą“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. balandžio 27 d. trečiasis suinteresuotas asmuo L. T. ėjo Departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigas, šiuo metu pareiškėjas dirba Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu.
2021 m. spalio 18 d. Departamento direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-79, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2021 m. spalio 20 d. Departamentas raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T.
Profesinė sąjunga šioje byloje ginčijamu Sprendimu nurodė, kad Profesinės sąjungos valdyba išnagrinėjo Departamento raštą ir atkreipė dėmesį į kai kurias aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl tarnybinio patikrinimo išsamumo ir objektyvumo, siūlomo sprendimo pagrįstumo <...>, Išvada surašyta šališkai galbūt sąmoningai nutylint esmines detales, todėl Profesinei sąjungai kyla pagrįstas įtarimas dėl tikrųjų šio tarnybinio patikrinimo tikslų. <...> Išvada yra nepagrįsta, joje pateikiama vienpusiška informacija, pati Išvada neobjektyvi, o tokia Išvada yra suformuluota siekiant ne Vidaus tarnybos statuto ir Tvarkos aprašo apibrėžtų tikslų, o susidoroti su aktyviai savo teises ginančiu profesinės sąjungos nariu.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Pareiškėjo teigimu, Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovės ginčo 2021 m. lapkričio 3 d. rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, be kita ko, nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti nesant tam pagrindo, tarnybinė atsakomybė taikoma dėl Profesinės sąjungos nario aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. Išvadoje konstatuota, kad L. T. neįvykdė 2021 m. kovo 16 d. M. K. pavedimo. L. T., negavęs M. K. leidimo nedalyvauti, savavališkai nedalyvavo 2021 m. kovo 16 d. 13.00 val. vykusiame nuotoliniame susitikime su savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovais, be to, L. T. neįvykdė 2021 m. kovo 29 d. M. K. pavedimo. L. T., negavęs M. K. leidimo (jo nebuvo prašęs) nedalyvauti, neinformavęs M. K. apie nedalyvavimo priežastis nedalyvavo 2021 m. kovo 29 d. 13.00 val. vykusioje nuotolinėje diskusijoje.
Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, jog L. T. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti L. T. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą L. T. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. UG17-138(21) „Dėl prašymo pateikti sutikimą“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui L. T., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į L. T. atliktus tarnybinius nusižengimus. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui L. T., pateiktu 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. UG17-138(21) „Dėl prašymo pateikti sutikimą“, naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. UG17-138(21) „Dėl prašymo pateikti sutikimą“ pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui L. T..
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.