- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e1-927-1065/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14583-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, išsituokęs, dirbantis MB „Ž“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, teistas 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalimi, 183 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 200 MGL (7600 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2020 metų balandžio 14 dieną, apie 14.47 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0103, patikros sertifikato Nr. 1203266, 2020 m. balandžio 14 d. 15.02 val. jam nustatytas 1,90 promilių girtumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Žemesnės instancijos teismas
T. K., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d., vakare, būdamas blaivus, nuvažiavo pas draugą A. L. į Pakruojo r., P. kaimą, gatvės pavadinimo nežino. Jau vakare jis kartu su A. vartojo alkoholį, gėrė degtinę 40 laipsnių stiprumo. Įvykio dieną ryte vienas išgėrė dar apie 300 gramų degtinės, A. negėrė, nes išvažiavo į darbą. 2020 m. balandžio 14 d. jis A. padėjo remonto darbuose, jam reikėjo automobilį, su kuriuo atvažiavo pas A., apsukti, tai yra prie remontuojamos pavėsinės privažiuoti galu. Automobilis „S“, vastybinio numerio nepamena, pagal registracijos liudijimą priklauso jo tėčiui B.i K., bet tuo automobiliu leido naudotis jam. Jis, būdamas neblaivus, sėdo į automobilį ir vienas iš kiemo išvažiavo į kaimo gatvę, koks gatvės pavadinimas, nežino. Iš kiemo išvažiavo atbulas, atbulas gatve pavažiavo kokius penkis metrus, po to norėjo į kiemą įvažiuoti atbulas, tačiau nesuprato, ar neperjungė bėgio ir nuspaudė per stipriai akceleratorių, bet automobilio priekiu įvažiavo į griovį, pats nesuprato, dėl ko taip nutiko. Paskambino A. ir paprašė jo atvažiuoti ištraukti jį iš griovio. Ar dar su kuo kalbėjo ir kieno nors prašė pagalbos, nepamena. Jis policijos pareigūnams pripažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Alkoholį vartojo iki to momento, kai sėdo už automobilio vairo ir vairavo. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi padaręs nusikaltimą (b. l. 85–87);
liudytojo B. K. parodė, kad T. K. yra jo sūnus, jis jam sakė, kad pareigūnai jį „pagavo“ girtą. Sūnus važiavo su jam priklausančiu automobiliu „S“, valstybinio numerio nepamena, žalios spalvos. Apie įvykio aplinkybes tiksliai nurodyti nieko negali, nes sūnus apie tai nekalba. Automobilį savo sūnui davė naudotis, jis juo naudojasi apie metus laiko, per tą laiką T. K. niekada nėra važiavęs išgėręs. Jeigu būtų įtaręs, kad sūnus gali vairuoti automobilį neblaivus, tuomet niekada jam nebūtų automobilį davęs naudoti. Automobilis jam reikalingas nuvažiuoti į sodybą, pas gydytojus, todėl prašo jį jam grąžinti (b. l. 41–42);
iš 2020 m. balandžio 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės D. B. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d., apie 14.47 val. gavo pranešimą, kad Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), į griovį nuvažiavęs automobilis, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas akivaizdžiai neblaivus ir ieško, kas ištrauktų automobilį iš griovio, įvykio vietoje rado į griovį nuvažiavusį automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientuojantis aplinkoje T. K., jam neblaivumo nustatymo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0103, patikros sertifikato Nr. 1203266, 2020 m. balandžio 14 d. 15.02 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas. Susisiekus su pranešėja R. G., moteris sakė, kad būdama namie išgirdo trinktelėjimą, išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas nutiko, tuomet pamatė žalios spalvos automobilį, kuris buvo įvažiavęs į griovį, automobilyje sėdėjo vienas vyriškis. Pamatęs R. G. stovinčią kieme, vyras išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters, prašė padėti ir ištraukti automobilį, vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, savo išvaizda ir veiksmais R. G. sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, todėl moteris ir iškvietė policiją. Automobilyje ir aplink jį daugiau jokių asmenų nebuvo (b. l. 9–10);
iš 2020 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Griovyje, ties pastatu Nr. 21 B. g., yra automobilis „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–32);
iš 2020 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybinio pranešimo dėl R. G. apklausos matyti, kad R. G. pranešė apie į griovį nuvažiavusį automobilį, kas vairavo automobilį, nematė, tik matė nuo jo nueinantį vyriškį, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Su vyriškiu nekalbėjo. Automobilyje ir šalia jo daugiau asmenų nebuvo. (b. l. 50–51);
iš 2020 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. K. neblaivumo nustatymo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0103, patikros sertifikato Nr. 1203266, 2020 m. balandžio 14 d. 15.02 val. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, 15.17 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 52);
automobilis „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas grąžinti savininkui B. K. (b. l. 44–48); už automobilio transportavimą ir saugojimą buvo sumokėta (b. l. 49).
Kaltinamojo T. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 107–109), kuriame nurodyta, jog įtariamasis T. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 paromis arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausme – 200 MGL (7600 Eur) dydžio bauda ir galutinę bausmę skirti 30 parų arešto ir 200 MGL (7600 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo T. K. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, bei turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio, kurį T. K. vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1050 Eur.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 57–58, 60–65), baudos nesumokėjęs (b. l. 68, 72), administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (b. l. 53–56), dirbantis (b. l. 73), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 45 paras arešto (BK 49 straipsnio 1–3 dalys).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. K. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 200 MGL (7600 Eur) dydžio baudos dalimi. Kadangi T. K. ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai (BVK 24 str.), nebenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nebenukreiptina priverstiniam išieškojimui.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kadangi T. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą girtumą ir kt. aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu (b. l. 89-–0) T. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nuo šio momento – 2020 m. balandžio 20 d. – skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019)
Nagrinėjamu atveju T. K. vairavo tėvui B. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju T. K. skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1050 eurų (BK 72 straipsnio 5–6 dalys).
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 95–96) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 89–90) ir dokumento paėmimą (b. l. 92–93) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prie bylos esantis T. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Automobilis „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas, kurie grąžinti savininkui B. K., paliktini savininkui neribotam disponavimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausme – 200 MGL (7600 Eur) dydžio baudos dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 parų areštą ir 200 MGL (7600 Eur) baudą.
Nenustatyti termino šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nenukreipti antstoliui.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Išaiškinti nuteistajam T. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis T. K. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. balandžio 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1050 Eur (tūkstantį penkiasdešimt eurų).
T. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, T. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Automobilį „S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą, kurie grąžinti jo savininkui B. K., palikti savininkui neribotam disponavimui.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.