Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu (proceso dalyviams atvykus į teismo posėdžio salę ir per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P. ir L. B. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P., ir pagal atsakovų A. P. ir L. B. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18136-1090/2022 vaiko tėvams (atsakovams) A. P. ir L. B. buvo laikinai apribota tėvų valdžia dukros P. B. atžvilgiu, priteistas iš tėvų išlaikymas dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, tuo pačiu sprendimu P. B. nustatyta nuolatinė globa ir jos nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėju. Ieškovo nuomone, tikslinga tęsti laikiną atsakovų valdžios apribojimą nepilnametės dukros atžvilgiu. Per laikotarpį nuo laikino tėvų valdžios apribojimo tėvai į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Atsakovai keičia savo gyvenimo būdą, atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ilgalaikėje reabilitacijoje, lanko AA grupes, psichologo konsultacijas, palaiko ryšį su vaiku, tačiau šiuo metu neturi galimybių vaiko susigrąžinti į šeimą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 15 d. gautas atsakovų priešieškinis, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu taikytą laikiną atsakovų tėvų valdžios apribojimą nepilnametės dukros atžvilgiu. Atsakovų nuomone, šeimos situacija iš esmės pasikeitė. Šiuo metu atsakovai gali pasirūpinti savo nepilnametės dukros buitimi, jos sveikata, gyvenimo sąlygomis. Atsakovai neabejotinai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, nedaryti neigiamos žalos vaiko interesams, rūpintis dukra tiek materialiai, tiek jos sveikata bei moraline gerove. Atsakovai mano, kad motinos/tėvo teisė auginti ir auklėti savo vaiką yra prigimtinė, todėl šiai teisei įgyvendinti jie kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams. Atsakovai turi būstą, tinkamą gyventi tiek vaikui, tiek suaugusiajam, teikia vaikui tinkamą išlaikymą, turi darbą, legalias pajamas, padarė tinkamas išvadas.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškinį atsiima, palaiko priešieškinį. Atstovė paaiškino, kad atsakovų šeima pakeitė savo gyvenimo būdą, alkoholio problemų šeimoje nėra, kiekvieną dieną vaikas bendrauja su mama, vaikas nori grįžti pas tėvus, atsakovai susilaukė dar vieno vaikučio, tinkamai juo rūpinasi, dėl to atsakovų nepilnametė dukra gali būti grąžinta tėvams.

9. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti priešieškinį ir laikiną tėvų valdžios apribojimą panaikinti, sprendimą vykdyti skubiai, kadangi vaikas pasiruošęs grįžti į šeimą. Atstovas pabrėžė, kad atsakovai neprašo atlyginti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

11. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patikino, kad vaiko tėvai (atsakovai) pakeitė gyvenimo būdą, dažnai susitinka su vaiku. Trečiasis asmuo nurodė norintis, kad vaikas kuo greičiau sugrįžtų į šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovai yra nepilnametės P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

13. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18136-1090/2022 laikinai apribojo tėvų (atsakovų) valdžią nepilnametės P. B. atžvilgiu; nepilnamečiam vaikui nustatė nuolatinę globą, vaiko globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė K. P. ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė globėjo K. P. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise paskirtam nuolatiniam vaiko globėjui K. P..

Ieškovo prašymas dėl ieškinio atsiėmimo, priešieškinis tenkintini

Dėl ieškinio atsiėmimo

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 139 straipsnio 1 dalimi ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tokia nuostata įtvirtinta turint tikslą apsaugoti sąžiningo atsakovo teisėtus interesus, kuris, gavęs ieškinį, jau ėmėsi gynybos ir patyrė bylinėjimosi išlaidų ir pan.

15. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas patvirtino, kad atsakovai neprieštarauja ieškinio atsiėmimui ir prašo tokį prašymą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra visos būtinos sąlygos tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo bei ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 139 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

16. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir šis mokestis kreipiantis į teismą nebuvo sumokėtas, todėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui klausimas nespręstinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktai).

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo

17. Atsakovai priešieškiniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18136-1090/2022 laikinai apribotą atsakovų tėvų valdžią nepilnametės P. B. atžvilgiu.

18. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvo (motinos) valdžios apribojimas neužkerta kelio asmeniui, kuriam apribota tėvo (motinos) valdžia, ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

19. Motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

20. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios laikino ar neterminuoto apribojimo panaikinimo sąlygos: tėvai (tėvas ar motina) 1) pakeitė savo elgesį; 2) gali auklėti vaiką; ir 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimui panaikinti būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.

21. Ieškovas, trečiasis asmuo sutiko su priešieškiniu reiškiamais reikalavimais, ieškovas atsisakė ieškinio, todėl ginčo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, priešieškinis tenkintinas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

22. Atsakovų siekis susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą, visapusiškai dalyvauti dukros gyvenime pasireiškia aktyviais vaiko tėvų veiksmais. Atsakovai teigiama linkme keičia savo gyvenimo būdą – atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ilgalaikėje reabilitacijoje, lanko AA grupes, psichologo konsultacijas, palaiko nuolatinį ryšį su vaiku, domisi vaiko sveikata, ugdymu; atsakovai teikia vaikui išlaikymą, atsakovas dirba, turi nuolatines pajamas, išlaiko šeimą, atsakovė augina naujagimį. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad vaikas su tėvais dažnai matosi, bendrauja, jau daugiau nei vienerius metus situacija atsakovų šeimoje yra pasikeitusi, atsakovai skiria išlaikymą vaikui, viskuo jį aprūpina. Trečiasis asmuo išreiškė poziciją, kad vaikas kuo greičiau grįžtų pas tėvus.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

24. Šalių nepilnametė dukra, kuriai yra dvylika metų, buvo apklausta teisme ir išreiškė tvirtą poziciją, kad ji nori gyventi kartu su tėvais. Vaikas paaiškino, kad šiuo metu gyvena su seneliais, tačiau laiką po pamokų kasdien leidžia pas tėvus, pas senelius grįžta tik nakvynei. Ji su tėvais sutaria gerai, kartu žaidžia, žiūri filmus, važiuoja į kavinę. Vaiko teigimu, tėvų namuose ji turi atskirą kambarį, jai nieko netrūksta. Atsakovų dukra paaiškino suprantanti, kodėl jai teko gyventi pas senelius – tėvai anksčiau vartojo alkoholį, bet dabar jo negeria. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad vaiko nuomonė neprieštarauja jo geriausiems interesams.

25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištyręs įrodymus sprendžia, kad atsakovai pakeitė savo elgesį, turi sąlygas, pasiryžimą ir gebėjimų auginti ir auklėti nepilnametę dukrą. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis tėvams yra svarbus, kad tėvas (motina) jam yra prieinami ir lankstūs, t. y. esantis šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Atsakovai pakeitė savo gyvenimo būdą, turi gyvenamąją vietą, kurioje sudarytos sąlygos vaikui augti bei vystytis, atsakovas gauna pastovias pajamas, vaiko tėvai išlaiko artimą ryšį su vaiku. Globėjui nereiškiant prieštaravimo, ieškovui palaikant atsakovų priešieškinio reikalavimą, nepilnamečiam vaikui norint gyventi pas tėvus, teismas sprendžia, kad atsakovų prašymo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susijusių klausimų tenkinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teismui neturint duomenų apie tai, kad atsakovai negalėtų ar nesugebėtų tinkamai auklėti ir ugdyti nepilnamečio vaiko, priešingai – jie deda pastangas, kad nepilnamečiam vaikui būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygas, laikytina jog nepilnamečio vaiko grąžinimas biologiniams tėvams geriausiai atitiktų vaiko ir tėvų interesus bei vaiko ir tėvų teisę, interesą gyventi kartu biologinėje šeimoje.

26. CK 3.258 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams. Remiantis CK 3.246 straipsnio 1 dalimi, jei nepilnametis grąžinamas tėvams, nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Panaikinus laikiną tėvų valdžios apribojimą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovais. Dėl to yra pagrindas panaikinti paskirtą nuolatinę globą (rūpybą), atleisti trečiąjį asmenį nuo nepilnamečio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su atsakovais, nėra pagrindo išlaikymo iš jų priteisimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu iš atsakovų priteistas išlaikymas jų nepilnamečiam vaikui P. B. panaikinamas (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

27. Byloje iš atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas faktiškai visą laisvą laiką leidžia su tėvais, o pas globėją grįžta tik pernakvoti; pas tėvus yra vaiko atskiras kambarys, ten dukrai užtikrinti visi būtinieji patogumai ir poreikiai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tėvams nereikės atskiro pasiruošimo vaikui persikeliant gyventi pas juos, dėl to teismas mano esant pagrindui teismo sprendimą leisti vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nereiškė, dėl to teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžia.

30. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

31. Nagrinėjamoje byloje tenkinus atsakovų priešieškinį, ieškovui procese veikiant nepilnamečio vaiko interesais, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (šiuo atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl ieškinio atsiėmimo.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą.

Tenkinti atsakovų A. P. ir L. B. priešieškinį.

Panaikinti atsakovams A. P. ir L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18136-1090/2022 taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti nepilnamečiam vaikui P. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18136-1090/2022 nustatytą nuolatinę globą (rūpybą), atleidžiant globėją (rūpintoją) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečio vaiko P. B. globėjo (rūpintojo) ir gaunamų lėšų administratoriaus pareigų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18136-1090/2022 iš atsakovų A. P. ir L. B. nepilnamečiam vaikui P. B. priteistą išlaikymą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. B. gyvenamąją vietą kartu su motina atsakove A. P. ir tėvu atsakovu L. B..

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.