- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- I-1047-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03319-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- D. S.
dalyvaujant pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovei Almai Jankauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas, VšĮ) su prašymu ir patikslintais prašymais (2-4, 24-25, 97-98, 127 b. l.) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. S. 204,32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-10-01 iki 2013-12-31.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Šiaulių rajone iki 2007-08-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nuo 2007-09-01 Šiaulių rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11 -30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).
Remdamasi tuo, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (nauja redakcija patvirtinta 2009-06-25 sprendimu Nr. T-213), kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista šiais Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-12-16 Nr. T322, 2012-02-15 Nr. T-38, 2013-05-16 T-131). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai-r.sav.lt.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 29 p. rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 10 p. nustato, kad pareiškėjas Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 4 d., 18 d., 19 d., 20 d., 4 str. 6 d., 5 str. 1 p., 4 p. pareiškėjos veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).
Pareiškėjas nurodo, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.1. p., 5.1. p. ir 8 p. nustatyta tvarka pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 26 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsakovė yra skolinga viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 204,32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-10-01 iki 2013-12-31.
Atsakovė su pareiškėjo prašymu nesutiko, atsiliepimuose į pareiškėjo prašymus (16-18, 77-78, 104-105 b l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti suma yra neteisinga ir koreguotina, dėl to ne kartą kreipėsi į atliekų tvarkymo centrą dėl jos tikslinimo. Nuo 2007-09-01 adresu (duomenys neskelbiami) Šiaulių r., gyveno su dukra Arūne, vyresnioji dukra Evelina išvyko studijuoti į Vilnių, gyveno bendrabutyje ir mokėjo mokesčius, tame tarpe ir už atliekų tvarkymą. Duomenys apie E. M. pareiškėjui buvo pateikti, jokių pažymų niekas nereikalavo. Nuo 2010-02-01 pas atsakovę apsigyveno dukros Arūnės tėtis su dviem dukrom. 2010-07-12 E. M. įstojo į Vilniaus Universitetą, nuo 2013 m. kovo mėn. įsidarbino Vilniuje ir dirba iki šiol, gyvena išsinuomotame bute Vilniuje. Nuo 2010 m. iki 2013 m. buvo socialiai remta šeima, duomenis apie tai pareiškėjas turėjo gauti ir rinkliavos dydį sumažinti 50 procentų, tačiau skaičiavo pilną rinkliavos dydį. Be to, tuo pačiu adresu ne tik gyvena atsakovės šeima, bet veiklą vykdo UAB „Ridveila“, kurioje dirba ir šeimos nariai, yra naudojamas vienas šiukšlių konteineris, kuris išvežamas vidutiniškai tris kartus per mėnesį, šiuo aspektu pažeidžiamas proporcingumo principas, nes už tas pačias atliekas verčiama mokėti 2-3 kartus. Jeigu teismas nuspręstų priteisti vietinės rinkliavos skolą, prašo sprendimo vykdymą išdėstyti per 12 mėn., nes turi išlaikyti nepilnametę dukrą, prašoma priteisti suma prilygsta jos mėnesinėms pajamoms.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje; vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (nauja redakcija patvirtinta 2009-06-25 sprendimu Nr. T-213), kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-12-16 Nr. T-322, 2012-02-15 Nr. T-38, 2013-05-16 T-131). Nuostatų 4.1.1. p. nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai asmenys, daugiabučio namo buto, savivaldybės gyvenamosios patalpos, individualios namų valdos ar kitos gyvenamosios patalpos, esančios Šiaulių rajone, gyventojai. Už vietinės rinkliavos sumokėjimą atsakingi fiziniai asmenys –individualios namų valdos savininkai, kurie atsako už visų valdos gyventojų vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimą (5.1.3 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė D. S. nuo 2006-12-01 yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) Šiaulių rajone, savininkė, ir šiame name ji ir jos šeimos nariai, viso 5 asmenys, laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-12-31 (E. M. – nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31) buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, todėl pagal Nuostatų 4.1.1. punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir atsako už visų namo gyventojų vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimą (28 b. l.). Iš pateiktų pažymų apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 204,32 Eur įsiskolinimas (26-29, 99-100, 128 b. l.). Atsakovė nesutinka su skolos suma, nurodydama, kad jos dukra E. M. 2010 m. liepos mėn. išvyko mokytis į Vilnių, vėliau įsidarbino ir namuose nuo to laiko faktiškai nebegyvena, pareiškėjas netaikė mokesčio lengvatos, nors šeima buvo socialiai remtina, be to, pareiškėjas rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuoja dvigubai, nes tame pačiame name veiklą vykdo UAB „Ridveila“, kurioje dirba ir šeimos nariai. Iš pareiškėjo pateiktų pažymų matosi, kad pareiškėjas atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus dėl E. M. įvertino ir skolos sumą už E. M. anuliavo (28, 99-100, 128 b. l.). Pareiškėjas atsakovės šeimai, kaip socialiai remtinai, taikė ir vietinės rinkliavos lengvatą pagal iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos gautus sąrašus (29, 45-74 b. l.). Pagal vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 4.1.1. p. ir 5.1.3. p., fiziniai asmenys – namų valdos savininkai moka vietinę rinkliavą už visus namų valdos gyventojus, o pagal nuostatų 4.2 p. ir 8.5 p., vietinės rinkliavos mokėtojams juridiniams asmenims vietinės rinkliavos įmokos apskaičiuojamos pagal atliekų susikaupimo normas, nurodytas Nuostatų priede, t.y. atsižvelgiant į įmonės darbuotojų skaičių, todėl atsakovės argumentas, kad rinkliava skaičiuojama dvigubai, nepagrįstas, be to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad UAB „Ridveila“ buveinės adresas įregistruotas Šiaulių mieste, bendrovėje dirbo ne tik šeimos nariai. Atsakovės teiginys, kad šiuo atveju mokėtina rinkliavos suma turėtų būti apskaičiuojama pagal konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį nepagrįstas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliavos mokėjimas nėra siejamas su mokėtojo pageidavimu mokėti pagal turimą atliekų kiekį, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (administracinė byla Nr. A-525-471/2010. Nr. A-442-2210/2011, A-442-1035/2011 ir kt.). Kadangi atsakovė D. S. Nuostatuose numatytais pagrindais ir tvarka atleista nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nebuvo, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių RATC reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidariusį įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
Atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.
Sprendimo vykdymą reglamentuoja ABTĮ 97 straipsnis, kuris įtvirtina tik bendras nuostatas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese taip pat iškyla būtinybė nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo atgręžimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-684/2009, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011). Nors ABTĮ expressis verbis neįtvirtina šių institutų, iškilę paminėti klausimai sprendžiami vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (CPK) normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010, 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011).
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas – išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, todėl sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009). Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011).
Atsakovė, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, nurodo, kad turi išlaikyti nepilnametę dukrą, prašoma priteisti suma prilygsta jos mėnesinėms pajamoms, tačiau nepateikia jokių jos pajamas ar sunkią turtinę padėtį įrodančių dokumentų, todėl teismas neturi galimybės konstatuoti, kad yra susidariusios nepalankios aplinkybės, dėl kurių įvykdyti sprendimą bus labai sunku, ir išdėstyti sprendimo vykdymą taip, kaip prašo atsakovė, todėl jos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės D. S. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 204,32 Eur (du šimtus keturis Eur 32 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.