- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- I-4955-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03483-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. P. (V. P.)(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 9 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. (b. l. 1–5).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo 3 m² iki 3,5 m², jam teko 3 m², nes joje buvo apgyvendinta nuo 4 iki 17 asmenų, kamerose stalas ir kėdės užėmė 1,5 m², dviaukščiai gultai – 4 m², tualetas – 2 m², kamerose tualetai buvo iš esmės atviri, trūko ventiliacijos ir stipriai dvokė, nes kalinamieji rūkė ir naudojosi tualetu, be to, tualetu reikėjo naudotis kitų asmenų akivaizdoje. Kameros buvo drėgnos ir šaltos, blogos būklės, apšvietimas jose buvo blogas. Ankštas gyvenamąsias sąlygas sunkino tai, kad buvo skiriamas labai trumpas laikas pasivaikščioti izoliatoriaus kiemeliuose (1 valanda (toliau – ir val.) per dieną), kiemeliai maži, 8 m²–10 m², trūko vietos mankštai ir / ar sportavimui. Patalynė buvo blogos būklės ir nešvari, buvo uždrausti šilti pledai, rūbus skalbtis reikėjo rankomis šaltu vandeniu kameroje esančioje kriauklėje, kameroje nebuvo karšto vandens. Nebuvo išduodami rūbai ir avalynė pagal sezoną, pareiškėjas buvo įpareigotas kalėti be reikalingos avalynės ir rūbų. Naudotis dušu galima buvo tik kartą per 7 dienas 10 minučių, buvo 2 dušų purkštuvai, todėl pareiškėjas dažnai nesuspėdavo nusiprausti ir likdavo nesiprausęs. Maistas buvo gaminamas ir teikiamas blogomis sąlygomis, nekokybiškai, trūko maisto, kalinamojo maistui per dieną buvo skiriami tik 6 Lt. Tualetinio popieriaus išduodavo tik 1 ritinėlį, kurio sąnaudos – 4 dienos, papildomo tualetinio popieriaus įsigyti už asmenines lėšas pareiškėjas negalėjo, nes neleido. Artimiesiems tualetinį popierių perduoti buvo draudžiama, jo nuolat trūko. Būtiniausi higienos reikmenys (dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, skutimosi putos ir / ar pasta) nemokamai nebuvo išduodami, šias reikmes perduoti buvo uždrausta, taigi, jis negalėjo laikytis vyrui būtinos kasdienės higienos.
2.2. Socialinės ekonominės kalinimo teisės buvo suspenduojamos: panaikinami artimųjų maisto perdavimai-siuntiniai, ilgalaikiai pasimatymai su sužadėtine ir / ar sutuoktine buvo uždrausti, tad neleista gyventi pilnaverčio lytinio gyvenimo. Sveikatos priežiūra buvo organizuota blogai, ne visi būtini medikamentai buvo išduodami nemokamai. Neįdarbintas, negaudamas darbo užmokesčio, pareiškėjas negalėjo reikalingų medikamentų nusipirkti ar gauti. Neįdarbinto, negaunančio darbo užmokesčio kalinamojo ekonominė-finansinė padėtis yra sunki. Telefoniniai kontaktai, pašto paslaugos nebuvo apmokamos, pareiškėjui neleido palaikyti adekvačių ryšių su išoriniu pasauliu ir ryšis nutrūko. Bendrosios pareiškėjo kalinimo sąlygos prilygo žeminančioms orumą, pažeidžiančioms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3, 8 ir 14 straipsnius. Nesilaikyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įstatyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999).
2.3. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš EŽTK 3 straipsnio pažeidimo, todėl ieškinio senatis netaikytina. Be to, buvo draudžiamas internetas, EŽTT sprendimai neišversti į lietuvių kalbą, jų gauti ar žinoti apie juos skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas negalėjo, nes yra kalinamas. Žodiniai prašymai žodiniai minimu laiko tarpu gauti išsamią informaciją apie teises ir laisves buvo ignoruojami, įstaigos administracija paaiškindavo, kad teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, o informacijos apie teises ir pareigas nebuvo nei kameroje, nei stenduose, nei bibliotekoje. Tai sukliudė pareiškėjui tuo metu parengti skundą teismui, nors jis jautė teisių pažeidimus, bet nežinojo ir nesuvokė apie savo teisių gynybos būdą, kaip nustatyti pažeidimo pagrindą, taigi, šiuo atveju senaties terminas netaikytinas ir atnaujintinas senaties terminą nurodomoms aplinkybėms ar priežastims dėl viso skundžiamo laikotarpio.
2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrąja bendrąja ataskaita [CPT/INF(92)3], Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), jos 21 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Labita prieš Italiją, Peers prieš Graikiją, Kudla prieš Lenkiją, Meilus Pieš Lietuvą, Varnas prieš Lietuvą, Karalevičius prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą, Kalashnikov prieš Rusiją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A444-619/2008, Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009), nurodo, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrė aiškiai didesnę neturtinę žalą, t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis jaučia baimę, sumažėjo bendravimo galimybės, kančios ar sunkumų intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo lygį bei sukėlė baimę, kančią ir nevisavertiškumo jausmą, kuris žemino ir menkino, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 5 000 Eur, šį dydį jis nustatė atsižvelgdamas į išgyventą skriaudą, išgyvenimus, kurie buvo ypač smarkiai juntami, o pasekmės išliks visam gyvenimui, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo principu ir EŽTT praktika.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 10–25).
1. Dėl ieškinio senaties
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 9 d. skundu dėl tariamai jam padarytų pažeidimų Lukiškių TI-K t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, remiantis LVAT administracine byla Nr. A261-1027/2011, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 m. ieškinio senaties terminas
2. Dėl duomenų apie judėjimą
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. V-212 patvirtintos Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės lentelės 6.34 punktu, suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 m., todėl nėra galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas).
3. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, apgyvendintam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus, ir kalėjimo funkcijas, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymą, užtikrinant įstatymuose ar kitų teisės aktuose nustatytas gyvenimo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi BVK 70 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje apgyvendintam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
5. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena, reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras (į kameras išduodama ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, taip pat priemonės indams plauti). Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
6. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
7. Dėl kamerų įrengimo
Kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės). Pagal TI taisyklių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m), suolai – atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²; patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytas įrengimo ir eksploatavimo taisykles.
Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.
Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT administracinė byla Nr. A-1230-502/2016).
8. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio
8.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą; remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.
8.2. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
8.3. Pagal TI taisyklių 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVT taisyklės) reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
HN 76:2010 24 punkte, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
10. Dėl apšvietimo
Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 16.7 punktu, pagal kurį gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. PĮVTT neįtvirtina atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungę naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus
11. Dėl išvedimo į dušą
Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą, patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie valomi kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai. Dušų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.
12. Dėl patalynės aprūpinimo, skalbimo, džiovinimo
Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.
Galiojantys teisės aktai nenustato, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengtos drabužių džiovyklos arba įstaigoje būtų įrengta drabužių džiovinimo patalpa. Pagal higienos normą laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Vadovaujantis TIVT taisyklės 107 punktu bei PĮVTT 258 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą, naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga, už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga užpildo prašymą, planuodamas paslaugą, turi atsižvelgti į jo esamą asmeninėje sąskaitoje pinigų sumą bei planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
13. Dėl higienos priemonių išdavimo
Suimtiesiems ir nuteistiesiems higienos priemonių (tualetinis popierius, skalbiamasis muilas, tualetinis muilas) mėnesio norma pagal nustatytą bendrą tvarką buvo išduodama 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, suimtiesiems dantų pasta, dantų šepetukas ir vienkartiniai skustuvai buvo išduodami kartą per mėnesį.
Iki 2017 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-84 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, aprūpinimo patalyne, drabužiais ir avalyne, tvarkos patvirtinimo“, išvykstančių iš Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) prašymu buvo išduodama Armatūrinė kortelė asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams (toliau – ir kortelė), kurioje buvo higienos priemonių, drabužių, avalynės, minkšto inventoriaus ir patalynės išdavimo atžymos suimtajam (nuteistajam), šios kortelės Lukiškių TI-K ūkio skyriuje buvo saugomos 1 m. Dėl minėtos priežasties pateikti V. P. kortelės nėra galimybių.
14. Dėl rūbų išdavimo
Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo išduodamas minkštas inventorius ir patalynės komplektas; nuteistieji, kurie neturėjo savo drabužių ir avalynės, nemokamai buvo aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.
15. Dėl maitinimo ir Lukiškių TI-K pateikiamo maisto
15.1. Vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme Nr. 1-7, maitinimas kalinamiesiems suteikiamas pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje nustatytas konkretus maitinimo laikas, todėl šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K laikomasi.
15.2. Kalinamieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
15.3. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama, tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui.
Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, yra atlikę medicininį patikrinimą, maistą dalina užsidėję kepurę, apsirengę chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems išduotos vienkartinės pirštinės.
16. Dėl darbo
Dirbti mokamą darbą siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir esant laisvoms vietoms. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale. Vėliau, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. N-175 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, turima specialybė, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė ir kt. Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ yra ribotas darbo vietų skaičius, norinčių asmenų dirbti taip pat yra daug, todėl pirmenybė dirbti suteikiama tiems, kas atitinka daugiausiai kriterijų.
17. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, pasivaikščiojimų kiemelių, judėjimo ir kt.
17.1.Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau kaip 1 val. per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia TIVT taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
17.2. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1,5 val., pagal 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 val. Pagal BVK 89 straipsnio reikalavimus nuteistieji, kurie pagal BVK 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai (taip pat ir pareiškėjas), gali pasivaikščioti 2 val. Šis pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.
17.3. TI taisyklių V skyriuje reglamentuojama pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimas. Tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, juose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.
17.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi, valymo darbus atlieka kiemsargis. Vadovaujantis BVK 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (ir pasivaikščiojimo kiemelius). Pagal TIVT taisyklių 92 punktą ir PĮVTT 233 punktą pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui jie privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra 17,34 m²–23,14 m², II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m²–37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 15,55 m²–31,05 m².
17.5. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad 1 val. per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu. Pareiškėjo minima 8 val. per dieną rekomendacija įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Toks pat pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje bei BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.
18. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančias
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodyta „ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų“ ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama „bendrose gyvenamosiose patalpose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti. Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, ir bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus, be kita ko, į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.
Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Suimtieji turi teisę per 3 mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip 10 kg, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip 15 kg. Pašto ar perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta TIVT taisyklėse. Įstatyme neįtvirtintas maisto perdavimas.
Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie neįtraukti į tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą.
Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Suimtųjų galimybė paskambinti telefonu yra teisė, bet ne pareiga. Teisės aktuose nenustatyta, kad suimtojo teisės įgyvendinimą paskambinti turi apmokėti laisvės atėmimo vietų įstaiga, kurioje suimtasis yra a kurioje suimtasis (nuteistasis) atlieka laisvės atėmimo bausmę.
21.1. Įstatymo 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos, pasimatymų tvarka nustatyta TIVT taisyklėse. BVK 85 straipsnyje nurodytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per 2 mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jeigu nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.
21.2. Lukiškių TI-K pasimatymai organizuojami, vadovaujantis Ilgalaikių pasimatymų su sugyventiniais suteikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. V-56, ir Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 1-356. Būtent šiuo tvarkos aprašu siekiama įgyvendinti TIVT taisykles. Pagal PĮVTT 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jeigu nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, taip pat trumpalaikiai pasimatymai su nepilnamečiu nuteistuoju. Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis.
TI taisyklių IV skyriuje nurodytas pasimatymų patalpų įrengimas.
21.3. Lukiškių TI-K administracija nebuvo gavusi pareiškėjo skundų, prašymų, pareiškimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.
Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis, grindžiama sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė; jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą, už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įsega kitus medicininės apskaitos dokumentus.
23. Dėl suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros bei pareigūnų elgesio
Su suimtaisiais bei nuteistaisiais Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja vadovaudamiesi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais vyksta individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.
24.1. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimai , nėra konkretumo, nors būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, kad dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012).
Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
24.2. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Pareiškėjas V. P. (V. P.) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 9 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d.
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda, esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasižymi tuo, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės: valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pažymėtina, kad neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
3. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams. Ieškinio senaties terminas įtvirtintas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 metų senaties terminas, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Net tuo atveju, jeigu būtų buvusi nustatyta žala, padaryta pareiškėjui 2011 m. rugpjūčio 5 d. – 2011 m. lapkričio 20 d. (o to nustatyti neįmanoma, nes atsakovės atstovas neturi pareigos saugoti duomenų, senesnių negu 3 m.), pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d., nes į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 9 d. (žr. voką, b. l. 6), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.
4. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Remiantis LVAT praktika, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (LVAT 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4168-502/2018); klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes; tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4168-502/2018). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
Nagrinėjamu atveju neįmanoma atnaujinti ieškinio senaties termino, nes nėra galimybės net pradėti tirti, ar buvo apskritai padaryta kokia nors žala pareiškėjui (atsakovės atstovas neturi pareigos saugoti duomenų, senesnių negu 3 metai (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2 punktą)). Vadinasi, teismas dėl to, kad pats pareiškėjas savo teisių negynė laiku, negali net objektyviai bandyti apginti pareiškėjo teisių, o atnaujinti ieškinio senaties terminą taip pat nėra jokių svarbių ir objektyvių aplinkybių (žr. LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-349-756/2018).
5. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjo V. P. (V. P.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.