Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, paties teigimu gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 9 kartus:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalį – keturių metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK ((galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams su 1000 Lt bauda ir 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pridėta iš dalies šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - du mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi bausmė sumažinta ir paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 10.32 val. iki 18.09 val., buvusiai sugyventinei J. B. iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į pastarosios mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė 7 įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, jog ją nužudys, t. y.:

- 10.32 val. išsiuntė trumpąją žinute su tekstu “žinok, tu mane užvedė, neatleisiu“;

- 11.56 val. išsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „a, tu, durna, šliucha turkiška, aš daiktus paimsiu, kai busi name, imsiu tik tą ką atnešiau namo-viską”;

- 13.39 val. išsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „tokiu pozoru pridarysiu, kad tu afigelinsė sesuo jau su P. žino“;

- 17.35 val. išsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „aš palauksiu prie durų prostitute“;

- 17.48 val. išsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „NU ką tu turkų šliuch nieko nerašai gėda?“;

- 18.09 val. išsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „vynesu kalitku, padal turecka, greznaja“ (vert.„išnešiu vartelius, dvėsena turkiška, purvina“);

- 18.09 val. išsiuntė trumpąją žinutę su tekstu „UBJU SUKA“ (vert. „užmušiu kale“).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, t. y. 2017 m. liepos 27 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laukė iš darbo grįžtančios J. B., sėdėdamas prie stalo ir ant stalo pasidėdamas kirvį, taip siekdamas ją įbauginti dėl ketinimų įvykdyti grasinimus ją nužudyti, o pastarajai apie 19 val. grįžus minėtu adresu į namus ir pamačius, jog jis apsvaigęs nuo alkoholio ir šalia jo ant stalo kirvis, A. K. pamatęs nukentėjusiąją atsistojo, o ši būdama įbauginta dėl pastarojo grasinimų ją nužudyti, išbėgo iš buto į laiptinę norėdama pasislėpti, tačiau kaltinamasis, pasivijęs ją laiptinėje, grasindamas, jog užmuš, vartodamas necenzūrinio, įžeidžiančio pobūdžio žodžius („kurva“,“suka“, „šliucha“) ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais smūgiavo J. B. į galvą, pataikydamas į įvairias kūno vietas, kadangi pastaroji rankomis bandė išvengti smūgių, ir dėl tokių fizinio smurto veiksmų pastarajai padarydamas abiejų žastų, kairio peties, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o minėto fizinio smurto naudojimo metu, J. B. atsitrenkus į vazoną - kairės alkūnės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, taip pat vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 19.13 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją muša sugyventinis, turi kirvį, tuoj pateks vėl vidun (b. l. 3).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. liepos 27 d., 20.06 val. A. K. buvo nustatytas 2.46 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

A. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išdavos

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 27 d. jis atsitiktinai užėjo į buvusios sugyventinės J. B. namus. Ten jis atsisėdo prie kompiuterio ir įsijungė socialinį tinklalapį „Facebook“, kuriame pamatė buvusios sugyventinės susirašinėjimo žinutes su turku. Pasak kaltinamojo, jis neteko žado, suprato, dėl ko jis buvo išvarytas iš namų. Kaltinamojo teigimu, jis grįžo namo. Būdamas namuose parašė buvusiai sugyventinei kaltinime nurodytas žinutes, po to vakare pas ją nuvyko. Kaltinamasis A. K. pripažino, jog buvo girtas, smurtavo prieš nukentėjusiąją, vartojo prieš ją keiksmažodžius, sudavė jai į kaltinime nurodytas vietas ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Be to, būdamas girtas jis šaukė, kad ją užmuš, tačiau nieko blogo buvusiai sugyventinei nelinkėjo, tai buvo tik girto ir įskaudinto vyro žodžiai. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji turbūt buvo išsigandusi, kai jis šaukė, kad ją užmuš. Jis buvo girtas, todėl neatsimena, kaip kirvis atsirado ant stalo. Pasak kaltinamojo, gali būti, kad kirvį ten padėjo jis pats. Tokie kaltinamojo A. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai iš nukentėjusiosios J. B. tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji itin detaliai bei nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes bei įvykio situaciją. Iš jos paaiškinimų, be kita ko, matyti, kad 2017 m. liepos 27 d., nuo 10.34 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną A. K. parašė septynias SMS su grasinimais. Tą pačią dieną, apie 19 val., grįžusi namo pamatė, kad buto durys atidarytos, o kambaryje prie stalo sėdi A. K., kuris buvo visiškai girtas, ant stalo stovėjo alaus butelis, šalia pripilta stiklinė ir kirvis. Nukentėjusiosios teigimu, minėtas kirvis visada guli spintoje ir A. K. puikiai žinoma, kur jis yra. Nukentėjusioji nurodė, kad kai A. K. pamatė, kad ji atėjo, iš karto atsistojo, o ji iš karto išbėgo į bendrą koridorių pas kaimynę, vardu T. Nukentėjusiosios teigimu, nors T. atidarė duris, ji nespėjo pasislėpti, nes A. K. ją pasivijo ir kumščiu trenkė vieną kartą per veidą, po to pradėjo kumščiais mušti į galvą, mušdamas ją grasino užmušti, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių, nuo kurių ant abiejų rankų ir įvairiose kūno vietose atsirado kraujosruvos. Pasak nukentėjusiosios, A. K. smūgiai buvo staigūs ir stiprūs, ji visą laiką nuo jų bandė išsisukti. Be to, kai buvo užspausta koridoriaus kampe, atsitrenkė į vazoną, kuris stovėjo ant palangės, ir nusibrozdino kairės rankos alkūnę. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl A. K. suduotų smūgių ji juto stiprų skausmą. Po to, kai ištrūko iš A. K., ji užsidarė savo bute (b. l. 14, 22). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji J. B. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. liepos 27 d. pareiškime (b. l. 7). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir 2017 m. liepos 31 d. apžiūros protokoluose bei jų prieduose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas kirvis bei A. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, iš kurio nukentėjusiajai J. B. buvo išsiųstos kaltinime nurodytos įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio trumposios žinutės, užfiksuotas šių žinučių turinys (b. l. 51-52, 55-61, 40, 50). Be to, nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos T. T. parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, jog 2017 m. liepos 27 d., apie 19.20 val., jai į duris paskambino kaimynė J. B., kuri buvo labai išsigandusi ir paprašė skubiai iškviesti policiją. Liudytojos teigimu, būtent tuo metu ji pamatė, kaip nukentėjusiajai iš už nugaros prišoko A. K., kuris pradėjo nukentėjusiąją mušti kumščiais, sudavė jai ne mažiau kaip 10-15 smūgių į galvos sritį. Kai nukentėjusiajai pavyko ištrūkti ir užsirakinti savo bute, A. K. pradėjo kojomis spardyti nukentėjusiosios buto duris, sakydamas, kad vis tiek ją užmuš (b. l. 27). Kaltinamojo A. K. kaltę taip pat patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio S. S. 2017 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad liepos 27 d., apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp sugyventinių (dvi savaites gyvena skyrium) J. B. ir A. K., kurio metu įvyko muštynės. J. B. buvo blaivi, A. K. buvo neblaivus (sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai), aplinka bute buvo tvarkinga. Smurto požymių ant pranešėjos bei jos sugyventinio nesimatė. Smurtą patyręs asmuo J. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu ir psichologiniu poveikiu. Sugyventinis užpuolęs ją bendrojo naudojimo koridoriuje mušė ją kumščiais per galvą bei veidą, įžeidinėjo bei grasino fiziniu susidorojimu sakydamas, kad ji negyvens. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad sugyventinės nemušė, tačiau neslėpė, kad yra piktas ant jos, nes pastaroji jam neištikima (b. l. 8). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 19.13 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją muša sugyventinis, turi kirvį, tuoj pateks vėl vidun (b. l. 3). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2435/2017(01) patvirtina, jog dėl A. K. suduotų smūgių nukentėjusiajai J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32, 33-34). Be to, alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog nusikalstamų veikų padarymo metu A. K. buvo neblaivus: 2017 m. liepos 27 d., 20.06 val. A. K. buvo nustatytas 2.46 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 66).

Pažymėtina, jog nors teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, jog buvo girtas ir dėl to neprisimena, kaip ant stalo atsirado kirvis, visgi jis neneigė aplinkybės, jog minėtą kirvį ant stalo padėjo jis pats. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji J. B. tuoj pat po įvykio skambindama Bendrajam pagalbos centrui ir pranešdama apie įvykį tvirtino, jog A. K. turi kirvį. Šią aplinkybę patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys (b. l. 3). Be to, minėtas kirvis buvo apžiūrėtas ir 2017 m. liepos 31 d. apžiūros protokolu, nufotografuotas (b. l. 40,50). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kirvis visada gulėjo spintoje ir A. K. buvo gerai žinoma jo buvimo vieta, taip pat sugretinus šiuos nukentėjusiosios parodymus (kuriais teismas netikėti neturi jokio pagrindo) su paties kaltinamojo parodymais ir kita bylos medžiaga, teismas atmeta versiją, jog kirvį ant stalo pasidėjo ne kaltinamasis.

Be to, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. ir nurodė, jog jis neturėjo ketinimų nužudyti buvusios sugyventinės, o jo elgesys buvo nulemtas jo girtumo ir pavydo, visgi teismas atmeta šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę. Pastebėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Dėl to aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamajam buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, nėra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į įvykio situaciją: iš pradžių nukentėjusiajai buvo siunčiamos įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio trumposios žinutės, vėliau ji grįžusi namo rado visiškai neblaivų buvusį sugyventinį (kuris jos bute nebegyveno ir anksčiau buvo išvarytas iš namų), ant stalo pasidėjusį kirvį, sugyventinis nusivijo ją į bendro naudojimo patalpas, smurtaudamas šaukė, kad ją užmuš, vėliau jai ištrūkus ir užsidarius bute, daužė ir spardė buto duris šaukdamas, kad vis tiek ją užmuš. Pažymėtina, jog liudytoja T. T. nurodė, jog kai jai į duris paskambino nukentėjusioji, atrodė labai išsigandusi, prašė skubiai iškviesti policijos pareigūnus. Be to, ir pats kaltinamasis nurodė, jog tuo metu, kai jis nukentėjusiajai šaukė, kad ją užmuš, turbūt ji buvo išsigandusi. Taigi iš šių asmenų parodymų bei visos įvykio situacijos matyti, jog grasinimą nukentėjusioji suprato kaip realų. Teismo vertinimu, nukentėjusioji J. B. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (jos atžvilgiu bauginimas truko gana ilgą laiką, nuo švelnesnių veiksmų peraugo iki realaus smurto) buvo smurtaujama, ji ištrūko iš stipriai apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo ir užsirakino bute, tačiau pastarasis ją nusivijo, laužė buto duris ir toliau šaukė, kad užmuš) turėjo pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 27 d. grasino nužudyti buvusią sugyventinę, esant pakankamai pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, bei nežymiai sužalojo jos sveikatą. Tokie kaltinamojo A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, veikos nuo grasinimų peraugo iki realaus smurto panaudojimo). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 104, 108), vykdo individualią veiklą (b. l. 111), daugybę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 112-124), teistas devynis kartus, tame tarpe ir už analogiškos veikos padarymą (b. l. 125-129, 133-144), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. K. už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą arešto bausmę, jo dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės bus pakankamos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 27 d., 20.00 val. (b. l. 64). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 27 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki 2017 m. rugsėjo 15 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo A. K. mobilaus ryšio telefonas, pasas, peiliukas, pakabukų ryšulys, „Vilniečio“ kortelė, nuolaidų kortelės – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. K.

Pažymėtina, jog nors valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu prašė A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną sunaikinti kaip menkavertį daiktą, visgi teismas sprendžia, jog šio menkaverčio daikto sunaikinimas yra susijęs su papildomomis Valstybės išlaidomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad informacines komunikacines technologijas įsigyti šiais laikais yra nesudėtinga, spręstina, jog šio menkaverčio daikto sunaikinimas neužkirstų kelio naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymui, dėl šios priežasties, siekiant išvengti papildomų Valstybės išlaidų, susijusių su menkaverčio daikto sunaikinimu, teismo vertinimu, mobilaus ryšio telefoną tikslinga grąžinti A. K., juo labiau, kad esminiai grasinimo nužudyti veiksmai teiginiai ir veiksmai buvo atlikti ne telefonu, o tiesiogiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti), ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki 2017 m. rugsėjo 15d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilaus ryšio telefoną, pasą, peiliuką, pakabukų ryšulį, „Vilniečio“ kortelę, nuolaidų korteles – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.