Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu ieškovė nebegauna našlaitės pensijos, įsiregistravo darbo biržoje, tačiau nedarbo išmoka nėra mokama, nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvada – ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti.

Ieškinys tekintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių nepilnametės dukros G. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Ieškovė šiuo metu gyvena su dukra, ją išlaiko ir prižiūri, pagal Plungės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai, vaikui skirtame kambaryje yra vaikui reikalingi baldai, žaislų, skirta poilsio ir žaidimo vieta, ieškovė mergaite tinkamai rūpinasi, atsakovas nesiekia dalyvauti dukros auklėjime, ryšio su dukra nepalaiko, todėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus (LR CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Atsakovas yra ieškovės dukros G. tėvas, todėl turi pareigą išlaikyti dukrą (LR CK 3.192 str.).

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro tik 28,50 Eur išmoka už vaiką, ieškovė nekilnojamojo turto nėra įgijusi.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų E., gim. 2005-05-22 (2011-10-05 Plungės r. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-948/2011).

Lyginant ieškovės ir atsakovo tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra vienodos, todėl abu lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.

Tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti nepilnametį sūnų nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti dukrą, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina, nustatant išlaikymo dydį.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad atsakovas gali ir privalo teikti išlaikymą dukrai, nes yra darbingas, sveikas, todėl turėtų siekti įsidarbinti, gauti pajamas, tuo užtikrindamas savo vaikų poreikių patenkinimą.

Ieškovė ieškinyje prašė dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 140 Eur kas mėnesį, teigdama, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 300 Eur. Įrodymų, patvirtinančių turimas išlaidas, nepateikė. Teismo vertinimu kai kurios šios išlaidos yra padidintos. Atsižvelgiant į dukros amžių, mažintinos išlaidos sauskelnėms. Dukra jau lanko darželį, todėl ieškovė kasmėnesinių išlaidų paruošimui darželiui nepatiria.

Pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus (šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, vaiko amžių ir poreikius, faktinę vaiko gyvenamą vietą), atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys dėl išlaikymo atmestinas (LR CPK 178 str.).

Ieškovė, priteisus išlaikymą, skirtina priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos (LR CK 3.137 str. 1 d.).

Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).

Ieškovė 2603 Eur išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki ieškinio pateikimo dienos.

Byloje atsakovo paaiškinimu, pačios ieškovės rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad šalys iki 2016 m. vasario mėnesio gyveno kartu, nors nenustatyta, kokia dalimi atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo, tačiau faktas, kad abu vaiko tėvai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, leidžia daryti išvadą, kad šeimos lėšos, tame tarpe ir lėšos dukros išlaikymui, buvo tvarkomos bendrai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nedirbo, pajamų neturėjo, tačiau pagal atsakovo paaiškinimus dirbo atsitiktinius darbus, turėjo pajamų. Be to, pagal VSDFV duomenis atsakovas dukros gimimo metu vykdė individualią veiklą. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo pateiktas tik 2016-08-05, dėl ko tikėtina atsakovo paaiškinimais, kad gyvenant kartu šeimai lėšų atsakovas skyrė. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas ir vaiko poreikius laikotarpiu iki 2016 m. vasario mėnesio, kad vaiko poreikiai buvo didesni ir atsakovo teikiamų lėšų nepakako, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2014-09-01 iki 2016-01-31 netenkintina.

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jokių duomenų apie realiai patirtas vaiko išlaikymo išlaidas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė. Atsakovas įrodymų, kad minėtu laikotarpiu prisidėjo prie dukros išlaikymo taip pat nepateikė, neįrodinėjo aplinkybių, kad nutraukus bendrą gyvenimą su ieškove perduodavo pinigų dukros išlaikymui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros poreikių tenkinimo, su dukra nebendrauja, jokios materialinės pagalbos ieškovei išlaikant dukrą neteikė, ieškovė viena pati ilgą laiką rūpinosi ir išlaikė dukrą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-08-05. Ieškovė , prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, patiriamų vaiko išlaikymo išlaidų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė, įsiskolinimo suma skaičiuotina po 90 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į nustatytą išlaikymo dydį. Tokiu būdu priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 461,61 Eur (90X5+90:31x4). Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (LR CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 str. 1 d., 98 str.). Taip pat valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos, kurių dydis mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su N. A..

Priteisti iš G. B., asmens kodas 8301110961, išlaikymą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 20126-08-05 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. B. 461,61 Eur išlaikymo įsiskolinimą N. A. už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-08-04.

Pakirti N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš G. B. 55 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660), 100 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų valstybei (įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) „Danske Bank A/S, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.