Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vlados Buivydienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

A. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys 72122,55 Lt sumai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtu.

D. Ž. nuosavybės teisių apribojimas į motinystės (tėvystės) pašalpą, gautą nuo 2009-10-19 iki 2010-09-29, kurios bendra suma 36 601,82 Lt (trisdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai vienas litas, 82 centai), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis, 152 straipsnio 6 dalis).

A. J. nuosavybės teisių apribojimas į jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis, 152 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Šiaulių apskrities skyriuje, Varpo g. 29, Šiauliai, nurodyta grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji, žinodama, jog yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su A. J., iš anksto turėdama tikslą – apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius A. J. padės jai apgaule įgyti turtinę teisę į žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas - ją fiktyviai įdarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie tariamai gautą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ko D. Ž. bus mokamos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas, o būtent:

D. Ž., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorium A. J., žinodami, kad D. Ž. nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, atlyginimo negaus, siekiant įgyti teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-04-10 sudarė darbo sutartį Nr. 5, kuria fiktyviai įdarbino ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 6000 Lt dydžio atlyginimą, A. J. kaip darbdaviui pasirašius sutartyje, pasirašė minėtoje darbo sutartyje kaip darbuotoja, priimama į darbą,

VSDFV Šiaulių skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Š., remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens G. Jc. D. Ž. vardu užpildytu ir savo parašu pasirašytu 2008-08-01 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. ir D. Ž. apgaulės įtakoje, manydama, kad D. Ž. turi teisę gauti motinystės pašalpą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas, t. y. nežinodama, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis, atlyginimo D. Ž. negavo ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, o buvo įdarbinta fiktyviai, tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nežinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų II-ą ketvirtį ir 2008 metų III-ią ketvirtį priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, 2008-08-11 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl D. Ž. teisės į motinystės pašalpą“, už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2008-11-23 skirti D. Ž. 1884,96 Lt motinystės pašalpą. Remiantis šiuo sprendimu VSDFV Šiaulių skyrius D. Ž. išmokėjo 1746,45 Lt motinystės pašalpą, pinigus pervedant į D. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini);

D. Ž., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo realiai nedirbo, atlyginimo negavo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, t. y. buvo įdarbinta fiktyviai tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų II-ą ketvirtį ir 2008 metų III-ią ketvirtį priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, 2008-11-17 VSDFV Šiaulių skyriui, Ežero g. 17, Šiauliai, pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kartu pateikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. įsakymą Nr. 7 „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo“. VSDFV Šiaulių skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja S. Br., D. Ž. ir A. J. apgaulės įtakoje, manydama, kad D. Ž. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-19 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo D. Ž. paskyrė 122 892,47 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-24 iki 2010-09-29, iki vaikui sukaks dveji metai.

Tokiu būdu, D. Ž., A. J. padedant, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 124 777,43 Lt dydžio svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą) ir laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2009-09-30 realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 58 759,43 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Be to, D. Ž. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: D. Ž., iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. J., pastarajam padedant apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti, t. y. žinant, kad D. Ž. nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti VSDFV mokamų pašalpų, fiktyviai įdarbinus ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, buvo įtvirtinti ir VSDFV Šiaulių skyriui pateikti žinomai neteisingi duomenys apie D. Ž. tariamai gautą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pati suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko D. Ž. ir A. J. bendrų nusikalstamų veiksmų, D. Ž. apgaule įgijo teisę į žymiai padidintas iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, priskaičiuotas pagal priskaičiuotas ir tariamai gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas, ir dalį šių pašalpų užvaldė, o būtent :

D. Ž., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su A. J., žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, atlyginimo negaus, turint tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, 2008-04-10 tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, ranka parašė prašymą priimti ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigas ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu. Tokiu būdu D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. J. 2008-04-10 kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus darbo sutartį Nr. 5, kuria D. Ž. neva įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimą, t. y. kurioje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie D. Ž. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamai mokėtiną darbo užmokestį, A. J., kaip darbdaviui pasirašius sutartyje, patvirtinus ją įmonės antspaudu, pati sutartyje pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas. Tokiu būdu D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą;

tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ranka užpildė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą melagingai nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir 2008-07-22 šį prašymą pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, Ežero g. 17, Šiauliai. Tokiu būdu D. Ž. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

Remiantis šiais suklastotais dokumentais ir A. J., ar jo nurodymu įgaliotų asmenų užpildytais, pasirašytais ir VSDFV Šiaulių skyriui pateiktais dokumentais, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, 2008-08-11 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. teisės į motinystės pašalpą“ ir 2008-11-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ skyrė D. Ž. 1884,96 Lt dydžio motinystės pašalpą ir 122 892,47 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai turėtas draudžiamąsias pajamas, dėl ko D. Ž. užvaldė 58759,43 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir dėl ko buvo padaryta didelė žala VSDF biudžetui.

A. J. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadovu, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. Ž., padėjo jai apgaule jos naudai įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra žinodamas, kad D. Ž. niekur nedirba ir nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, neturi bei ateityje neturės teisės gauti VSDFV mokamų pašalpų, fiktyviai - žinodamas, kad D. Ž. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, atlyginimo negaus, nustatydamas nepagrįstai didelį atlyginimą, įdarbino D. Ž. projektų vadovės pareigose ir pateikė VSDFV Šiaulių skyriui žinomai neteisingus duomenis apie jai priskaičiuotą nepagrįstai didelį darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu nepagrįstai padidino D. Ž. draudžiamąsias pajamas ir taip apgaule padėjo jai įgyti teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas, būtent:

A. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su D. Ž., 2008-04-10 sudarė darbo sutartį Nr. 5, kuria D. Ž. fiktyviai, t. y. žinant, kad D. Ž. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, atlyginimo negaus, siekiant padėti D. Ž. įgyti teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 6 000 Lt dydžio atlyginimą ir kaip darbdavys, patvirtindamas šiuos neteisingus duomenis, pasirašė sutartyje.

A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad D. Ž. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, atlyginimo negauna, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis su tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenis užpildyti ir pateikti VSDFV Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliai, 2008-04-10 pranešimą Nr. 5, apie D. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad D. Ž. nuo 2008-04-10 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, 2008-07-08 pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 6 (forma SAM) su priedais: 2008-07-04 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 6 (forma SAMF4), 2008-07-04 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 6 (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad D. Ž. gavo 18 000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų; 2008-10-14 VSDFV Šiaulių skyriui pateikė 2008-10-07 pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-07 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAMF4), 2008-10-07 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad D. Ž. gavo 3545,49 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 1204,76 Lt įmokų;

A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad D. Ž. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, atlyginimo negauna, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis, tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir ji neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-11-24, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino įsakymą Nr. 7 „Dėl D. Ž. atostogų vaiko priežiūrai“ suteikimo, kuriuo nuo 2008-11-24 iki 2011-09-29 suteikė D. Ž. vaiko priežiūros atostogas bei nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims užpildyti 2008-11-24 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, ir 2008-11-24 minėtus įsakymą bei pranešimą, patvirtinęs savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, parašu, pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliai.

VSDFV Šiaulių skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja S. Br., A. J. ir D. Ž. apgaulės įtakoje, manydama, kad D. Ž. turi teisę gauti motinystės pašalpą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas, t.y. nežinodama, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis, atlyginimo D. Ž. negavo ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, o buvo įdarbinta fiktyviai, su tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nežinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų II-ą ketvirtį ir 2008 metų III-ią ketvirtį priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, 2008-08-11 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl D. Ž. teisės į motinystės pašalpą“ už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2008-11-23 skirti D. Ž. 1884,96 Lt motinystės pašalpą ir 2008-11-19 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo D. Ž. paskyrė 122 892,47 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-24 iki 2010-09-29, iki vaikui sukaks dveji metai.

Tokiu būdu, A. J. padėjo D. Ž. apgaule jos naudai įgyti teisę į didelės vertės - 124 777,43 Lt dydžio svetimą turtą, t. y. 1884,96 Lt dydžio motinystės pašalpą bei 122 892,47 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2009-10-18 padėjo D. Ž. apgaule užvaldyti 58 759,43 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio svetimą turtą - jai nepriklausančias Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas motinystės (tėvystės) pašalpas.

Be to, A. J. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadovu, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. Ž., turėdamas tikslą padėti jai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti - teisę į žymiai padidintas iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodamas, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, atlyginimo negaus, nustatydamas jai nepagrįstai didelį atlyginimą ir pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis VSDFV Šiaulių skyriui, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala VSDF biudžetui, o būtent :

A. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą padėti D. Ž. apgaule užvaldyti svetimą turtą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su ja, 2008-04-10, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įsakymą Nr. 6, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad D. Ž. nuo 2008-04-10 priimama į darbą projektų vadovės pareigoms. Šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis A. J. patvirtino savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrą dokumentą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-04-10 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino darbo sutartį Nr. 5, kuria D. Ž. įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigose nustatant jai ne mažesnį LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA dydžio, o nuo 2008 m. balandžio mėn. – 6000 Lt dydžio atlyginimą, t.y. kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. Ž. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbdavys pasirašė sutartyje, patvirtino ją įmonės antspaudu ir pateikė pasirašyti D. Ž. kaip į darbą priimamam darbuotojui. Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo,

tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį G. Jc., nežinančią apie A. J. ir D. Ž. nusikalstamus ketinimus, nurodė G. Jc. užpildyti 2008-11-24 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir patvirtinęs savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, parašu, pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliai. Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-11-24, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino įsakymą Nr. 9 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nuo 2008-11-24 iki 2011-09-29 D. Ž. suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis dveji metai. Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo pateikdamas D. Ž.;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. vasario – 2008 m. liepos mėnesiais, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį G. Jc., nežinančią apie A. J. ir D. Ž. susitarimus bei pastarųjų asmenų nusikalstamus ketinimus, savo parašu patvirtino šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens jo nurodymu ruoštus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra :

- 2008 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 4, kuriame nurodyta, kad D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt, išmokėta 4460,64 Lt darbo užmokesčio, nors realiai jai atlyginimas mokamas nebuvo, o už ją kaip pinigus gavęs pasirašė nenustatytas asmuo,

- 2008 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 5, kuriame nurodyta, kad D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt, išmokėta 4460,64 Lt, nors realiai jai atlyginimas mokamas nebuvo, o už ją kaip pinigus gavęs pasirašė nenustatytas asmuo,

- 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 6, kuriame nurodyta, kad D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt, išmokėta 4460,64 Lt, nors realiai jai atlyginimas mokamas nebuvo, o už ją kaip pinigus gavęs pasirašė nenustatytas asmuo,

- 2008 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 7, kuriame nurodyta, kad D. Ž. priskaičiuota 3545,49,00 Lt, išmokėta 2668,85 Lt darbo užmokesčio, nors realiai jai atlyginimas mokamas nebuvo, o už ją kaip pinigus gavęs pasirašė nenustatytas asmuo.

Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrus dokumentus.

A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį G. Jc., nurodė jai užpildyti ir pateikti VSDFV Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g. 17, Šiauliai, pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008m. II-ą ketvirtį, su priedais. G. Jc., vykdydama A. J. nurodymą, nesuprasdama nusikalstamų D. Ž. ir A. J. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba 2008-07-04 atspausdino ir VSDFV Šiaulių skyriui, Ežero g. 17, Šiauliai, 2008-07-08 pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAM) su priedais: 2008-07-04 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAMF4), 2008-07-04 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad D. Ž. gavo 18 000,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų; 2008-10-14 VSDFV Šiaulių skyriui pateikė 2008-10-07 pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-07 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAMF4), 2008-10-07 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. (duomenys neskelbtini) (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad D. Ž. gavo 3545,49 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 1204,76 Lt įmokų. Šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis A. J. patvirtino savo parašais. Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo;

Remiantis šiais jo ir D. Ž. suklastotais ir VSDFV Šiaulių skyriui pateiktais dokumentais, VSDFV Šiaulių skyrius 2008-08-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. teisės į motinystės“ ir 2008-11-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Ž. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ skyrė D. Ž. 124 777,43 Lt dydžio motinystės bei motinystės (tėvystė) pašalpas, priskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai turėtas draudžiamąsias pajamas, ko pasekoje D. Ž. užvaldė 58 759,43 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir dėl ko buvo padaryta didelė žala VSDF biudžetui.

Be to, A. J. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadovu ir, remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, žinodamas, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta fiktyviai tikslu apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, t.y. žinodamas, kad D. Ž. darbo realiai nedirbs, atlyginimo negaus, 2008 m. vasario - balandžio mėnesiais organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui G. Jc., nežinančiai apie direktoriaus A. J. ir D. Ž. susitarimus ir nusikalstamus ketinimus bei nežinančiai, kad D. Ž. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir atlyginimo negavo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos:

- 2008 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 4, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt, išmokėta 4460,64 Lt darbo užmokesčio,

- 2008 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 5, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt, išmokėta 4460,64 Lt darbo užmokesčio,

- 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 6, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt, išmokėta 4460,64 Lt darbo užmokesčio,

- 2008 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 7, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad D. Ž. priskaičiuota 3545,49 Lt, išmokėta 2668,85 Lt darbo užmokesčio.

Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 veiklos metus.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vlada Buivydienė prašo panaikinti 2012-07-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

A. J. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti A. J. galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

D. Ž. pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimu ir skirti D. Ž. galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Tenkinti VSDFV Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš A. J. ir D. Ž. solidariai 72122,55 litus turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti laikiną D. Ž. nuosavybės teisės apribojimą į neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą pratęsti iki visiško žalos atlyginimo.

Anot prokurorės, išteisintieji bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad D. Ž., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, rado įmonei pelningų klientų. A. J. ir D. Ž. atsisakė nurodyti, kokie tai asmenys. Tačiau jų parodymus paneigia byloje esantys išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų registro už 2008 metus, kuriuose matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu naujų klientų nefiksuojama (1 t., 9-30 b. l.). Teismas šių dokumentų neanalizavo ir nevertino. Be to, abejones dėl šios versijos sustiprina ir išteisintųjų nemotyvuotas atsisakymas nurodyti šiuos asmenis, kad galima būtų juos apklausti teisme.

Prokurorė teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas teisingai nurodė, jog A. J. ir D. Ž. veiksmai galėtų būti pripažinti nusikalstamais, sukčiavimu, tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Taigi, tokios aplinkybės ir buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, iš to, kas aukščiau paminėta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą D. Ž. apgaule neteisėtai užvaldžius svetimą turtą - motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas (BK 182 str. 2 d.), A. J. padėjus tai padaryti - padėjus sukurti fiktyvius darbo santykius (BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.), suklastojus dokumentus (BK 300 str. 3 d.), A. J. apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą - įtraukiant į ją fiktyvius D. Ž. darbo santykius pagrindžiančius dokumentus (BK 222 str. 1 d.), tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, išskirtinai išteisintųjų naudai, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, jis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Išteisintoji D. Ž. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. rugpjūčio mėn. 10 d. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos mėn. 31d. išteisinamąjį nuosprendį.

Atsikirtime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nemotyvuoti, nenurodyti konkretūs apylinkės teismo padaryti pažeidimai dėl kurių turėtų būti panaikintas išteisinamasis nuosprendis, ir remiamasi tik prokurorės nuomone.

Apeliacinio proceso metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji D. Ž. ir A. J. ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, t. y. nuosprendyje išvardino visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl A. J. ir D. Ž. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su A. J. ir D. Ž. išteisinimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl A. J. ir D. Ž. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. J. ir D. Ž. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sukčiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes (ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą, asmens darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą ir pan.). Jeigu asmuo fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei „Sodrai“ pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, tikrinama ir tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės pašalpas (kasacinė nutartis Nr. 2K-100/2012).

Iš 2010-03-10 FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 160-168 b. l.) bei specialistės N. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų (7 t. 113 b. l.) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. dirbo pelningai, tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, ir turėjo galimybę D. Ž. mokėti sutartą atlyginimą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio 10 d. Darbo sutarties Nr. 5 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. su D. Ž. sudarė darbo sutartį ir priėmė D. Ž. dirbti projektų vadovės pareigose, nustatant jai ne mažesnį LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, mokant vieną kartą per mėnesį, ir 40 val. darbo savaitę.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo steigimo projekto užduoties (3 t. 56 b. l.) matyti, kad projektų vadovė D. Ž. buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo atidarymą Panevėžyje ir gavo pareigas bei užduotis: pasirūpinti patalpomis Panevėžyje ir pritaikyti jas įmonės veiklai; išanalizuoti spausdinimo darbų rinkos paklausą ir poreikius; pateikti sąrašus ir komplektacijas būtinos spausdinimo ir užbaigimo įrangos potencialiems darbams atlikti; pateikti pasiūlymus galimos įrangos pirkimui; vertinti užsakomos įrangos atsiperkamumą bei eksploatacijos kaštus; suburti komandą Panevėžyje, galinčią operatyviai ir kokybiškai atlikti skubius užsakymus regione, bet kuriuo paros metu; suburti Panevėžio regiono klientų – užsakovų ratą įmonės gaminamai produkcijai.

Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad A. J. ruošėsi įsteigti Panevėžio filialą, bei kad D. Ž. rūpinosi spaustuvės įkūrimu jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina liudytojo S. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2008 m. pirmoje vasaros pusėje prie jo A. J. derėjosi dėl spaustuvės, kurios pavadinimo neprisimena, perpirkimo, jie buvo du kartus nuvykę į Panevėžį apžiūrėti šios spaustuvės. A. J. ruošėsi tą spaustuvę įsigyti ir siūlė jam ten dirbti direktoriumi. Spaustuvė Panevėžyje randasi gamyklinėje teritorijoje už „(duomenys neskelbtini)“, ten daug įmonių ir įvažiavus į teritoriją pro vartus viena iš tenai esančių patalpų buvo spaustuvė. Spaustuvė buvo bankrutuojanti, neturėjo gerų klientų ir A. J. vedė derybas ją perpirkti, padaryti savo firmos filialą. Kartu su A. J. ten buvo nuvykę du kartus, kadangi A. J. derėjosi dėl kainos, aptarinėjo sąlygas. Pats A. J. vedė derybas, nežino, ką A. J. tarėsi su spaustuvės savininku. Liudytojo J. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2008 m. su D. Ž. buvo taręsi dėl spaustuvės. Jis pats (duomenys neskelbtini) pasistatė pastatą ir turėjo mintį pastatą panaudoti spaustuvei, ieškojo pažįstamų, kas užsiimtų spaustuvės darbais, tipografija, spaustuve. Pradėjo kalbinti D. Ž. ir V. Ž., kad jie ateitų ir pradėtų gamybą jo patalpose, bet jie tuo metu buvo pradėję namuose įsirengti spaustuvę. Norėjo jiems pasiūlyti savo patalpas, o jie būtų pirkę įrengimus. Liudytojo D. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad D. Ž. namuose norėjo turėti spaustuvę, dirbti. D. Ž. ieškojo darbuotojų, jam siūlė dirbti 2007 m. pabaigoje, 2008 m. pradžioje. Jam siūlė kartu atidaryti namuose spaustuvę, keltis iš Vilniaus ir kartu pradėti verslą, siūlė dirbti projektavimo, spausdinimo, priežiūros darbus. Tose patalpose, (duomenys neskelbtini) kaime, darbo priemonių, įrangos spausdinimui, maketavimui nematė. Stacionarius spausdinimo aparatas pas V. Ž. patalpose buvo, nes jis tuo užsiima. Kiek tokių aparatų matė, nepamena. Su D. Ž. nesikalbėjo, kokią įrangą naudotų spaustuvėje. Nesutiko su darbo pasiūlymu, nes nenorėjo išsikelti iš Vilniaus, parduoti buto. Mano, kad kvietimas dirbti buvo rimtas, apie tai jie daug šnekėjosi, svarstė. V. Ž. sakė, kad nori dirbti su artimais žmonėmis, kadangi spaustuvė pas jį namuose. D. Ž. visada pokalbiuose kartu dalyvaudavo. Liudytojo G. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2008-2009 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje dirbo apie 1 metus. Apie kito padalinio įkūrimą ar planus plėstis A. J. kalbėdavo, planavo plėstis į Panevėžį, tarėsi su žmonėmis, bet šis jų nepažįsta. Nežino, ar brolis atidarė filialą Panevėžyje, su juo vėliau neteko bendrauti. Liudytojo M. U. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2008 m. pavasarį arba vasarą D. Ž. iniciatyva jam buvo siūloma užsiimti ta pačia veikla, kuria užsiima D. Ž.. Tuo metu 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju, V. Ž. buvo jo vadovas. Kalba tuo metu vyko su V. Ž. ir D. Ž. užsiimti spausdinimo veikla, galėjo dirbti antraeilėse pareigose vadybininko darbą. Darbas būtų vykęs (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje V. Ž. name, D. Ž. tuo metu konsultavosi tiek su juo, tiek jis pats savo iniciatyva kalbėjo su V. Ž., apie tai, kokią reikalingą įrangą reikia sukomplektuoti. D. Ž. iniciatyva jie reguliariai kas pusmetį buvo susitikę ir apie tai kalbėjosi. Kai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, matė, kad patalpa dar pilnai nebuvo įrengta spausdinimo įrangai, krašte stovėjo kitokia įranga, bet buvo kalba, kad bus išgriauta siena ir bus patalpinta reikalinga įranga. Nėjo ten dirbti dėl to, kad ten nebuvo įrangos. Jo žiniomis, lizingas nefinansavo įrangos įsigijimui ir tiesiog kalbos apie įdarbinimą nebebuvo. Kiek teko lankytis vėliau 2009 m. spaustuvėje, matė, kad yra spausdinami kažkokie tai lipdukai, mažesnio tiražo, tiesiog buvo matyti, kad kažkas yra daroma, yra greitaeigis spausdintuvas, bet ne ta įranga, apie kokią jie kalbėjosi. Kai D. Ž. buvo susidomėjusi ta sritimi, buvo mintis statyti įrangą, kuri turi pakankamai didelio našumo įrenginius su klijavimo įranga. Susidomėjo tuo darbu dėl to, kad būtų įsigytas pakankamai solidus įrenginys, kurio niekas neturi ir kuriam nesunkiai būtų galima gauti klientų. Liudytojos N. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad sūnus V. Ž. jai paaiškino, jog norėtų jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena nuo 2008 metų, įrengti patalpas, tinkamas dirbti spausdinimo įranga. Pagal jos pasirašytą sutartį dėl patalpų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo numatyta, kad ji imsis rekonstruoti patalpas tik prieš 1 mėnesį įspėjus apie įrangos įsigijimą ir instaliavimo datą sutartyje nurodytu adresu. Jokie rekonstrukcijos darbai (duomenys neskelbtini), tuo metu nebuvo atlikti, nes nuo pasirašytos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokio rašto, su šia firma jokia sutartis pratęsta nebuvo. Kadangi pirma sutartis buvo pasirašyta dėl patalpų paruošimo, todėl minėtu adresu praplatino vartus, įvedė elektrą, trifazį į patalpas, o po to turėjo būti kitas raštas dėl įrengimų, tačiau jo nebegavo. Dėl vartų praplatinimo buvo susitarimas žodžiu. Įrengimo darbus finansavo ji kartu su sūnumi, ji pati paskolino pinigų.

Šias aplinkybes, jog A. J. turėjo pagrindą ir ketino įsteigti Panevėžio filialą, patvirtina, tai kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo klientų Panevėžyje (9-30 b. l.), kad buvo parengta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo steigimo projekto užduotis (3 t. 56 b. l.), kuriame nurodytos konkrečios užduotys D. Ž.. Aplinkybės, kad Registrų centro pateiktuose duomenyse nėra jokių įrašų apie filialo steigimą, kad nebuvo pakeista statinio paskirtis, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių, kad A. J. siekė įkurti Panevėžio filialą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiama specialistė N. S. paaiškino filialo steigimo ypatumus ir skirtumus.

Tai, kad D. Ž. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove patvirtina liudytojų V. Ž., N. Ž., M. U. ir kaltinamojo A. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad D. Ž. domėjosi spaustuvei reikalinga technika, jos eksploatavimo ir įrengimo techninėmis sąlygomis, patalpų paruošimu ir įrengimu, galimų klientų suradimu. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir D. Ž. A. J. pateikti raštai (3 t. 48-54 b. l.). Tai, kad nebuvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės pareigybės aprašymas nėra įstatymo pažeidimas ir nepaneigia to, kad D. Ž. dirbo. Kadangi DK 232 straipsnyje nurodyta, kad kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. Taigi iš šios teisės normos matyti, kad pareigybės aprašymai ir nuostatai nėra privalomi. D. Ž. atliekamos funkcijos ir užduotys buvo nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo steigimo projekto užduotyje (3 t. 56 b. l.). Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo steigimo projekto užduotyje (3 t. 56 b. l.) D. Ž. nurodytas užduotis, D. Ž. A. J. pateiktus raštus (3 t. 48-54 b. l.) bei liudytojų V. Ž., N. Ž., M. U., J. M., D. D. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, nekyla abejonių, kad D. Ž. vykdė jai filialo steigimo užduotyje nurodytas užduotis t. y. rūpinosi įmonei reikalingų patalpų suradimu ir jų pritaikymu įmonės veiklai (3 t., 49, 51, 55 b. l.; 7 t., 107-108 b. l.), analizavo spausdinimo darbų rinkos paklausą ir poreikius, pateikė pasiūlymus galimos įrangos pirkimui, įvertino užsakomos įrangos galimybes konkuruoti rinkoje, įrangos aptarnavimo bei eksploatacijos kaštus (3 t., 48; 52; 53 b. l.; 7 t. 110-111 b. l.), ieškojo darbuotojų, galinčių dirbti įmonėje (3 t., 54 b. l.), ieškojo Panevėžio regiono klientų. Be to iš bylos duomenų matyti, kad D. Ž. ir šiuo metu dirba A. J. priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bankus dėl paskolos gavimo nesikreipė ir tai paneigia išteisintųjų versiją dėl paskolos nesuteikimo ir Panevėžio filialo neįsteigimo. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. J. kaip fizinis asmuo nesikonsultavo su bankų darbuotojais ir nesikreipė į bankus dėl paskolos išdavimo. Todėl vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į bankus dėl paskolos išdavimo, nepaneigia aukščiau išdėstytų įrodymų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo įsteigimo. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdoma veikla D. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio filialo steigimo projekto užduoties (3 t. 56 b. l.) matyti, kad D. Ž. nebuvo keliama užduotis tiesiogiai vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą spausdinimo veiklą.

BPK numato, kad kaltinamasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, taip pat kaltinamasis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, todėl vien tai, kad A. J. ir D. Ž. atsisakė nurodyti D. Ž. įmonei rastus pelningus klientus, negali būti vertinami kaip jų kaltę patvirtinantys argumentai. Iš byloje esančių duomenų (3 t. 164-165 b. l.) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, buvo užfiksuoti nauji klientai (1 t., 20; 28 b. l.).

Teismas pažymi, kad vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, įstatymas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad nekiltų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytų byloje surinktų įrodymų visuma, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo fiktyviai ir atlyginimo už atliktą darbą realiai negavo.

Apeliaciniame skunde prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie D. Ž. darbo santykių pagrįstumą, neteisingai aiškino ir taikė Darbo kodekso nuostatas.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 12 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K– 448/2010, išaiškino, kad atlyginimas už darbą yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo atliktą darbą, už tai kiek jis vertas, dėl jo kvalifikacijos, sugebėjimų ir pan. Draudžiant darbdaviui mokėti darbuotojui jų sutartą darbo užmokestį būtų pažeidžiami demokratinės valstybės principai. Darbo užmokesčio mokėjimas už realiai atliktą darbą nėra kriminalizuotas ir pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Tam, kad tokia veika būtų kvalifikuojama kaip sukčiavimas, būtinos tam tikros aplinkybės: darbo užmokestis už realiai neatliekamą darbą; fiktyvios įmonės įsteigimas; kai sumokami tik mokesčiai, o darbo užmokestis nemokamas; kai klastojami buhalterinės apskaitos ir kitokie dokumentai. Asmuo, teisėtai gavęs jam priklausantį atlyginimą už realiai atliekamą darbą, už kurį sumokėti visi mokesčiai, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintas principas – nėra bausmės be įstatymo – kuris draudžia nuteisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais.

DK 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, kad vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis, kad darbo užmokestis mokamas pinigais.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio 10 d. Darbo sutarties Nr. 5 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. su D. Ž. sudarė darbo sutartį ir priėmė D. Ž. dirbti projektų vadovės pareigose, nustatant jai ne mažesnį LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, mokant vieną kartą per mėnesį, ir 40 val. darbo savaitę.

Prie darbo sutarties nėra priedų apie darbo sutarties pakeitimus didesnio atlyginimo mokėjimą, tačiau iš darbo sutarties matyti, kad D. Ž. turėjo būti mokama ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas 1 MMA. Tai, kad nebuvo darbo sutartyje tiksliai nurodytas D. Ž. mokėtinas atlyginimas nelaikytini esminiais Darbo kodekso normų pažeidimais. Pažymėtina, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso ne tik nuo atlikto darbo, bet ir nuo darbo kiekio, jo kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Kaip jau buvo minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu dirbo pelningai ir turėjo galimybes mokėti D. Ž. išmokėtą atlyginimą. Be to prokurorė neįvertino D. Ž. atlikto darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo specifikos ir kitų atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių.

Tai, kad atlyginimas D. Ž. buvo realiai išmokėtas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio mėn., 2008 m. gegužės mėn., 2008 m. birželio mėn., 2008 m. liepos mėn. Darbo užmokesčių žiniaraščiai Nr. 4, 5, 6, 7 (5 t., 20; 21; 22; 23 b. l.), kuriuose nurodyta, kad už 2008 m. balandžio – birželio mėnesius D. Ž. priskaičiuota 6000 Lt atlyginimas kas mėnesį, išmokėta po 4460,64 Lt, 2008 m. liepos mėn. D. Ž. priskaičiuotas 3545,49 Lt atlyginimas, išmokėta 2668,85 Lt (5 t. 20-23 b. l.). Kad atlyginimai realiai buvo išmokėti patvirtina kaltinamųjų A. J. ir D. Ž. parodymai, jog atlyginimą A. J. išmokėdavo pagal įgaliojimą D. Ž. vyrui V. Ž. (7 t., 160-164). Šiuos parodymus patvirtina 2010-09-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiuose Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn., Nr. 5 už 2008 m. gegužės mėn., Nr. 6 už 2008 m. birželio mėn., Nr. 7 už 2008 m. liepos mėn. eilutės Nr. 5 skiltyje „Parašas“ pasirašė ne D. Ž., o kitas asmuo (5 t., 9-11 b. l.). D. Ž. 2008-04-30 įgaliojimas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė D. Ž. įgaliojo savo vyrą V. Ž. paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausantį atlyginimą (7 t., 8 b. l.). Kaltinamasis A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su visais savo darbuotojais atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais per kasą. D. Ž. patvirtino, kad atlyginimą ji už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo (7 t. 160-161 b. l.). Kaip liudytojas apklausiamas V. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis paimdavo žmonos atlyginimą, kadangi dažniau lankydavosi Šiauliuose, pagal įgaliojimą pasirašė žiniaraščiuose (7 t. 25-27). Kaip liudytojais apklausiami pirmosios instancijos teisme J. Mk., G. J., I. J. taip pat parodė, kad, dirbdami įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo atlyginimus (7 t., 22; 109).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ši nuostata konkretinama įtvirtinant prioritetinę ir išimtinę teismo teisę įstatymo nustatyta tvarka išspręsti asmens kaltumo ir nekaltumo klausimą ir įvykdyti teisingumą baudžiamosiose bylose. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. O bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Europos žmogaus teisių teismas byloje B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją nekaltumo prezumpciją sukonkretino nurodydamas, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad D. Ž. realiai nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, realiai negavo atlyginimo, neįrodžius, jog A. J. ir D. Ž. suklastojo dokumentus ir juos pateikė VSDFV siekiant nepagrįstai įgyti teisę gauti motinystės bei motinystės (tėvystes) pašalpas ir vaiko priežiūros atostogas, A. J. teisėtai ir pagrįstai buvo išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), D. Ž. buvo teisėtai ir pagrįstai išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, todėl tenkinti civilinio ieškinio, laikinai apriboti D. Ž. nuosavybės teisės į neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpą, bei A. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vlados Buivydienės apeliacinį skundą atmesti.