- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-597-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- UAB „Airidvika“
- Advokatai
- Inga Radinienė, Maris Jarulaitis
- Kategorijos
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-597-544/2009
Teisėjas Vitalijus Šidagis Procesinio sprendimo kategorija: 29.2; 30.2; 35.3.1;44.1;
62.3; 95.2; 99.5; 121.18;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Jarulaičiui, atsakovui E. M., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-387-515/2009 pagal ieškovo UAB „Airidvika“ ieškinį atsakovui E. M. dėl 6057,10 Lt skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Airidvika“, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo E. M. 6057,10 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5, 47). Nurodė, kad 2008-09-05 Pasvalio rajono PK pareigūnas pagal Transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktą Nr. 289 perdavė saugoti automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2008-09-05 vakare vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti R. S.. Automobilis į aikštelę saugoti buvo atgabentas iš Joniškėlio gatvės Pasvalio mieste. Vėliau paaiškėjo, kad automobilio savininkas yra E. M.. 2009-01-22 ieškovas išsiuntė savininkui ir vairavusiam automobilį R. S. pranešimą, kuriuo prašė per nustatytą terminą sumokėti įsiskolinimą. Kadangi tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų suteikė automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas, įgijo teisėtą pagrindą reikalauti atlyginimo. R. S. 2008-11-18 mirė, jo teisių ir pareigų paveldėtojų nėra (b. l. 35, 36).
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009-08-19 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo E. M. 6057,10 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovui 2008-09-05 transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu Nr. 289 policijos pareigūnas perdavė saugojimui priverstinai nuvežtą automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininku yra atsakovas E. M.. Automobilį 2008-09-05 vairavo ir transporto priemonės valdytoju buvo R. S.. Iš aikštelės automobilio savininkas E. M. automobilio neatsiėmė. Ieškovas 2009-01-22 raštu informavo automobilio savininką apie saugomą jo automobilį ir skolą už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numatyta, kad išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu aikštelėje, transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Teismas padarė išvadą, jog, net ir darant prielaidą, kad atsakovas E. M. 2006-06-28 pardavė automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) I. A., atsakovas turėjo elgtis protingai, sąžiningai ir teisingai, prisilaikant įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytos tvarkos išregistruoti jo vardu įregistruotą transporto priemonę. Todėl atsakovas turi sumokėti skolą, susidariusią dėl automobilio priverstinio nuvežimo į saugojimo aikštelę ir po to automobilį saugant.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-08-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesines bei materialines teisės normas. Teismas aprašomojoje sprendimo dalyje nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis pagrindė savo materialinį teisinį reikalavimą, taip pat nenurodė šalių paaiškinimų ir nuomonių. Teigia, jog yra netinkamas atsakovas, nes pateikė 2006-06-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad minėtą automobilį yra pardavęs I. A., kuris buvo įsipareigojęs jį perregistruoti. Automobilio iš aikštelės nepasiėmė dėl to, kad nebėra jo savininkas. Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad transporto priemonės 2008-09-05 pridavimo-priėmimo akte Nr. 289 automobilio savininku buvo nurodytas jis, nes akte įrašyta, kad automobilio savininkas yra R. S., ir tik vėliau kitu rašto braižu ir klaidingai padarytas įrašas „A. M.“. Tokio įrašo priimant automobilį į aikštelę nebuvo ir jį prirašė ieškovas. Nenurodytas transportavimo kilometrų kiekis, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo kainos, patvirtinti kainoraščiai. Tik 2009-01-22 ieškovo buvo informuotas apie saugomą automobilį ir skolą už suteiktas paslaugas. Mano, kad taip ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesąžiningai siekė pasipelnyti iš kaltininko R. S.. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad įpėdinių, galinčių perimti R. S. turtą, nėra, nes jis turėjo šeimą, o jei niekas palikimo nepriėmė, tai atsakovu turi būti valstybė. Teismas sprendime netinkamai vertino įrodymų visumą ir vadovavosi tik ieškovo pateiktais įrodymais, be to, ieškovas jau iki teismo sprendimo paskelbimo komentavo teismo sprendimą. Todėl mano, kad teismas buvo šališkas. Be to, be pagrindo priteistos per didelės atstovavimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu perduodamas saugoti automobilis, o ne nustatinėjamas jo savininkas. Atsakovas pripažįsta, kad automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-06-28 jis pardavė U. A., tačiau pardavimo neįregistravo Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių numatyta tvarka. Todėl atsakovas yra automobilio savininkas ir privalo vienas atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nes automobilio valdytojas R. S. minė ir jo teisių bei pareigų niekas neperėmė, jam ieškinio nereiškia. Valstybė negali perimti turto, nes jis turi teisėtą savininką E. M.. E. M. ir R. S. 2009-01-22 informavimo apie jų pareigą sumokėti už paslaugas ir į teismą su ieškiniu kreipėsi ne iš karto po automobilio sulaikymo, nes pagal sudarytą sutartį su Pasvalio rajono PK tik kiekvienų metų gruodžio mėnesį yra sutikrinami saugojimo aikštelėse saugomi automobiliai. Nežinojo, kas yra tikrasis automobilio savininkas ir pagal sudarytą sutartį su policijos komisariatu negalėjo aiškintis automobilio priklausomybės. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Atsakovas pats turėjo pasidomėti, kur yra jam priklausanti transporto priemonė. 2008-07-21 pinigų priėmimo kvitas už sumokėtą automobilio privalomą draudimą neįrodo, kad atsakovas nebėra automobilio savininkas, nes pagal Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 11 punktą sudaryti draudimo sutartį turi tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Išlaidos advokato pagal apmokėti priteistos rekomendacijoje numatyto dydžio.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), todėl nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes ir aiškino bei taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti visiškai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies 2665 Lt sumai. Atitinkamai keistinas sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo dalyje tarp šalių ir valstybei. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais argumentais ir motyvais.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad automobilio O. V., valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas E. M., o 2008-09-05 vakare neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti jį vairavo R. S., miręs 2008-11-18 (b. l. 8, 27, 34, 76-77). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo automobilis priverstinai iš Joniškėlio gatvės Pasvalio mieste pas ieškovą UAB „Airidvika“ buvo pervežtas 2008-09-05 ir perduotas saugoti tos pačios dienos aktu Nr. 289 (b. l. 8). Ieškovo reikalavimas priteisti 6057,10 Lt skolą už minėto automobilio transportavimą bei saugojimą yra reiškiamas nuo 2008-09-05 iki 2009-03-18, tame tarpe – 60 Lt už iškvietimą, 100 Lt – už techninę pagalbą, 80 Lt – pakrovimo ir iškrovimo darbai ir 4850 Lt už automobilio saugojimą 194 paras po 25 Lt parai (b. l. 7, 8). Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d. buvo numatyta, kad padarius pažeidimų, numatytų šio kodekso 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti) policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Transporto priemonės stovėjimas miesto gatvėje, kur vyksta eismas, buvo toks pažeidimas, kuris buvo pagrindas automobilį priverstinai nuvežti, nes jis stovėjo neleistinoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. teigia, kad minėtą automobilį 2006-06-28 jis pardavė I. A., o šis aiškina, kad automobilį pardavė R. S. (b. l. 71, 101-102). Vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatomis Lietuvoje registruota transporto priemonė privalėjo būti perregistruota per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, kas yra nurodyta ir 2006-06-28 sutartyje (b. l. 71). Atsakovas E. M. perregistravimo neatliko ne kelias dienas ar mėnesius, o nuo 2006 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis liko atsakovo E. M. nuosavybė. Todėl atsakovas ir toliau buvo jo teisėtas valdytojas, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas. Liudytojų parodymai ar draudimo sutarčių sudarymo dokumentai virš nurodytų aplinkybių ir apelianto nuosavybės teisių nepaneigia. Kadangi virš nurodytu laiku ir aplinkybėmis minėtas automobilis buvo vairuojamas neblaivaus asmens, neturinčio teisės jį vairuoti, šį asmenį sulaikius, automobilis be priežiūros buvo paliktas stovėti draudžiamoje vietoje miesto gatvėje, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad apelianto automobiliu padarytas viešosios teisės pažeidimas, todėl nesirūpindamas juo atsakovas padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su jo automobilio saugojimu.
Pagal tuo metu galiojusio (duomenys neskelbtini) str. 7 d. policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę nuo tilto LRV ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantavo jo išsaugojimo. Policijos pareigūnų perdavimas saugoti atsakovo E. M. automobilį ieškovui ir ieškovo atliktas minėto automobilio saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Kadangi automobilis buvo išsaugotas, tai tokie ieškovo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-10-23 nutartyje, kuri priimta esant iš esmės tokioms pat faktinėms aplinkybėms, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 yra konstatavusi, kad kitoks tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti ATPK atitinkamų straipsnių reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. Teisėjų kolegijos išdėstytas aiškinimas atitinka ne tik CK įtvirtintas nuostatas dėl kito asmens reikalus tvarkiusio asmens išlaidų atlyginimo, bet ir vėlesnį įstatyminį reglamentavimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
Nurodyti atsakovą, patikslinti ieškinį, pakeisti jo dalyką arba pagrindą yra ieškovo teisė, numatyta įstatyme (CPK 42 str., 45 str., 111 str. 2 d. 2 p., 141 str.). Pagal minėtą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). 2009-03-24 ieškinyje ieškovas atsakovais nurodė abu solidarius atsakovus (b. l. 3-5). Paaiškėjus, kad vienas iš atsakovų yra miręs ir paveldėjimo bylos neužvestos (b. l. 27, 36, 37), ieškovas 2009-05-12 procesiniu dokumentu patikslino ieškinį, nurodydamas, kad atsakovo R. S. prašo atsakovu nebelaikyti (b. l. 47). Šį ieškovo ieškinio patikslinimą 2009-05-28 teismo posėdyje protokoline nutartimi teismas priėmė ir patenkino (b. l. 53-54). Kadangi solidari atsakomybė nustatoma kreditoriaus (ieškovo) naudai, tai, teisėjų kolegijos nuomone, pasirinkti minėtą procesinį sprendimą buvo ieškovo teisė. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 6057,10 Lt skolos už automobilio transportavimą ir pasaugą (b. l. 107-109). Iš 2009-03-18 PVM sąskaitos faktūros, 2008-09-05 akto įrašų matyti, kad buvo taikytas 25 Lt tarifas už kiekvieną iš 194 pasaugos parų. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar būtent tokio dydžio saugojimo išlaidas turi atlyginti atsakovas, kai pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas apibrėžiant jo terminą dienomis reikštų, kad sutartis nesudaryta ilgam laikui. Tuo tarpu ieškovas atsakovo automobilį saugojo 194 paras, ir tokį laikotarpį saugojo ne tik todėl, kad atsakovas E. M. jo dėl savo kaltės neatsiėmė, bet ir todėl, kad jam iki 2009-01-22 pranešimo išsiuntimo (b. l. 9) iš viso nebuvo pranešta apie jo automobilio saugojimo faktą dėl padaryto pažeidimo mokamoje aikštelėje. Nustatant ieškovui atlygintiną sumą, teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra tai, kad turto saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti tikrąjį jo savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą (CK 6.229 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra faktinis ir teisinis pagrindas mokestį už automobilio saugojimą sumažinti 50 % iki 2425 Lt (b. l. 7), o priteisiamą ieškinio sumą – iki 2665 Lt (CK 6.259 str.).
Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra tik apelianto samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir bent pagrįstomis prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Kadangi ieškinys dėl 6057,10 Lt priteisimo tenkinamas iš dalies 44 %, o atmetamas - 54 %, todėl pirmojoje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei perskirstomos proporcingai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Už ieškinį ieškovas sumokėjo 182 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6) ir turėjo 1850 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 12, 13, 46, 52, 88). Byloje buvo 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., b. l. 22). Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 80 Lt žyminio mokesčio bei, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, trukmę, ieškinio atmetimo apimtį ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus dydžius, priteisiama 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Pagal tas pačias proporcijas valstybei iš ieškovo priteisiama 8 Lt, iš atsakovo – 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Už paduotą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 182 Lt žyminio mokesčio (b. l. 116). Abi šalys turėjo po 1000 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti apeliacinėje instancijoje (b. l. 122, 130, 131). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo tenkinimą iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 96 str. 2 d., 98 str. bei atsižvelgiant į 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus dydžius, apeliantui iš ieškovo priteisiama 98 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, o iš apelianto ieškovui – 300 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteistą iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio sumą ieškovui UAB „Airidvika“ (į. k. 169302692) sumažinti iki 2665 (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt penkių) Lt, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 2665 Lt sumos, priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 80 (aštuoniasdešimt) Lt, o išlaidas advokato pagalbai apmokėti - iki 1000 (vieno tūkstančio) Lt.
Priteistas valstybei bylinėjimosi (pašto) išlaidas paskirstyti taip: iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 8 (aštuonis) Lt, iš ieškovo UAB „Airidvika“ (į. k. 169302692) – 10 (dešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Airidvika“ (į. k. 169302692) atsakovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 98 (devyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Airidvika“ (į. k. 169302692) 300 (tris šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.