- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- T-317-927/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00079-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio (toliau – ir Vyriausiasis prokuroras) prašymą dėl užstato nukreipimo paskirtos baudos dalies įvykdymui baudžiamojoje byloje Nr. e1-1823-927/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu V. D. (V. D.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 292 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. D. (V. D.) paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai V. D. (V. D.) buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. spalio 4 d. 08.40 val. iki 2020 m. lapkričio 4 d. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė bausmė 36 MGL (1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio bauda.
2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Vyriausiojo prokuroro prašymas, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl V. D. paskirtos kardomosios priemonės – 1800 Eur užstato panaikinimo ir nukreipimo paskirtos 1800 Eur baudos padengimui. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamajame įsakyme neišspręstas V. D. skirtos kardomosios priemonės – 1800 eurų užstato klausimas. Prokuratūros duomenimis 2020 m. lapkričio 4 d. byloje nuteistasis yra pateikęs prašymą jo įmokėtą užstatą nukreipti paskirtos baudos padengimui. Nuteistojo V. D. gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio nuostatas baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Kadangi kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių nuteistasis V. D. (V. D.) Lietuvos Respublikoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo santykių, taigi ir negauna pajamų, priverstinis baudos išieškojimas Lietuvos Respublikoje negalimas, taigi šiuo metu nuosprendis nėra įvykdytas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1164; TAR, 2014-04-02, Nr. 2014- 03998) patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte numatyta, jog piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik, jei: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (t. y. 70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra davęs sutikimą jo sumokėtą užstatą nukreipti baudos padengimui, netikslinga piniginę sankciją perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei (b. l. 1-2).
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, priimti sprendimus dėl nuosprendžio rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.
Nagrinėjamu atveju priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1823-927/2020, nebuvo išspręstas kardomosios priemonės – užstato klausimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojos skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu V. D. skirta kardomoji priemonė – 1800 Eur užstatas ir šią užstato sumą V. D. tą pačią dieną įmokėjo į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, be kita ko pateikė prašymą užstato sumą įskaityti į paskirtą baudą.
BPK 133 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui; užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, be kita ko, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. D. nesumokėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos, taip pat esant nuteistojo ir užstato davėjo A. D. prašymui jo sumokėtą 1800 Eur dydžio užstato sumą panaudoti paskirtai baudai padengti, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 133 straipsnio 7 dalimi, Vyriausiojo prokuroro prašymas tenkinamas ir V. D. sumokėta užstato suma panaudotina jam paskirtos ir nesumokėtos baudos padengimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 133 straipsnio 7 dalimi, 362 straipsnio 4, 5 dalimis,
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio teikimą tenkinti.
V. D. (V. D.) skirtą kardomąją priemonę – užstatą, panaikinti.
Užstato davėjo V. D. (V. D.) į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2020 m. lapkričio 4 d. sumokėtą 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) užstatą panaudoti nuteistajam V. D. (V. D.) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1800 Eur dydžio baudos padengimui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo (jos nuorašo įteikimo) dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.