- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- AN2-504-380/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00122-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. D. atstovo A. Kraujelio apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutarties, kuria netenkintas G. D. skundas dėl Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos 2017-07-04 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. birželio 21 d. Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos (toliau – VĮ Kretingos miškų urėdijos) Šventosios girininkijos girininkas G. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. GMU-KRETANP-105541285-17 dėl ANK 272 str. 2 d. numatyto nusižengimo. Protokole nurodyta, kad Kretingos r. sav., Laukžemės k., 2017 m. gegužės 25 d. nuo 11.00 val. iki 2017 m. gegužės mėn. 25 d. 12 val. savavališkai valstybiniame miške Šventosios girininkijos 36 kv., 17 kv. ir Darbėnų girininkijos 1 kv., buvo iškirsta 92,18 ktm medienos. Tokiais savo veiksmais G. D. pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 p.
2017 m. liepos 4 d. VĮ Kretingos miškų urėdijos nutarimu G. D. nubaustas pagal ANK 272 str. 2 d. 560 Eur bauda. Šį nutarimą G. D. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi G. D. skundas iš dalies tenkintas ir taikant ANK 34 str. 5 d. iki 100 Eur sumažinta jam paskirta administracinė nuobauda. Teismas pažymėjo, kad G. D. nubaustas kaip fizinis asmuo, tačiau jis sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo atsakingas už nurodytą medžių kirtimą. Be to, tiek institucija, surašiusi protokolą, tiek asmuo, kuriam surašytas protokolas ir kuris nubaustas, sutiko, kad veika padaryta ne protokole ir nutarime nurodytu laiku, tačiau iš esmės neginčijo, kad toks kirtimas buvo padarytas. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė medžių kirtimo darbus pagal sutartį, atlikdama oro linijų trasų valymo darbus, tačiau teismo manymu, šiems darbams atlikti būtina gauti ir specialų leidimą, kurio bendrovė nebuvo gavusi. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad bendrovė siekė gauti šį leidimą, tačiau buvo informuota, kad toks leidimas nėra išduotas. Teismo vertinimu šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad atliktus darbus galima kvalifikuoti kaip savavališkus. Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo teismas nurodė, kad G. D. neįrodė ir būtinojo reikalingumo, nes nebuvo pateikta duomenų apie įvykusias avarijas, stichines nelaimes ar pan. Tačiau teismas atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, į veikos pavojingumą, ir nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. ir paskirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda, nekonfiskuojant nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, nekonfiskuojant medienos, byloje nesant duomenų apie jos pasisavinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. D. atstovas A. Kraujelio prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartį bei Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos 2017-07-04 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną G. D. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl savavališko medžių kirtimo, nurodo, kad administracinė atsakomybė asmeniui pagal ANK 272 str. 2 d. taikoma nustačius savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. D. atliktus medžių kirtimo darbus valstybiniame miške negavus specialaus leidimo kvalifikavo kaip savavališkus. Visų pirma, oro linijų trasų valymo darbai 110 kV OL Benaičių VE – Šventoji buvo vykdomi tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ AB 2016-02-11 sudarytos sutarties pagrindu, „(duomenys neskelbtini)“ AB specialistų nurodytoje vietoje ir jų nustatytu periodu. G. D. šiuos darbus vykdė kaip direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už darbų, įskaitant medžių pjovimą, pagal minėtą sutartį vykdymą. Kaip yra žinoma, „(duomenys neskelbtini)“ AB yra Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, kuris valdo Lietuvos elektros energijos srautus, palaiko stabilų energetikos sistemos darbą. Pagal Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 31 str. 1 d. 3 p., 4 p. „(duomenys neskelbtini)“ AB privalo eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos darbo saugumo ir patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus, pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptis bei ekonomines sąlygas, taip pat užtikrinti perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumą ir ilgalaikį sistemos pajėgumą, tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius. Savalaikis ir tinkamas oro linijų trasų valymas – viena esminių „(duomenys neskelbtini)“ AB vykdomų funkcijų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Sąlygos) 22 p. elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai. Teigia, jog ši nuostata garantuoja miško savininkui ar valdytojui, kad už proskynos augantys medžiai nebus kertami nesuderinus su juo ir negavus išankstinio leidimo. Ši nuostata taip pat leidžia teigti, kad elektros tinklų įmonių darbuotojų teisė iškirsti proskynose esančius medžius neturėtų būti siejama su reikalavimu gauti tam išankstinį leidimą, ir kad Sąlygų 22 p. turėtų būti aiškinamas kaip tokio leidimo nereikalaujantis.
Pažymi, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, teisės aktų nustatyta tvarka nustatomos apsaugos zonos, minimalūs leistini atstumai nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus, kertamos proskynos miškų masyvuose ir želdynuose. Taisyklių 21.2 ir 21.3 p. įtvirtina elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų pareigą miškų masyvų proskynose išlaikyti tokį proskynų plotį, koks nustatytas Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintose Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, iškertant proskynose medžius, krūmus bei išgenint medžių šakas, iškertant už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros linijų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimą, galimybes, taip pat iškirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriūti ant laidų, atramų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ar transformatorinių. Elektros tinklus eksploatuojančių įmonių pareiga iš oro ir oro kabelių linijų proskynų periodiškai iškirsti krūmus ir apgenėti šalia augančių medžių šakas nustatytame proskynų plotyje, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-112 patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1129 p.
Pagal Taisyklių 22 p. valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose medžius ir krūmus kerta bei geni tuos elektros tinklus eksploatuojantys asmenys arba pagal raštišką suderinimą su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis – želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai. Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis bei kitų teisės aktų reikalavimais, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Pagal Taisyklių 23 p., jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai nesilaiko Taisyklių 22 punkte nustatytų reikalavimų ir elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais elektros tinklų proskynose neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus atlieka savo lėšomis, dėl kurių atlyginimo (kompensacijos) vėliau gali kreiptis į želdinius prižiūrinčias organizacijas arba želdinių savininkus. Želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu privalo atlyginti (kompensuoti) elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtas medžių ir krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo darbų išlaidas, taip pat elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčiųjų organizacijų arba želdinių savininkų laiku neiškirsti medžiai ar krūmai. Apie medžių ir krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo darbų pradžią želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai informuojami Taisyklių 7 punkte nurodytomis informavimo priemonėmis. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje.
Pagal Taisyklių 24 punktą, Jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų proskynos ribų, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami Taisyklių 7 p. nurodytomis informavimo priemonėmis apie jų pradžią, atlieka savo lėšomis, kurias vėliau elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu atlygina (kompensuoja) želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai. Želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu privalo atlyginti (kompensuoti) elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčiųjų organizacijų arba želdinių savininkų laiku neiškirsti medžiai ar krūmai. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje“. Pagal Taisyklių 25.1 p. medžių ir krūmų kirtimas, genėjimas ar kitoks pertvarkymas už elektros tinklų proskynų ribų derinami tarpusavyje su želdinių savininkais, taip pat su miškų urėdijomis arba nacionalinių (regioninių) parkų administracijų direkcijomis, kertant medžius valstybiniuose ir privačiuose miškuose, o jei šie miškai yra valstybės saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, gamtos paminklų apsaugos zonose, vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose) - ir su saugomų teritorijų administracijomis bei su atitinkamomis rajonų ir miestų aplinkos apsaugos agentūromis.
Be to, pagal Taisyklių 26 p. elektros tinklus eksploatuojantis asmuo turi teisę kirsti medžius ir krūmus, augančius už elektros tinklų proskynos ribų, tik suderinęs tokį kirtimą su miško valdytoju ar savininku, kuris Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, nustatyta tvarka turi gauti leidimą kirsti mišką. Miško valdytojas ar savininkas, gavęs elektros tinklus eksploatuojančio asmens prašymą gauti leidimą kirsti mišką, kreipiasi dėl tokio leidimo gavimo. Elektros tinklus eksploatuojantys asmenys turi teisę avariniais atvejais kirsti sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, sniegolaužas bei palinkusius medžius, keliančius pavojų elektros tinklų ar įrenginių eksploatavimui, be leidimo kirsti mišką. Elektros tinklus eksploatuojantys asmenys atlikę darbus per 5 darbo dienas privalo informuoti (raštu, žodžiu, telefonu, per visuomenės informavimo priemones ar kitu būdu) miško valdytoją ar savininką apie jų valdose iškirstus pavojingus medžius. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., kurią G. D. neva pažeidė, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, aukščiau nurodytų šiai bylai aktualių teisės aktų analizė leidžia daryti šias išvadą, kad miškų įstatymas nereglamentuoja sąlygų, kurioms esant asmuo turi pareigą gauti išankstinį leidimą kirsti miške medžius, ir nukreipia į kitus tokias sąlygas numatančius teisės aktus. Taip pat, leidžia daryti išvadą, kad siekiant nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju išankstinis leidimas kirsti miške medžius buvo reikalingas, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintomis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-112 patvirtintomis Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis, taip pat Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011-12-20 įsakymu Nr. 1-309 patvirtintomis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis. Aukščiau nuodytų poįstatyminių teisės aktų analizė leidžia konstatuoti, kad elektros tinklus eksploatuojančio asmens pareigos, susijusios su išankstinio leidimo kirsti medžius gavimu, priklauso nuo to, ar tokie medžiai auga proskynose, ar už proskynos ribų: išankstinis leidimas kirsti medžius ir krūmus proskynose nėra reikalingas, išankstinis leidimas kirsti medžius ir krūmus yra privalomas kertant medžius ir krūmus, augančius už elektros tinklų proskynos ribų (išskyrus avarinius atvejus).
Nurodo, kad G. D. neginčija to fakto, kad jis, kaip Bendrovės direktoriaus pavaduotojas, vykdė oro linijų trasų valymo, įskaitant medžių kirtimo, darbus 110 kV OL Benaičių VE - Šventoji aukščiau minėtos sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ AB pagrindu negavęs išankstinio specialaus leidimo. Mano, jog vien šis faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad G. D. pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimus ir tokią veiką kvalifikuoti pagal ANK 272 str. 2 d. Tik neginčijamai nustačius, kad medžiai nagrinėjamuoju atveju buvo iškirsti už elektros tinklų proskynos ribų (nes tik tokiu atveju reikalinga gauti atitinkamą leidimą), galima konstatuoti Miškų įstatymo 9 str. 6 d. ir atitinkamų poįstatyminių teisės aktų pažeidimą. Ir nors G. D. nuosekliai aiškino, kad medžių kirtimo darbai buvo vykdomi proskynoje, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino šių bylai reikšmingų aplinkybių. Nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios poįstatyminio teisės akto normos pagrindu šiuo atveju buvo būtina gauti išankstinį leidimą kirsti medžius. Tokią normą privaloma nurodyti, kadangi Miškų įstatymas nereglamentuoja atvejų, kuomet asmuo privalo gauti leidimą medžių kirtimui. Institucija gi apsiribojo faktu, kad G. D. kirto medžius ir suskaičiavo iškirstų medžių kiekį. O skundžiamoje Nutartyje tik nurodyta, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė medžių kirtimo darbus pagal sutartį, atlikdama oro linijų trasų valymo darbus, tačiau šiems darbams atlikti būtina gauti ir specialų leidimą, kurio bendrovė nebuvo gavusi. Konstatavęs tokią byloje netirtą ir nenustatytą aplinkybę, nenurodęs, kokio teisės akto pagrindu G. D. privalėjo gauti specialų leidimą, bet to nepadarė, todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ANK 567 str. 1-2 d., nepagrįstai G. D. veiksmus kvalifikavo kaip savavališkus ir atitinkančius ANK 272 str. 2 d.
Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.). Todėl ne G. D., bet Institucija turėjo pareigą įrodyti, o teismas – nustatyti, kad medžių kirtimo darbai buvo vykdomi už elektros tinklų proskynos ribų. Tokia aplinkybė įrodyta ir nustatyta nebuvo. Be to, Institucija pripažino, kad administracinio nusižengimo protokole apskritai nurodyta neteisinga nusižengimo padarymo vieta. Pažymi ir tai, kad visi oro linijų trasų valymo darbai 110 kV OL Benaičių VE - Šventoji buvo vykdomi elektros tinklų proskynos ribose, iškertant medžius, kurie pagal įstatymą apskritai negalėjo ten augti (Sąlygų 20.3 p. bei Taisyklių 16.3 p.). Savalaikis šių darbų atlikimas užtikrino viešosios valdžios institucijų, ūkio subjektų funkcionavimą, taip pat ir buitinių vartotojų gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Šių darbų dėka buvo apsaugoti elektros tinklai, sudarytos būtinos jų eksploatavimo sąlygos, užtikrintas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas, išvengta bet kokių elektros energijos tiekimo sutrikimų, gaisrų, kitų nelaimingų atsitikimų, su tuo susijusios labai didelės žalos, t. y. užtikrintas ir tenkintas viešasis interesas.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, visi aukščiau išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad tik esant neginčijamiems medžių kirtimo už proskynos ribų įrodymams, galima būtų konstatuoti, kad G. D. privalėjo gauti išankstinį specialų leidimą, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdamas atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai, tik tokiu atveju G. D. veiksmai galėtų būti kvalifikuoti kaip savavališki ir atitinkantys ANK 272 str. 2 d., tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino šių faktiškai esminių bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą bei Nutartį.
Pasisakydamas dėl institucijos veiksmų, apeliantas nurodo, kad jie prieštaravo viešojo administravimo principams ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad neturėdama tikslių duomenų apie tai, ar medžių kirtimo darbai bus vykdomi išimtinai proskynoje, 2017-04-03 raštu Nr. SKR-17-438 Bendrovė kreipėsi į Instituciją dėl leidimo pavojingų medžių kirtimui išdavimo. 2017-04-04 raštu Nr. 4A(2.1.7)-239 Institucija informavo Bendrovę, kad preliminariai leidimas kirsti medžius bus išduotas iki 2017-04-14. Vėliau Institucija persigalvojo, pranešdama, kad po konsultacijos su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūnais Institucija nutarė nepritarti medžių kirtimui oro linijos valymo - platinimo darbams vykdyti 110 kv OL Benaičių VE - Šventoji valstybinės reikšmės miško žemės sklypuose ir nerengti dokumentų Valstybinei miškų tarnybai leidimui išrašyti. Teigia, kad tokia Institucijos pozicija yra ne tik neteisėta, ydinga ir nesuprantama, tačiau ir melaginga. Iš G. D. į bylą pateikto Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2017-09-19 rašto Nr. S-3K-01-45 matyti, kad Institucija nesikreipė į šį poskyrį dėl jokios informacijos, neteikė jokių leidimui išduoti reikalingų dokumentų. Taigi Institucijos pateikta informacija apie tariamą konsultavimąsi su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyriu neatitinka tikrovės. Pagal Taisyklių 26 p., miško valdytojas ar savininkas, gavęs elektros tinklus eksploatuojančio asmens prašymą gauti leidimą kirsti mišką, kreipiasi dėl tokio leidimo gavimo. Tai reiškia, kad Institucija, gavusi Bendrovės prašymą išduoti leidimą medžių kirtimui, turėjo pareigą kreiptis dėl tokio leidimo gavimo į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinį poskyrį. Tačiau, kaip matyti iš minėto Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2017-09-19 rašto Nr. S-3K-01-45, Institucija šios pareigos nevykdė, tuo pažeisdama minėtą Taisyklių reikalavimą. Vietoje to, Institucija priėmė jos kompetencijos ribas viršijantį sprendimą – nepritarti medžių kirtimui oro linijos valymo – platinimo darbams vykdyti 110 kv OL Benaičių VE - Šventoji valstybinės reikšmės miško žemės sklypuose ir nerengti dokumentų Valstybinei miškų tarnybai leidimui išrašyti.
Pažymi, kad Bendrovė prašė išduoti leidimą oro linijos valymo, bet ne platinimo darbams atlikti. Jokių proskynos platinimo darbų Bendrovė neketino vykdyti ir nevykdė. Dėl viso to Institucijos reikalavimas valstybinės reikšmės miško paskirties žemę iki darbų pradžios paversti kitomis naudmenomis yra ne tik nesuprantamas, tačiau ir kuriantis dirbtines, nepagrįstas kliūtis darbų, būtinų viešajam interesui užtikrinti, atlikimui. Teigia, kad institucijos atsakingas asmuo, iš pradžių patvirtindamas, kad leidimas kirsti medžius bus išduotas (Institucija netgi nurodė jo išdavimo terminą), vėliau persigalvodamas, suklaidino Bendrovę bei G. D.. Žinodama arba turėdama žinoti, kad 110 kV OL Benaičių VE - Šventoji auga medžiai, kurie kelia realų pavojų elektros tinklams, Institucija ne tik nesiėmė kokių nors veiksmų, kad apsaugotų elektros tinklus bei užkirstų kelią gresiantiems nelaimingiems atsitikimams, tačiau klaidino Bendrovę, veikė ultra vires ir kūrė dirbtinas kliūtis leidimo išdavimui. Mano, jog toks Institucijos elgesys prieštarauja viešojo administravimo principams, yra akivaizdžiai neteisėtas, klaidinantis ir kelia grėsmę viešajam interesui - užtikrinti sklandų, nepertraukiamą elektros tiekimą viešosios valdžios institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams.
Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo, apeliantas nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog G. D. neįrodė būtinojo reikalingumo, nes nebuvo pateikta duomenų apie įvykusias avarijas, stichines nelaimes ar pan. Nors, G. D. nuomone, jis nepadarė ANK 272 str. 2 d. nustatyto teisės pažeidimo, tačiau, teismui konstatavus priešingai, pažeidimas šiuo atveju padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl nelaikytinas administraciniu nusižengimu (ANK 16 str. 1 d.). Kaip nurodyta teismų praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti daug vertingesnį interesą. Taigi, esant būtinajam reikalingumui atlikti atitinkami veiksmai nors formaliai ir atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, neužtraukia administracinės atsakomybės esant ANK 16 str. 1 d. numatytoms sąlygoms: 1) turi objektyviai egzistuoti pavojus, gresiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) šis pavojus atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 3) šalinant pavojų padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga – objektyviai egzistuojantis pavojus, gresiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Bendrovė šiuo atveju veikė kaip „(duomenys neskelbtini)“ AB, kuri yra Lietuvos perdavimo sistemos operatorius ir privalo užtikrinti nuolatinį ir sklandų elektros energijos perdavimą, rangovas. Vykdydama jai pavestas darbų užduotis Bendrovė 110 kV OL Benaičių VE - Šventoji trasos apsaugos zonoje (proskynoje) iškirto medžius, kurie kėlė realų pavojų valstybinio miško saugumui, taip pat elektros tinklams ir, atitinkamai, viešosios valdžios institucijų, ūkio subjektų bei buitinių vartotojų interesams. Šių darbų atlikimas buvo akivaizdžiai būtinas ir neatidėliotinai tuojau pat atliktas ne tik dėl aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų elektros linijos apsaugos zonoms, bet ir siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų (pvz., gaisrų), didelės žalos, avarinių gedimų elektros tinkluose ir to pasėkoje nutrukusio elektros energijos tiekimo, kuriuos galėjo sukelti laiku neiškirsti medžiai ar krūmai, ypač atsižvelgiant į šio pavasario bei vasaros orų sąlygas ir orų prognozes (audras, gūsingus vėjus ir pan.). Apelianto nuomone, faktą, kad proskynoje augantys medžiai kėlė realų pavojų patvirtina į bylą pateiktame „(duomenys neskelbtini)“ AB rašte nurodytos aplinkybės apie 2016-09-25 įvykį, kuomet virstantis medis kliudė 110 kV OL laidą. Šiame rašte taip pat nurodoma, kokio masto pavojų ir žalą galėtų sukelti laiku neiškirsti medžiai bei krūmai. Taigi Bendrovė šiuo atveju pašalino objektyviai egzistuojantį pavojų, gresiantį gamtai, viešosios valdžios institucijų ir ūkio subjektų funkcionavimui, gyvybiškai svarbiems buitinių vartotojų poreikiams, t. y. užtikrino kitų asmenų, visuomenės ir valstybės interesus.
Antroji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga – pavojus atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes negali būti pašalintas kitomis priemonėmis. Šiuo atveju Bendrovė siekdama apsaugoti gamtos, viešosios valdžios institucijų, ūkio subjektų bei buitinių vartotojų interesus nuo realiai gresiančio pavojaus, privalėjo iškirsti pavojų keliančius medžius. Akivaizdu, kad laikantis elektros linijų apsaugos zonas reglamentuojančių nuostatų, atsižvelgus į orų sąlygas ir orų prognozes, 2016-09-25 įvykusį grėsmingą įvykį, kuomet virsdamas medis kliudė elektros laidus, medžių iškirtimas proskynoje buvo būtinas, neatidėliotinas ir neišvengiamas. Jokie kiti pavojaus (proskynoje augančių medžių) pašalinimo būdai, išskyrus medžių iškirtimą proskynoje, šiuo atveju nebuvo ir nėra įmanomi apskritai. Trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga - šalinant pavojų padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. G. D. nuomone, Bendrovės atlikti oro linijų trasų valymo darbai jokios realios žalos nepadarė. Pirmiausia, Bendrovė iškirto medžius, kurie proskynoje apskritai negalėjo augti. Medžiai buvo iškirsti neatlygintinai. Institucija, elektros linijos apsaugos zonoje galimai neteisėtai pasodinusi medžius, padarė teisės pažeidimą, todėl negali konstatuoti žalos fakto bei reikalauti žalos atlyginimo dėl tokių medžių iškirtimo. Kitu atveju būtų paneigtas esminis teisės principas - „iš neteisės teisė nekyla“ (ex injuria ius non oritur). Vykdydama proskynų valymo darbus Bendrovė neatlygintinai iškirto tik tiek medžių, kiek buvo būtina, siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, avarijoms, gaisrams ir, atitinkamai, daug didesnei žalai. Galiausiai, nukirsta mediena liko Institucijos žinioje, todėl gali būti realizuojama gaunant atitinkamą naudą ar kitaip panaudojama (pvz., perduodant socialiai remtinoms šeimoms ar kt.). Bendrovės atliktų veiksmų (medžių kirtimo darbų) dėka buvo išvengta didelės grėsmės, o vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio elgesio negalima laikyti pavojingu ar piktybišku.
Teigia, jog nurodytos aplinkybės ir argumentai leidžia daryti išvadą, kad jei G. D. ir padarė ANK 272 str. 2 d. nustatytą teisės pažeidimą, jis buvo padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 str.), todėl jis nelaikytinas administraciniu nusižengimu.
Be to, G. D. nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ANK 563 str., 566 str. 567 str., kas taip pat nulėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Nei G. D., nei Bendrovė neturėjo jokių žinių apie Institucijos atliekamą administracinio nusižengimo tyrimą, nedalyvavo atliekant iškirstos medienos skaičiavimus, skersmens matavimus, nėra aišku, kokios matavimo priemonės buvo naudotos, nenurodyti duomenys apie tokių priemonių patikrą ir patikros galiojimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Institucija būtų nustačiusi faktą, jog medžiai buvo iškirsti už proskynos ribų. Girininko E. J. 2017-04-13 tarnybiniame pranešime yra nurodytas vienoks iškirstos medienos kiekis, tuo tarpu 2017-05-25 tyrimo veiksmų protokole - kitoks (gerokai didesnis). Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, kad medžiai buvo kertami 2017 m. kovo mėnesio vidury, bet tarnybinis pranešimas surašytas tik 2017-04-13, o tyrimo veiksmai apskritai atlikti tik 2017-05-25. Per ilgą laiką, trukusį nuo proskynų valymo iki tyrimo veiksmų atlikimo, tikėtina, ir kiti asmenys galėjo pasinaudoti esama situacija bei atlikti atitinkamus neteisėtus veiksmus (pvz., iškirsti ir pasisavinti medžius). Administracinio nusižengimo byloje atsakomybėn patraukto asmens kaltė privalo būti įrodinėjama tik patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad tokių įrodymų byloje nėra, taigi ir G. D. kaltė neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtina, kad nėra įrodyta nusižengimo objektyvioji pusė, t. y. neįrodyta, kad medžiai buvo iškirsti ne proskynoje ir kad jiems kirsti pagal galiojančius teisės aktus reikalingas nustatyta tvarka išduotas leidimas, taip pat neįrodyta tai, kad visus medžius iškirto apelianto darbdavys. Tvirtina, kad medžius kirto pagal susitarimą su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriumi „(duomenys neskelbtini)“ AB, darbus atliko proskynoje, kur jokie leidimai kirtimams nėra reikalingi. Be to, nurodo, jog jei jis ir atliko visus jam inkriminuotus veiksmus, kurie atitinka veiką, numatytą ANK 272 str. 2 d., tačiau egzistavo jo administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl G. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta. Be to, pažymėtina ir tai, jog tiek pažeidėjui surašytas protokolas, tiek ir Institucijos nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, neatitinka šiems procesiniams dokumentais keliamų reikalavimų.
Visų pirma pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas ir jam tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų, todėl administracinio nusižengimo protokole turi būti nustatyta, kokiais konkrečiais būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais pasireiškė teisei priešinga veika.
Analizuojant pažeidėjui surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. GMU-KRETANP-105541285-17 matyti, kad grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodoma tik tai, kad nustatytas savavališkas medžių iškirtimas, tačiau nenurodoma nei kokie asmenys atliko šį medžių iškirtimą, nei, kokius teisei priešingus veiksmus atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ar jis kirto medžius pats, ar vadovavo kirtėjams), nei kaip pasireiškė medžių kirtimo savavališkumas (ar kirsta be leidimo, ar kirsta nesilaikant leidime nustatytų reikalavimų). Taigi, šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole tinkamai neatskleidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (subjekto) nusižengimo esmė. Apygardos teismas pažymi, jog be netinkamai suformuoto kaltinimo (pažeidimo esmės), G. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ir kitų jo turiniui keliamų reikalavimų. ANK 609 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma: nusižengimo padarymo vieta ir laikas. Byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas nuo 2017-05-25 11 val. iki 2017-05-25 12 val., tačiau akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką pažeidimas negalėjo būti padarytas, be to, byloje esančiame girininko E. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kirtimai pradėti 2017 m. kovo mėnesį, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad pažeidimo padarymo datos ir laiko nustatyti apskritai neįmanoma (b. l. 43).
Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo protokolas ir bylos medžiaga kelia abejonių ir dėl nusižengimo padarymo vietos – protokole grafoje „Nusižengimo padarymo vieta“ tik abstrakčiai nurodoma, kad pažeidimas padarytas Kretingos rajono savivaldybėje, Laukžemių kaime, ir nors atskleidžiant pažeidimo esmę nurodoma, kad kirtimai atlikti valstybiniame miške Šventosios girininkijos 36 kv., 17 kv. ir Darbėnų girininkijos 1 kv., kur iškirstas 92,18 ktm medienos tūris, tačiau iš byloje esančio 2017-05-25 tyrimo veiksmų protokolo, matyti, jog atlikus tyrimą nustatytas kitas bendras tūris: Šventosios girininkijos 36 kv. iš viso iškirsta 19,12 ktm, 17 kv. - 36,6 ktm, ir Darbėnų girininkijos 1 kv. - 36,73 ktm (viso 92,45 ktm), o E. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Šventosios girininkijos 17 kv. iškirsta 36,11 ktm., 36 kv. iškirsta 19,12 ktm, ir kad be leidimų buvo atlikti kirtimai ir Darbėnų girininkijos 1 kv. net neužsimenama. Šie, nors ir nedideli skaičiavimų netikslumai, taip pat girininko tarnybiniame pranešime nenurodytas vienas iš trijų kvartalų, kuriuose neva savavališkai iškirstas valstybinis miškas, taip pat kelia abejonių dėl to, ar buvo tiksliai nustatyta pažeidimo vieta, ar į ją neįtraukti kitose vietose iškirsti medžiai. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant bylą buvo pateiktas tik Šventosios girininkijos 17 kvartalo ir Darbėnų girininkijos 1 kvartalo brėžinys bei planas, kur neva savavališkai buvo iškirstas miškas (b. l. 39-40), tačiau Šventosios girininkijos 36 kvartalo nei planas, nei iškirsto ploto matavimai nepateikti, o tai dar labiau didina abejonę, ar buvo tinkamai nustatyta pažeidimo padarymo vieta, ir ar buvo tinkamai apskaičiuotas kaltinime inkriminuojamas savavališkai iškirstas medienos kiekis.
Aptarti duomenys atskleidžia, jog šioje administracinėje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir suformuotas kaltinimas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias byloje nustatytinas aplinkybes turintys patvirtinti duomenys. Nors šie Institucijos padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, tačiau jų egzistavimas lemia tai, jog, norint priimti pagrįstą sprendimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, reikia itin atidžiai ištirti visus byloje esančius duomenis ir tik išsklaidžius visas abejones dėl pažeidėjo kaltės padarius nusižengimą galima priimti sprendimą dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo.
ANK 272 str. 2 d. numato atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Šiame straipsnyje įtvirtinta veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Vienas iš tokių teisės aktų – Miškų įstatymas. G. D. inkriminuotas Miškų įstatymo 9 str. 6 d., numatančios, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, pažeidimas. Akivaizdu, jog ANK 272 str. numatytu savavališku medžių kirtimu gali būti pripažintas toks medžių kirtimas, kai kirtimai atliekami vietoje, kurioje reikalingas leidimas, ar kai kertami medžiai, kuriems kirsti reikalingas leidimas, ir kai tokie leidimai nėra gauti. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 22 p. matyti, jog elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti tokiais veiksmais padaryti nuostoliai.
Apygardos teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas atskleidžia, jog oro linijos apsaugos zonoje ir proskynoje esančius medžius elektros tinklų įmonių darbuotojams ar jų įgaliotiems asmenims (kaip buvo šiuo atveju) leidžiama kirsti. Pozicijos, kad elektros tinklų įmonių darbuotojų teisė iškirsti proskynose esančius medžius neturėtų būti siejama su reikalavimu gauti tam išankstinį leidimą, ir kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 22 p. turėtų būti aiškinamas kaip tokio leidimo nereikalaujantis, laikosi ir kiti teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-01-2-05). Be to, pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 4.3 p., įtvirtinta, kad leidimas kirsti mišką neprivalomas elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms, kai avariniais atvejais kertami sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir palinkę medžiai, keliantys pavojų elektros, kitų inžinerinių tinklų ir įrenginių eksploatacijai arba eismo saugumui. Dėl to, norint nustatyti ar medžiai augantys už proskynų buvo iškirsti neteisėtai, reikia nustatyti, kad jie nebuvo pavojingi elektros oro linijai, šalia kurios jie ir buvo iškirsti.
Taigi šiuo atveju reikia išsiaiškinti, ar byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog visi kirtimai atlikti ne proskynose, o valstybiniame miške, kur reikalingas leidimas kirtimui, ir kad visi administracinio nusižengimo protokole nurodyti medžiai nebuvo pavojingi elektros oro linijai.
Analizuojant byloje esančius rašytinius administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. paaiškinimus, taip pat jo parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, jog jis kategoriškai nesutiko, jog jis dalyvavo savavališkai iškertant valstybinį mišką. 2017-06-30 paaiškinime G. D. nurodo, kad kiek jam žinoma, bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriaus pavaduotojas jis yra, kirto pavojingus medžius proskynoje, darbai buvo vykdomi pagal „(duomenys neskelbtini)“ AB nustatytą tvarką, ir šios įmonės specialistų nurodymus. Bendrovė jokių proskynos platinimo darbų nevykdė (b. l. 13-16). Savo skunde pirmosios instancijos teismui G. D. nurodė, kad jis neginčija fakto, kad bendrovė iškirto medžius elektros linijų apsaugos zonos ribose, kur medžiai apskritai negali augti ir teigia, jog tokiems kirtimams jokie leidimai nebuvo reikalingi. Teigia, jog kirtimo darbai buvo vykdomi išimtinai apsaugos zonos ribose (b. l. 1-4). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, G. D. parodė, jog protokole nurodytu nusižengimo padarymo metu nuo 11 val. – 12 val. jie nedirbo, ir medžių nekirto, įmonė toje vietovėje laikydamasi norminių dokumentų kirto pavojingus medžius elektros linijos proskynoje, bet ne administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu. Šventosios ir Darbėnų girininkijose bendrovė pagal rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kirtusi medžius elektros linijos apsaugos zonoje. Jis nedalyvavo skaičiavimuose kaip jie buvo atlikti, jam buvo nurodytas tik kiekis (b. l. 43). Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pirmosios instancijos teisme taip pat laikėsi pozicijos, jog medžiai buvo iškirsti proskynose, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu leisti iškirsti medžius ne proskynos ribose buvo kreiptasi todėl, kad atliekant darbus galėjo reikėti iškirsti medžius ir už proskynos ribų. (b. l. 43). Iš aptartų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo paaiškinimų matyti, jog buvo nuosekliai laikomasi versijos, kad medžiai buvo iškirsti tik elektros linijos apsaugos zonoje.
Šie parodymai atkleidžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimamas skundžiamą nutartį padarė šių byloje surinktų duomenų neatitinkančia išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčijo, kad buvo padarytas administracinio nusižengimo protokole nurodomas kirtimas, ir dėl to nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų G. D. iškeltą versiją, jog visi darbai buvo atlikti išimtinai proskynoje. Be to, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs kokioje konkrečiai vietoje buvo atlikti kirtimo darbai, nurodė, kad šiems darbams atlikti būtina gauti ir specialų leidimą, kurio bendrovė nebuvo gavusi, nors tuo pačiu pažymėjo, kad bendrovė atliko oro linijų trasų valymo darbus, kuriems, remiantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, toks leidimas, kai darbai atliekami proskynoje, apskritai nėra reikalingas. Teismas visiškai neanalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, jog leidimo kirsti medžius buvo prašoma siekiant užsitikrinti galimybę proskynų valymo metu, kartu iškirsti ir ne proskynose esančius medžius, kurie kelia pavojų elektros oro linijoms, ir kad šio leidimo negavus, buvo apsiribota medžių kirtimu proskynose, ir kiti medžiai, kurių kirtimui reikalingi išankstiniai leidimai, nebuvo kertami.
Institucija administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą dėl neva savavališkai iškirstų medžių iš esmės grindė 2017-04-13 girininko E. J. tarnybiniu pranešimu, 2017-05-25 Tyrimo veiksmų protokolu (su priedais), kuriuo užfiksuota įvykio vietoje rasta mediena, ji išmatuota ir apskaičiuota, bei pirmosios instancijos teismui pateiktomis pažymomis, apie kirtimu padarytą žalą, ir iškirsto miško ploto brėžinį. Visų pirma pažymėtina, jog bylos duomenimis nėra nustatytas tikslus medienos iškirtimo laikas (administracinio nusižengimo protokole, kaip ir minėta, nurodytas ne nusižengimo padarymo, o tyrimo veiksmų atlikimo laikas). Kaip matyti iš E. J. tarnybinio pranešimo, medžių kirtimo dabai buvo atliekami 2017 m. kovo mėnesį, tačiau iš byloje esančio kreipimosi į VĮ Kretingos miškų urėdiją datos – 2017-04-03, dėl leidimo pavojingiems medžiams iškirsti išdavimo, matyti, kad darbus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ planavo pradėti vėliau, nei savo tarnybiniame pranešime apie neteisėtai iškirstus medžius nurodė girininkas E. J.. Byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdžiusi kokius nors darbus pažeidimo padarymo vietoje iki 2017-04-03, todėl ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nuosekliai neigia, kad būtų atlikęs darbus už proskynos ribų, kelia abejonę, ar girininko tarnybiniame pranešime užfiksuotus kirtimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kiti asmenys. Kita vertus, iškirstus medžius aptikus 2017-04-13, Tyrimo veiksmai įvykio vietoje atlikti tik daugiau kaip po mėnesio – 2017-05-25, toks ilgas tarpas tarp atliktų neva neteisėtų veiksmų ir jų nustatymo bei užfiksavimo taip pat kelia pagrįstą abejonę, ar visus tyrimo metu užfiksuotus medžius nukirto UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar per tą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ proskynose iškirsti medžiai nebuvo nutempti už proskynos ribų, ar kirtimų neleistinoje vietoje neatliko kiti asmenys. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog girininkas E. J. 2017-04-13 tarnybiniame pranešime nenurodė, kad miškas būtų savavališkai iškirstas ir Darbėnų girininkijos 1 kvartale, nors kirtimas šiame kvartale to paties E. J. surašytame 2017-05-25 tyrimo veiksmų protokole jau yra užfiksuotas, o ši aplinkybė, ją vertinant kartu su aplinkybe, jog nesutampa 2017-04-13 tarnybiniame pranešime ir 2017-05-25 tyrimo veiksmų protokole nurodytas iškirstos medienos kiekis, kelią dar didesnę abejonę dėl to, ar visą administracinio nusižengimo protokole nurodomą medieną iškirto būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Apygardos teismo vertinimu, analizuojant Institucijos pateiktus administracinį kaltinimą grindžiančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia dalis aptiktos iškirstos medienos buvo iškirsta proskynoje, o kokia dalis medienos galbūt buvo iškirsta neleistinoje vietoje. Tiek E. J. 2017-04-13 tarnybiniame pranešime, tiek ir 2017-05-25 tyrimo veiksmų protokole pateikiami duomenis apie visus aptiktus nukirstus medžius, nurodomi atlikti jų kiekio skaičiavimai, tačiau nenurodoma, kokia dalis medžių buvo (ir ar apskritai buvo) nukirsta elektros oro linijos proskynoje, kokia dalis buvo nukirsta vietoje, kurioje atlikti kirtimus reikalingi leidimai. Abejonę, jog bent dalis tyrimo veiksmų protokole nurodytų medžių buvo iškirsta proskynoje, kurioje medžius kirsti leidžiama, didina prie tyrimo veiksmų protokolo pateiktos 2017-05-25 užfiksuotos 3 įvykio vietos nuotraukos, kuriose kiekvienoje matyti 110 kV oro linijos Benaičių VE – Šventoji trasa, elektros stulpai ir proskynoje po elektros laidais nuversti nupjauti medžiai. Nors Institucija, siekdama įrodyti, kad medžiai iškirsti ne proskynoje, pirmosios instancijos teisme pateikė brėžinį, kuriame pažymėtas kirtimo plotas nesantis žemėlapyje pažymėtoje proskynoje, tačiau šie duomenys taip pat neišsklaido abejonės, jog visi kaltinime nurodyti medžiai buvo iškirsti ne proskynoje.
Visų pirma pastebėtina, kad kaip jau minėta, institucijos brėžinyje (b. l. 39) nepateiktas Šventosios girininkijos 36 kvartale neva iškirsto miško plano brėžinys, nors pagal 2017-05-25 tyrimų veiksmų protokolą, šiame kvartale iškirsta penktadalis visos administracinio nusižengimo protokole nurodytos medienos - 19,12 ktm., ir pagal Institucijos atliktą padarytos žalos aplinkai dydžio apskaičiavimą tuo padaryta net 8317,20 Eur žala aplinkai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog iškirsto miško kiekis yra ANK 272 str. įtvirtinto nusižengimo kvalifikuojantis požymis, todėl tikslaus kiekio nustatymas yra itin svarbus, jis lemia ne tik veikos kvalifikaciją, bet ir nuobaudos griežtumą. Be to, iš brėžinyje pažymėto iškirsto ploto išeitų, jog Darbėnų girininkijos 1 kvartale atlikto kirtimo metu buvo iškirstas valstybinio miško plotas ne einantis pagal oro linijos proskyną, o esantis lygiagrečiai šios linijos giliau miške, taip palikus neiškirstą maždaug (lyginant brėžinyje apskaičiuotą atstumą tarp 1 ir 2 taško) apie 5 metrų ruožą tarp proskynos ir kirtimo, tačiau tiek pateiktose nuotraukose, tiek ir iš Institucijos atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama kirtimus atlikus šalia proskynos, o ne viduryje miško. Ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl Institucijos matavimų rezultatų tikslumo, ir nustatymo jog buvo iškirstas valstybiniame miške, o ne proskynoje augęs miškas.
Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, jog ji neteisėtą miško iškirtimą grindžia ir brėžinyje GPS koordinatėmis pažymėtais Šventosios girininkijos 17 kvartale ir Darbėnų girininkijos 1 kvartale iškirstais plotais, kurie išeina iš už brėžinyje pažymėtos proskynos ribų į valstybinio miško kvartalų plotus. Apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, 387 p. inter alia nurodyta, kad tiesiant OL per miškus ir želdinius, turi būti iškirstos proskynos. Nutiestų per miškus ir želdinius 35–400 kV įtampos OL, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo šaltinis, proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kraštinių laidų plius pagrindinio miško masyvo aukštis į kiekvieną pusę nuo kraštinių OL laidų. Šiuo atveju medžių grupės arba atskiri medžiai, augantys šalia OL proskynos, turi būti iškirsti, jeigu jų aukštis didesnis kaip atstumas nuo medžių iki OL laidų. Iš aptarto reglamentavimo matyti, jog proskynų plotis nustatomas pagal faktinę vietoje susiklosčiusią situaciją – jis priklauso ne tik nuo oro linijos įtampos, tačiau ir nuo atstumo tarp kraštinių laidų, taip pat nuo greta oro linijos augančio miško masyvo aukščio. Akivaizdu, jog šiems kintamiesiems kintant (pavyzdžiui didėjant miško masyvo aukščiui), keičiasi ir reikalingos proskynos plotis. Dėl šios priežasties, aukštesniojo teismo vertinimu, vien pagal GPS koordinates nustatyti kirtimo plotai, kurie nepatenka į planuose pažymėtą elektros oro linijos proskynos plotą, objektyviai įvykio vietoje nenustačius duomenų, pagal kuriuos skaičiuojamas proskynos plotis (nepamatavus horizontalaus atstumo nuo kelmų iki kraštinių laidų, atstumo tarp kraštinių laidų), neišsklaido visų abejonių ir nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog miškas buvo kertamas oro linijos proskynoje, t. y. ten, kur leidimas kirsti medžius nėra reikalingas, ir kur kirtimas negali būti laikomas savavališku.
Kita vertus, net ir tuo atveju, jei medžiai buvo iškirsti už proskynų ribų, jų nukirtimas neteisėtu ir atliktu neturint leidimo gali būti laikomas tik tuomet, kai neginčytinai nustatoma, jog nukirsti medžiai nebuvo pavojingi elektros oro linijai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 4.3 p.). Iš byloje esančių kirtimo nuotraukų matyti, jog medžiai nukirsti ir nuversti šalia elektros oro linijos, o tai kelia abejonę, ar šie medžiai nekėlė pavojaus elektros perdavimo infrastruktūrai, t. y. ar jų kirtimui buvo būtina gauti leidimą. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios AB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-13 rašto matyti, kad 2016-09-25 9.49 val. 110 kV oro linijoje Benaičių VE – Šventoji įvyko sėkmingas automatinis kartotinis įjungimas. Atliekant apžiūrą nustatytą, kad iš už proskynos ribų virstantis medis kliudė 110 kV oro linijos laidą. Ši aplinkybė, jog tame pačiame ruože, kuriame neva savavališkai buvo iškirsti valstybiniame miške augantys medžiai, vos prieš pusmetį iš už proskynos ribų virstantis medis kliudė oro linijos laidą, dar labiau padidina abejonę, ar iš tiesų visiems G, Daugmaudžiui inkriminuotiems nukirstiems medžiams nukirsti buvo reikalingas leidimas, t. y. ar visi šie medžiai buvo geros būklės, nebuvo pasvirę, ir nebuvo pavojingi elektros oro linijai
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis neįrodyta, kad G. D. yra atsakingas už tai, kad Kretingos r. sav., Laukžemės k., 2017 m. gegužės 25 d. nuo 11.00 val. iki 2017 m. gegužės mėn. 25 d. 12 val. savavališkai valstybiniame miške Šventosios girininkijos 36 kv., 17 kv. ir Darbėnų girininkijos 1 kv., buvo iškirsta 92,18 ktm medienos.
Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog dėl kirtimų valstybiniame miške atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas G. D., kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai iškirto visą kaltinime nurodytą medieną, kad visi šie medžiai buvo iškirsti ne proskynoje, o vietoje, kur kirtimui reikia leidimo, kad visi šie medžiai nebuvo pavojingi elektros oro linijai, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį kaltinimą (protokolą), nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. D. yra kaltas dėl Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ANK 272 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, G. D. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos 2017 m. liepos 4 d. nutarimą panaikinti ir G. D. administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.