Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-19 · Administracinė byla Nr. I-366-162/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
I-366-162/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00162-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
V.J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-366-162/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00162-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 19d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui V.J., jo atstovui I.P., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Gintarei Čiakienei, 2011 m. gegužės 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsakovas) 15 288,18 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. kovo 2 d.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-627-583/2010 pareiškėjo prašymą patenkino: panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. LP1-55 ir grąžino pareiškėją į ankstesnes valstybės tarnautojo pareigas – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodydamas, jog atleidžiant iš valstybės tarnybos buvo apskaičiuota ir numatyta išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri mokama kiekvieną mėnesį iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, todėl realiai ir ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjui yra mokama išeitinė kompensacija, atitinkantį vidutinio darbo užmokesčio dydį; todėl, teismui nusprendus atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu, panaikinamu įsakymu išmokėtos kompensacijos ir jos tolesnio mokėjimo klausimai spręstini administracine tvarka, atsakovui priimant administracinius aktus dėl išmokėtų kompensacijų įskaitymo, jos mokėjimo nutraukimo ir panašiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas liko nepakeistas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teismo posėdžio metu pateikė reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu toks reikalavimas nebuvo reiškiamas, nes dar buvo mokama išeitinė kompensacija. Nutartyje teismas nurodė, kad kompensacijos ir jos tolesnio mokėjimo klausimai spręstini administracine tvarka. Pabrėžia, jog 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. (2.15)-LV4-1259 tai padaryti atsisakė.

Nurodo, kad darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. gegužės 6 d. (atleidimo iš tarnybos dienos) iki 2011 m. kovo 2 d. (grąžinimo į pareigas dienos), o vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 2 548 Lt. Teigia, jog atleidžiant iš valstybės tarnybos jam buvo išmokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl pareiškėjui turi būti išmokėta už šešių mėnesių priverstinės pravaikštos laiką 15 288,18 Lt.

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo prašymą tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė, remdamasi atsiliepime į prašymą nurodytais motyvais, prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Pažymi sutinkanti, kad pareiškėjui turi būti išmokėtas 15 288,18 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau mano, kad ginčas turi būti sprendžiamas administracine, o ne teismine tvarka, kadangi taip nurodyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendime.

Atsiliepime (b.l. 16-17) atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimu. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtoje nutartyje nėra nustatytas reikalavimas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui išmokėti pareiškėjui V.J. darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalis įsakmiai nurodo, jog teismas priteisia darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už šioje teisės normoje apibrėžtą priverstinės pravaikštos laiką, todėl atsakovas 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. (2.15)-LV4-1259 atsisakė pareiškėjui sumokėti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, neturint teisinio pagrindo, kadangi teisminio ginčo metu pareiškėjas nereiškė reikalavimo ir dėl tos priežasties teismas nepriteisė darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas kelia reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. kovo 2 d., t.y. nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki grąžinimo į tarnybą priteisimo – viso 15 288,18 Lt.

Administracinės bylos Nr. I-627-583/2010 medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas V.J. 2010 m. birželio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. LP1-55 dėl jo atleidimo iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymas patenkintas: panaikintas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. LP1-55 „Dėl V.J. atleidimo iš Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų“ ir pareiškėjas grąžintas į ankstesnes pareigas (b.l. 81-84). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodydamas, jog atleidžiant iš valstybės tarnybos buvo apskaičiuota ir numatyta išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri mokama kiekvieną mėnesį iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, todėl realiai ir ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjui yra mokama išeitinė kompensacija, atitinkantį vidutinio darbo užmokesčio dydį. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog teismui nusprendus atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu, panaikinamu įsakymu išmokėtos kompensacijos ir jos tolesnio mokėjimo klausimai spręstini administracine tvarka, atsakovui priimant administracinius aktus dėl išmokėtų kompensacijų įskaitymo, jos mokėjimo nutraukimo ir panašiai. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (b.l. 85-86), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas liko nepakeistas (b.l. 100-106).

Pareiškėjas 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (b.l. 12), tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. (2.15)-LV4-1259 nurodė neturintis teisinio pagrindo šio prašymo tenkinimui, nes teisminio ginčo metu pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, o Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nustatyta, kad teismas priteisia darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už šioje teisės normoje apibrėžtą priverstinės pravaikštos laiką (b.l. 13). Taigi, minėtu raštu atsakovas aiškiai nurodė pareiškėjui, kad administracine tvarka prašymas dėl apmokėjimo už priverstinę pravaikštą nebus išspręstas, analogišką argumentaciją pateikė ir atsiliepime į skundą, tuo tarpu atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašymą netenkinti reikalavimo argumentavo šio ginčo sprendimu administracine tvarka.

Darbo kodekso 298 straipsnis numato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o 295 straipsnyje nustatyta, jog tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai šio kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą nagrinėjamas teismuose, todėl pripažįstami nepagrįstais atsakovo atstovės argumentai, išdėstyti teismo posėdyje, dėl šio ginčo nagrinėjimo administracine tvarka. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodymas apie išmokėtos kompensacijos ir jos tolesnio mokėjimo klausimų sprendimą administracine tvarka reiškia tik ginčo nagrinėjimo metu buvusios situacijos konstatavimą, tačiau nepakeičia aukščiau paminėtų Darbo kodekso nuostatų, susijusių su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis, nustatantis darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymą valstybės tarnautojams, numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo VIII skyrius „Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos“ nereglamentuoja apmokėjimo už priverstinę pravaikštą, todėl šių ginčų nagrinėjimui taikomos Darbo kodekso nuostatos.

Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas iš darbo buvo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikšto laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Iš šios teisės normos matyti, kad asmens, kurio atžvilgiu taikomos Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalies nuostatos, įstatymu nustatytų subjektinių teisių apimtį sudaro vidutinis darbo užmokestis, kurio dydis skaičiuojamas nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjo ir atsakovo atstovės paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas iš Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų buvo atleistas 2010 m. gegužės 6 d., išmokant jam keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (administracinė byla Nr. I-627-583/2010, b.l. 9), o į minėtas pareigas grąžintas 2011 m. kovo 2 d. (administracinė byla Nr. I-366-162/2011, b.l. 18), t.y. teismo sprendimas įvykdytas 2011 m. kovo 2 d.

Aptartos teisės normos ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas įgijo teisę į vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 20111 m. kovo 2 d. imtinai.

Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos, reglamentuoja Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Pagal Aprašo 6.1 punktą, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1-3.4 punktuose, ir mėnesines premijas.

Ginčo dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio už priverstinės pravaikštos laiką tarp šalių nėra. Atsakovas 2011 m. gegužės 5 d. rašte Nr. (2.15)-LV4-1818 „Dėl V.J. darbo užmokesčio“ (b.l. 19) nurodė, kad pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis iki atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų buvo 2 548,03 Lt; už 2010 m. gegužės-rugsėjo mėnesius jam išmokėta 10 192,12 Lt kompensacija; darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 15 288,18 Lt (neišskaičius mokesčių ir neįvertinus įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui).

Iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. LP1-55 dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų matyti, kad atleidžiant V.J. iš Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, jam buvo sumokėta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos išmokėjimo faktas reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką tenkinimo apimties. Iš pareiškėjo skundo argumentų bei atsakovo 2011 m. gegužės 5 d. rašto Nr. (2.15)-LV4-1818 matosi, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, paskaičiuodami pareiškėjui priklausantį išmokėti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, įskaitė pareiškėjui sumokėtą išeitinę išmoką, numatydami, kad atsakovas papildomai pareiškėjui turi sumokėti už priverstinę pravaikštą 15 288,18 Lt (2 548 Lt x 6 mėn. = 15 288,18 Lt). Minėta suma yra pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aptartų teisės aktų normomis, todėl priteistina.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo įvykdymo atidėjimas – tai jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam nei teismo sprendimo įsiteisėjimo laikui, o sprendimo vykdymo išdėstymas – tai vykdymo veiksmų išdėstymas tam tikrais etapais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašo atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą, nes Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente šiuo metu nepakanka lėšų, o būtinų asignavimų gavimas bus sprendžiamas Aplinkos ministerijoje šių metų birželio mėnesį. Atsakovo pateiktas 2011 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. LP1-55 „Dėl LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento karjeros valstybės tarnautojų darbo laiko nustatymo“ patvirtina, kad karjeros valstybės tarnautojams Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente nustatytas ne visas darbo savaitės darbo laikas nuo 2011 m. gegužės 1 d. (b.l. 22), o tai netiesiogiai patvirtina atsakovo atstovės argumentus dėl lėšų, susijusių su darbo užmokesčio sumokėjimu, trūkumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžę, kad CPK 284 straipsnyje numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Teismas pripažįsta, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstas, kadangi atsakovas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės ir šiuo metu neturinti lėšų sprendimo įvykdymui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą, taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymą nėra pagrindo. Taigi, prašymas atidėti sprendimo vykdymą tenkintinas, atidedant sprendimo vykdymą dviems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 97 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo V.J. prašymą patenkinti.

Pareiškėjui V.J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priteisti 15 288,18 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus aštuoniolika centų) vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. kovo 2 d.

Sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. liepos 20 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė