- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- I-627-583/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-00448-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., pareiškėjo atstovui I. P., atsakovo atstovei Laurai Vitosienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. LP1-55 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo atleistas iš valstybės tarnybos panaikinus Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio, 10 kategorijos pareigybę. Teigia, kad pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus turėjo pirmenybės teisę būti paliktas dirbti, kadangi slaugo ir prižiūri neįgalią mamą, be to jo nepertraukiamas darbo stažas Klaipėdos RAAD yra daugiau nei 10 metų ir buvo didžiausias iš visų Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus darbuotojų. Šiais iš detaliau prašyme išdėstytais argumentais pareiškėjas teismą prašo :
-panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. LP1-55 dėl V. J. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir grąžinti į ankstesnį darbą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareikėjas ir jo atstovas palaiko reikalavimą ir prašo jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l.25) nurodė, kad sprendimą dėl konkrečių pareigybių naikinimo, įvertinus valstybės biudžeto asignavimus 2010 metais, priėmė departamento direktorius, atsižvelgdamas į departamento skyrių, agentūrų vedėjų, inspekcijos viršininkų pasiūlymus ir pastabas bei Klaipėdos RAAD direktoriaus 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. LV1-259 sudarytos KRAAD struktūros ir veiklos optimizavimo darbo grupės išvadas. Panaikinus pareiškėjo užimamas pareigybes buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui buvo paliktos socialinės garantijos ir mokamas uždarbis, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir prašoma jo netenkinti.
Atsakovo atstovė L.Vitosienė atsiliepime į prašymą išdėstytų motyvų pagrindu prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. LP1-4 patvirtinus naują departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą, pagal kurį nuo 2010 m. gegužės 7 d. buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo užimamą pareigybę. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Šis savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas numatytas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte. VTĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. LV1-269 sudaryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento struktūros ir veiklos optimizavimo darbo grupė, kuri 2009 m. gruodžio 31 d. pateikė išvadą Nr.(2.15)-LV8-190, teikdama pasiūlymus dėl departamento veiklos optimizavimo (b.l.26-29). Vertinant poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus veiklą pasiūlyta naikinti 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę, kurią panaikinus sutaupoma 19 tūkst. Lt (b.l.27). Atsakovas savo atsiliepime taip pat akcentuoja, kad sprendimą dėl konkrečių pareigybių naikinimo, įvertinant valstybės biudžeto asignavimus 2010 metams, priėmė atsižvelgdamas į departamento skyrių, agentūrų vedėjų, inspekcijų viršininkų pasiūlymus ir pastabas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2009 m, lapkričio 19 d. įsakymu Nr. LV1-269 sudarytos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento struktūros ir veiklos optimizavimo darbo grupės išvadas. Darbo organizavimas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente yra šios institucijos kompetencija, todėl teismas nevertina reorganizacijos tikslingumo, nes viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už įgyvendinimą valstybės politikos atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatant administracijos struktūrą, turi teisę veikti savo nuožiūra. Tačiau nustatant, keičiant administracijos struktūrą turi būti laikomasi nustatyto teisinio reglamentavimo, tame tarpe ir valstybės tarnybos bei darbo kodekso nuostatų.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. LP1-4 patvirtinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašą, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 7 d., poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriuje buvo panaikinti viena A lygio, 10 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė. 2010 m. sausio 6 d. pareiškėjui įteiktas įspėjimas, kuris patikslintas 2010 m. sausio 18 d. pareiškėjui įteikiant kitą įspėjimą, nurodant, kad 2010 m. gegužės 7 d. bus panaikinta pareiškėjo užimama – Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis, 10 kategorija). Įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos ar žemesnės kategorijos pareigos ir pareiškėjas 2010 m. balandžio 29 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. LP1-55 (b.l.9) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, panaikinus Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigybę.
Pareiškėjas ir jo atstovas prašyme ir teisminio nagrinėjimo metu akcentuoja, kad ginčijamu įsakymu atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos nebuvo įvertinta tai, kad lyginant su kitais valstybės tarnautojais turėjo pirmenybės teisę likti dirbti valstybės tarnyboje (turi daugiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje), todėl svarstytina ar atsakovas tinkamai taikė aptartas materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybės tarnautojo pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai dėl struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius.
Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybės teisę būti palikti tarnyboje mažinant pareigybių skaičių įstaigoje, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normomis. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių, tarp jų ir nagrinėjamam ginčui aktuali kategorija - darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kartu to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Nurodytos Darbo kodekso nuostatos dėl pirmenybės teisės atleidžiant darbuotojus dėl pareigybių skaičiaus mažinimo privalomos ir valstybės tarnautojams, kadangi įstatymas nenustato jų taikymo išimties valstybės tarnybos santykiams. Tai reiškia, kad pagal viešojoje teisėje galiojančius valdžios institucijų ir jų priimamų teisės aktų hierarchijos principus įstaigos savo priimamais teisės aktais negali nustatyti tokių darbuotojų atrankos taisyklių, kurios prieštarautų Darbo kodekso 135 straipsnyje nustatytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovas spręsdamas dėl pirmenybės likti valstybės tarnyboje gali nustatyti tik fakultatyvinius kriterijus, t.y. tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai Darbo kodekso 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda.
Kaip matyti iš V. J. asmens byloje esančio Klaipėdos regiono departamento 1994 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 35/K, jis priimtas į projektų derinimo skyriaus vyresniojo inžinieriaus pareigas. 2006 m. sausio 5 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 34/p pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 6 d. perkeltas į aukštesnes pareigas ir nustatyta 10 kategorija. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, bei turi aukštąjį išsilavinimą. Kaip nustatyta iš atsakovo pateikto Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus darbuotojų sąrašo (b.l. 30), pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas toje darbovietėje buvo ilgiausias lyginant su visais skyriaus darbuotojais. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Sprendžiant klausimą dėl asmenų pirmenybės likti darbe buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris galimybę užimti atitinkamas valstybės tarnybos pareigybes, siejo su asmens gebėjimu atlikti atitinkamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių (funkcijų) atlikimui užtikrinti iš asmens galėjo būti reikalaujama specialių gebėjimų, pvz., atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos, darbo įgūdžių turėjimo ir pan. Pažymėtina, kad pirmenybė turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikacija apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (žr.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-631/2005). Byloje teikiami rašytiniai įrodymai, pareiškėjo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados, tame tarpe ir 2009 m. gruodžio 14 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvada Nr. (2.15)-LV8-161 patvirtinama, kad pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta gerai. Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad visų Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus darbuotojų tarnybinė veikla įvertinta gerai, todėl pareiškėjo kaip pirmenybės teisę turinčio darbuotojo kvalifikacija nebuvo žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją.
Byloje yra pateiktas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (2.15)-LV4-2477, kuriame nurodoma, jog sprendimą dėl konkrečių pareigybių panaikinimo nulėmė ekonominis efektas, taip pat nurodoma, kad kai kurių pareigybių aprašymuose nurodomos funkcijos dubliuojamos. 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento struktūros ir veiklos optimizavimo darbo grupė savo išvadose taip pat akcentavo ekonominį efektą ir pareigybių darbo funkcijų dubliavimąsi (b.l.27). Vertinant pareigybių funkcijų dubliavimąsi, teisminio nagrinėjimo metu pateiktų Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus, akivaizdu, kad iki atleidimo pareiškėjo eitų pareigų – Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius vyriausiojo specialisto pareigybių aprašyme nurodytieji specialieji reikalavimai iš esmės yra analogiški kitų šio skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymuose nurodytiems specialiesiems reikalavimams. Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, kad skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymo specialieji reikalavimai yra numatyti taip, kad jie galėtų vienas kitą pavaduoti, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas atitiko ne tik A lygio 10 kategorijos poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus, bet ir šio skyriaus žemesnės kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus, todėl pareiškėjas galėjo pretenduoti užimti ne tik kitas vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybes, kurios liko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. LP1-4 patvirtinus naują pareigybių sąrašą, bet ir žemesnės kategorijos pareigybes, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvertinęs pareiškėjo pirmenybės teisę likti darbe dėl jo nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje, kuris buvo ilgiausias lyginant su visais skyriaus darbuotojais.
Kaip jau minėta atsakovas spręsdamas dėl pirmenybės likti valstybės tarnyboje gali nustatyti tik fakultatyvinius kriterijus, t.y. tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai Darbo kodekso 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda. Šiuo atveju atsakovas šių reikalavimų nesilaikė, naujo pareigybių sąrašo tvirtinimą ir atsakovo atleidimą iš tarnybos panaikinus jo einamą pareigybę lėmė ekonominis aspektas, nes tuo buvo siekiama sutaupyti daugiau lėšų, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais atsakovas pagrįstų savo sprendimą būtent atsakovą atleisti iš tarnybos nevertinant jo pirmumo teisės likti tarnyboje, todėl atsakovo priimtas 2010 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. LP1-55, kuriuo V. J. 2010 m. gegužės 6 d. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, panaikinus Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigybę, naikinamas o pareiškėjas grąžinamas į valstybės tarnautojo pareigas – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigybę.
Pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodydamas, kad atleidžiant iš valstybės tarnybos buvo apskaičiuota ir numatyta išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri mokama kiekvieną mėnesį iki 2010 m. rugsėjo mėn., todėl realiai ir ginčo nagrinėjimo metu jam yra mokama išeitinė kompensacija, atitinkanti jo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Todėl teismui nusprendus pareiškėjo atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu, panaikinamu įsakymu išmokėtos kompensacijos ir jos tolesnio mokėjimo klausimai spręstini administracine tvarka atsakovui priimant administracinius aktus dėl išmokėtų kompensacijų įskaitymo, jos mokėjimo nutraukimo ir pan.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. J. prašymą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. LP1-55 „Dėl V. J. atleidimo iš poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų“ ir grąžinti V. J. į ankstesnes valstybės tarnautojo pareigas – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 10 kategorija).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.