- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- e2-429-284/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- V. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 608,71 Eur skolos, 109,74 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 115,85 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, parengiant ir surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 300,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, surašant ieškinį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-12-16 ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas V. Š. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 16979, pagal kurios sąlygas ieškovas suteikė 1500,00 Lt kreditą 12 mėnesių terminui, paskolos kaina – 1031,52 Lt. Kadangi atsakovas laiku nevykdė savo pareigos, nemokėdamas sutartinių įmokų, ieškovas 2015-02-20 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovas dėl skolos išieškojimo 2015-3-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir patyrė 115,85 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, parengiant ir surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas 2015-03-24 išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, tačiau atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl teismo 2015-04-20 nutartimi panaikintas išduotas teismo įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Kadangi atsakovas su ieškovu tinkamai ir nustatytais terminais neatsiskaitė, todėl atsakovo bendra skola yra 608,71 Eur, kurią sudaro: 434,43 Eur kreditas, 153,55 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos, 14,37 Eur kompensacinės palūkanos, 6,36 Eur delspinigių. Dėl procesinių palūkanų ieškovas nurodė, jog kadangi CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. 2014-12-16 Vartojimo kredito sutarties 7.7. p. šalys susitarė, kad jeigu klientas (šiuo atveju) atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir suėjus sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui, sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos toliau už kiekvieną kliento naudojimąsi negrąžinta ir bendrovei priklausančia pinigų suma iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (visiško kredito grąžinimo). Todėl prašė priteisti 109,74 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui V. Š. ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai 2015 m. gegužės 12 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 130 str.), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Formaliai vertindamas įrodymus teismas patikrina, ar byloje esantys įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų reikalavimus, ar jie gauti šių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, skolos paskaičiavimo dokumento, 2014-12-16 vartojimo kredito sutarties Nr. 16979, pretenzijos, nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovo V. Š. 2014 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta terminuota – 360 kalendorinių dienų Vartojimo kredito sutartis Nr. 16979, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui V. Š. 1500,00 Lt sumos vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti nustatyta tvarka ir terminu - paskutinės įmokos mokėjimo diena – 2015-12-16. Iš 2015-02-20 pretenzijos matyti, kad ieškovas paragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 16979, suteikdamas 10 dienų terminą, taip pat įspėjo, jog nesumokėjus skolos, ieškovas kreipsis į teismą ir inicijuos priverstinį skolos išieškojimo procesą. Byloje duomenų, kad atsakovas savo sutartines prievoles įvykdė, nėra.
Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.256 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog prievolės, tame tarpe ir sutartinės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.), nes sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.205 str.). O neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles, privalu atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str.).
Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalis sieja sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.154 str., 6.886 str.). Atsakovas V. Š. su ieškovu neatsiskaitė, todėl pripažintina, jog jis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir turi pareigą grąžinti skolą bei atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Kadangi ieškovas Vartojimo kredito sutarties Nr. 16979 pagrindu suteikė atsakovui 1500,00 Lt sumos kreditą, tačiau kredito atsakovas negrąžino, todėl iš atsakovo V. Š. priteistinas ieškovui jo negrąžintas 434,43 Eur dydžio kreditas (CK 6.873 str., 6.881 str., 6.886 str.).
Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 16979 taip pat nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo ne tik grąžinti kreditą, bet ir sumokėti ieškovui su gautu vartojimo kreditu susijusius kitus mokėjimus, t.y. sumokėti kredito kainą, palūkanas, o taip pat sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju,- atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Šiuo atveju pažymėtina, jog su vartojimo kreditu įsisijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai (CK 6.886 str. 3 d.). Specialios teisės normos, reglamentuojančios, kaip šiuo atveju, vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme. Šios įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 16979 matyti, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija paminėto įstatymo nustatytos ribos, todėl iš atsakovo V. Š. priteistina ieškovui 153,55 Eur nesumokėta dalis kredito kainos.
Ieškovas, kaip minėta, be nesumokėto kredito ir nesumokėtos dalies kredito kainos, taip pat prašė priteisti 14,37 Eur kompensacinių palūkanų ir 6,36 Eur delspinigių. Pažymėtina, jog kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškintas netesybų ir kompensacinių palūkanų santykis bei konstatuota, jog tiek netesybų, kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CPK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius (Teismų praktika Nr. 37, 434-435 psl.). Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, jog šalis siejanti vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ str.), todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.228⁴ str. 9 d.), o ši pareiga būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Šalių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. 16979 numatyta, jog kredito gavėjas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais turės mokėti netesybas ir palūkanas: 109,74 proc. metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, be to, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumokėjus laiku arba sutartį nutraukus, už visas tokias lauku nesumokėtas sumas privalės kredito gavėjas, kredito davėjui pareikalavus, mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (netesybas) į dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir / ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui. Būtent Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl įvertinus išdėstytą ir tai, jog šiuo atveju atsakovas V. Š. yra vartotojas (CK 6.228¹ str. 2 d.), 2014-12-16 Vartojimo kredito sutartį Nr. 16979 sudaręs prisijungimo būdu ir dėl to neturėjęs galimybės individualiai aptarti civilinės atsakomybės apimties sąlygų, teismas konstatuoja, jog ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo ir 14,37 Eur kompensacinių palūkanų ir 6,36 Eur delspinigių pilna apimtimi negali būti tenkinamas. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių sudarytos sutarties nuostatos būtent dalyje dėl netesybų neprieštarauja atitinka įstatyminį reglamentavimą, įskaitant sutartyje numatytų delspinigių dydį, kuris atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą, atsakovas laiku savo sutartinių prievolių neįvykdė, todėl iš atsakovo V. Š. priteistini ieškovui jo paskaičiuoti 6,36 Eur delspinigiai (CK 6.71 str., 6.245 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Tuo tarpu reikalavimas dalyje dėl 14,37 Eur kompensacinių palūkanų atmestinas kaip prieštaraujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam nuostatoms.
Dėl ieškovo prašomų priteisti 109,74 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pažymėtina, jog palūkanos pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.), o kreditorius visada turi teisę į palūkanas, kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Būtent CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi, kasacinėje jurisprudencijoje procesinės palūkanos pripažįstamos kompensuojamosiomis palūkanomis (pvz. Teismų praktika Nr. 37, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Didesni, nei CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 str. 1, 3 d.), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Taigi, teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias reiškia, kad, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, be to, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Ieškovas, kaip matyti iš ieškinio turinio bei šalių sudarytos 2014-12-16 Vartojimo kredito sutarties Nr. 16979, savo reikalavimą dėl prašomų priteisti 109,74 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžia būtent šiuo susitarimu nustatytomis tokio dydžio - 109,74 procentų dydžio palūkanomis. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką kompensuojamųjų palūkanų bei šalių susitarimu nustatytų palūkanų mažinimo klausimais, bei į tai, jog negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, be to, kaip minėta, šiuo atveju atsakovas V. Š. yra vartotojas, sudaręs sutartį prisijungimo būdu, konstatuotina, jog yra pagrindas mažinti ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydį iki CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyto 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes sutartyje numatytos ir ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 109,74 procentų dydžio metinės palūkanos yra akivaizdžiai per didelės ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.).
Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 115,85 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, parengiant ir surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 300,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, surašant ieškinį. Be to, iš 2015 m. gegužės 20 d. teisme gauto ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas dėl šioje byloje teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė 80,01 Eur išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovo (CK 88 str. 1 d. 8 p.). Pažymėtina, kad atstovavimą teisme reglamentuoja CPK 51 straipsnis, CPK 56 straipsnyje nustatyti asmenys, turintys teisę būti teisme atstovais pagal pavedimą, o jų teisių ir pareigų įforminimas numatytas CPK 57 straipsnyje. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu numatytos CPK 88 straipsnyje, o išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, atlyginimo tvarka ir sąlygos reglamentuotos CPK 98 straipsnyje. Šiuo atveju įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, ieškovo prašymas priteisti 115,85 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant teismo įsakymą bei 300,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, surašant ieškinį, negali būti tenkinamas, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikta jokia pavedimo sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos CPK 56 - 57 straipsnių nuostatas, o UAB „SE7“ 2015-03-23 išrašyta sąskaita faktūra SE7 Nr. 0669 bei UAB „Krajonas“ 2015-04-23 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KRATP 2194 ieškovui, nepatvirtina paminėtų įstatyminių nuostatų. Todėl ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo gali būti tenkinamos tik dalyje dėl ieškovo sumokėto – 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 80,01 Eur išlaidų, kurias ieškovas patyrė dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies šios bendrai - 95,01 Eur sudarančios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi byloje patenkinta 97,64 procentai visų reikalavimų, iš atsakovo priteistina 92,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), 594,34 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 34 centus) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (594,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,77 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 77 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, buveinės adresas Vilnius, J. B. g. 25A-21, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo kopiją atsakovui V. Š. įteikti viešo paskelbimo būdu iki 2015 m. gegužės 29 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. tokio turinio pranešimą:
„2015 m. gegužės 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme (Vienybės a. 1, Pakruojis) buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-429-284/2015 m. pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo priteista iš atsakovo V. Š. 594,34 Eur skolos, 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (594,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887. Šiuo pranešimu atsakovui V. Š. įteikiama teismo sprendimo kopija. Teismo sprendimo kopija bus laikoma atsakovui įteikta pranešimo paskelbimo dieną.“
Papildomai teismo sprendimo už akių kopiją išsiųsti atsakovui V. Š. ir paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas V. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.