Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 23 d., apie 00.30 val., Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia peiliu durdamas į krūtinės sritį K. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauryminiu krūtinės ląstos sužalojimu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Kasatorius teigia, kad nukentėjusįjį K. U. sužalojo dėl neatsargumo. Šiuo pagrindu jis ginčija padarytos veikos kvalifikaciją pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Panašios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apeliaciniame skunde, manydamas, kad veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl neatsargumo. Šiuo klausimu sprendimuose motyvuotai pasisakė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus (kaltinamojo M. J., nukentėjusiojo K. U., liudytojų N. T., R. B. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas ir kt.) teismas pagrįstai konstatavo, kad salėje (diskotekos metu) M. J. peiliu smogdamas nukentėjusiajam į krūtinės sritį padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad peilį į šokių salę jis atsinešė turėdamas tikslą panaudoti galimo konflikto su kitais asmenimis atveju ir susidarius konfliktinei situacijai jį panaudojo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad peilį M. J. rengėsi panaudoti ir panaudojo sąmoningai. Nuteistasis pagal susiklosčiusias įvykio aplinkybes ir savo vidines savybes turėjo suvokti, kad, be N. T., į kurį tiesiogiai buvo nukreipta jo tyčia, jis gali sužaloti ir kitus šalia buvusius žmones. Todėl durdamas nukentėjusiajam peiliu į priekį ištiestomis rankomis, kaip tai yra užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje metu darytose nuotraukose (b. l. 111), M. J. privalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti: apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 95) ir įpykęs jis mojavo peiliu, o pasisukęs dūrė K. U. peiliu į krūtinę. Teismai padarė teisingą išvadą, kad kasatorius prieš K. U. veikė netiesiogine tyčia, todėl kasatoriaus prašymas jo veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas. Tokiais atvejais, kaip patvirtina ir susiklosčiusi teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-757/2007, 2K-173/2008 ir kt.), veika kvalifikuojama pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

Kasacinio skundo argumentas, kad nuteistojo veiksmai gali būti vertinami kaip būtinosios ginties ribų peržengimas ir tuo pagrindu jam turi būti taikomas BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas, yra nepagrįstas. Būtinoji gintis yra aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kėsinimosi darant žalos besikėsinančio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei. BK 28 straipsnyje nustatyta, kad būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi ir tik besikėsinančiojo asmens atžvilgiu. Šiuo atveju kasatorius prašo pripažinti būtinosios ginties ribų peržengimu tai, kad K. U. jis sužalojo gindamas save nuo N. T. neteisėtų veiksmų. Tokie jo veiksmai, nesant būtinosios ginties panaudojimo teisėtumo sąlygų, negali būti pripažintini būtinosios ginties ribų peržengimu. Tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bausmė gali būti švelninama tik tuo atveju, jeigu yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta turtinė žala, jei ji yra padaryta, ir pripažinta, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Todėl skirti M. J. švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę nėra pagrindo.

Dėl bausmės

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti bausmę nuteistajam tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tačiau pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. J. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – girtumą. Teismas įvertino tai, kad M. J. anksčiau buvo teistas net penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, jo teistumas nepanaikintas ir neišnykęs. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas kasatoriui bausmę tinkamai ją individualizavo ir BK 54 straipsnio numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo keisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 4 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.