Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Prano Kuconio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 6 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo S. B. gynėjo apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 5 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo nuomojame bute, esančiame Kaišiadoryse (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tyčia sudavė ranka smūgį N. K. į kairę akį, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų, kojomis sudavė du smūgius į kairę akį, padarė muštines žaizdas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio sumušimą ir trauminį plyšimą su lęšiuko iškritimu ir kraujo išsiliejimu akies obuolyje, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą; taip sukėlė nukentėjusiajam N. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniame skunde S. B. gynėjas suformulavo keletą prašymų:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

2) arba panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 6 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti;

3) arba pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 6 d. nutartį, perkvalifikuojant S. B. veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį, ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio reikalavimus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti;

4) arba perkvalifikuoti S. B. veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 28 straipsnio 5 dalį ir 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bausmę nuteistajam sušvelninti, paskiriant alternatyvią laisvės atėmimui bausmę.

Be to, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nekvalifikuodami nuteistojo S. B. veikos pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Galiausiai kasatorius nurodo, kad S. B. turėjo būti taikytos BK 28 straipsnio 3 dalies, 135 straipsnio 1 dalies bei 28 straipsnio 5 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos ir bausmė nuteistajam sušvelninta, taikant alternatyvią laisvės atėmimui bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo S. B. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų

Kasacinis skundas – skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Savo forma ir turiniu kasacinis skundas turi atitikti tam tikrus įstatymo reikalavimus, kurie yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Be kitų kasacinio skundo elementų, jame turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris privalo atitikti BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose numatytą sprendimą, kurį priima kasacinės instancijos teismas, tenkindamas kasacinį skundą. Prašyme turi būti nurodyta konkreti tokio sprendimo formuluotė. S. B. gynėjo kasacinio skundo prašymas nėra konkretus, pateikti net keturi prašymų variantai. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš BPK 382 straipsnyje numatytų nutarčių, pagal konkretų, atitinkantį BPK 382 straipsnio 2-6 punktų reikalavimą. Kasacinis skundas nagrinėtinas, nes kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tai yra kasacinio apskundimo pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Kasaciniame skunde pažymėta, kad nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį reikėjo kvalifikuoti veiką, neišnagrinėti apeliacinio skundo argumentai ir motyvai.

Dėl BPK 320 straipsnio reikalavimų

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, be to, šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamojo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagrindiniai kasacinio skundo motyvai ir argumentai pakartoja apeliacinio skundo motyvus, dėl kurių išsamiai pasisakė ir juos motyvuotai atmetė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 6 d. nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. birželio 6 d. nutartyje išdėstė motyvuotas teismo išvadas dėl S. B. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. birželio 6 d. nutartyje motyvuotai nurodė, kodėl neapklaustas liudytojas V. Š., kodėl nesivadovauta liudytojo O. K. parodymais, o įvertinęs nukentėjusio N. K., liudytojos R. V. parodymus, kuriuose teigiama, kad S. B. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam smūgį į kairę akį, o šiam nukritus, dar du kartus spyrė į kairę akį, taip pat teismo medicinos specialisto išvadą, konstatavo, kad kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų apeliacinio skundo motyvų: argumentuotai paneigta apeliacinio skundo versija, kad S. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, norėdamas nuo N. K. neteisėtų veiksmų apginti R. V., motyvuotai atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įrodymai įvertinti teisingai, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Dėl nuteistojo padaryto nusikalstamos veikos kvalifikavimo

S. B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal šio straipsnio 1 dalį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. tyčia sudavė ranka smūgį N. K. į kairę akį, o šiam nugriuvus, dar du kartus spyrė į kairę akį; taip sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. teismo nuosprendyje nuteistojo S. B. kaltė įrodyta nukentėjusiojo N. K. nuosekliais parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad N. K. muštinės žaizdos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio sumušimas ir trauminis plyšimas su lęšiuko iškritimu ir kraujo išsiliejimu akies obuolyje, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, lengvo laipsnio galvos sukrėtimas padaryti vienu ar keliais trauminiais poveikiais kietu buku daiktu. Sužalojimas – sunkus sveikatos sutrikdymas, nes po patirtos traumos, nukentėjusysis visai nemato kaire akimi ir todėl prarado daugiau kaip 30 proc. bendro pastovaus darbingumo.

Vienas kasacinio skundo argumentų, analogiškas apeliaciniam skundui, yra tas, kad teismai neteisingai S. B. veiką kvalifikavo kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo N. K. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl neatsargių nuteistojo S. B. veiksmų, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus bylos duomenis ir juos įvertinęs, konstatavo, kad S. B. veiksmai sužalojant N. K., kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad, suduodamas ranka nukentėjusiajam į akį, o po to du kartus spirdamas jam į akį, nuteistais S. B. suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti neigiami ir nusikalstami padariniai, ir nors jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad S. B., smogdamas ranka ir spirdamas į akį nukentėjusiajam, veikė netiesiogine tyčia, taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 1 dalis – nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

S. B. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad S. B. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, kad S. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, bandydamas apginti R. V. nuo neteisėtų N. K. veiksmų ir jį pastūmė, o šis krito veidu į stalą ir susižalojo. Šiuos kasacinio skundo argumentus, kurie pakartoja apeliacinį skundą, išsamiai apsvarstė apeliacinės instancijos teismas ir juos motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. B. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, todėl ir nesvarstė, ar jis peržengė būtinosios ginties ribas, ar ne.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo S. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.