- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-27886-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22226-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (skolininkas) E. A. (E. A.) pateikė skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti areštą pareiškėjo asmeninei sąskaitai laisvės atėmimo vietoje ir leisti atsiskaitinėti pagal įstatymą, t. y. 20 proc.; 2) grąžinti atgal į sąskaitą visus neteisėtai nurašytus pinigus ir leisti pareiškėjui naudotis bei disponuoti pinigais būtiniausiems daiktams įsigyti.
2. Pareiškėjas aiškina, kad antstolis nuskaičiuoja pinigus nuo pareiškėjo sutuoktinės sąskaitos, t. y. trečiojo asmens (nurodo, kad 15 proc.). Be to, antstolis uždėjo areštą pareiškėjo asmeninei sąskaitai, esančiai pataisos namuose, ir nuskaičiuoja ne 20 proc., kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), o 100 proc., t. y. visus pinigus, todėl pareiškėjui nebelieka pinigų nusipirkti būtiniausiems daiktams, vaistams, higienos priemonėms.
3. Pareiškėjas pažymi, kad sutinka savo noru mokėti savo skolą dalimis, t. y. po 20 Eur kas mėnesį, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur pataisos namuose nedirba. Sutinka, kaip numato įstatymai, mokėti dalimis, nuskaičiuojant 20 proc. iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos laisvės atėmimo vietoje, iš pinigų, kuriuos atsiunčia artimieji.
4. Pareiškėjas aiškina, kad antstolis negali išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui laisvės atėmimo vietos įstaigose atidarytose nuteistųjų sąskaitose, neviršijančių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (CPK 739 straipsnio 9 punktas).
5. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Antstolis nurodo, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
7. Antstolis aiškina, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje. Priešingai, nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).
8. Antstolis nurodo, kad 2020 m. birželio 12 d. laisvės atėmimo vietos įstaigai buvo išsiųstas 2020 m. birželio 11 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-20-179-19349 (toliau – ginčijamas patvarkymas). Patvarkyme nurodyta areštuoti skolininko pinigines lėšas 62,15 Eur sumai, esančias įstaigos sąskaitoje, kurios viršija pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių sumą. Skolininkas savo 2020 m. liepos 20 d. skunde nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių pataisos namai netinkamai vykdytų antstolio patvarkymą ir nesilaikytų CPK nustatyto apribojimo išskaitymui iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
10. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
11. Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. birželio 3 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-32679 dėl 30 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. A. (vykdomoji byla Nr. 0179/20/00746); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 6 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-23518 dėl 411 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. A. (vykdomoji byla Nr. 0179/20/00569); 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 4 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-103456 dėl 16 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. A. (vykdomoji byla Nr. 0179/19/01983); 4) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-78053 dėl 16 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. A. (vykdomoji byla Nr. 0179/20/01460).
12. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstoliui buvo pateikti vykdyti 4 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimai išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto dėl baudų išieškojimo iš skolininko E. A.. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0179/20/00746, 0179/20/00569, 0179/19/01983 ir 0179/19/01460 medžiagos matyti, kad gavęs vykdomuosius dokumentus, antstolis Robertas Vasiliauskas, nenustatęs jokių objektyvių kliūčių priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti.
13. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, kad antstolis nuskaičiuoja pinigus nuo pareiškėjo sutuoktinės sąskaitos, t. y. trečiojo asmens (nurodo, kad 15 proc.).
14. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2020 m. gegužės 21 d. turto arešto aktu Nr. S-20-179-14783 areštavo skolininko ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas pajamas (vykdomoji byla Nr. 0179/20/00569). 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-19-179-34785 areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas iš (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S-20-179-3580 areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas iš (duomenys neskelbtini), arešto suma – 130,63 Eur (vykdomoji byla Nr. 0179/19/01460). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-6748-937/2020, nustatyta, jog skolininkui E. A. tenka ½ dalis sutuoktinės E. A. darbo užmokesčio, gaunamo iš (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-16008-1098/2020, nustatyta, kad E. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. A. piniginių lėšų, esančių ar ateityje būsiančių jos sąskaitose, pajamų, gaunamų ar ateityje gautinų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolis turi teisę išieškoti atitinkamo dydžio pinigines lėšas iš pareiškėjo E. A. sutuoktinės E. A. darbo užmokesčio ir piniginių lėšų, esančių ar ateityje būsiančių jos sąskaitose, pajamų, gaunamų ar ateityje gautinų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Be to, iš vykdomosiose byloje esančių patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinės Nr. S-20-179-19344 (vykdomosios bylos Nr. 0179/20/00746, 0179/20/00569, Nr. 0179/19/01983, Nr. 0179/19/01460), Nr. S-20-179-16435 (vykdomosios bylos Nr. 0179/20/00569, Nr. 0179/19/01983, Nr. 0179/19/01460), Nr. S-20-179-17357 (vykdomosios bylos Nr. 0179/20/00569, Nr. 0179/19/01983, Nr. 0179/19/01460), matyti, kad kiekvieną mėnesį išskaičiuojama 25 procentai nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 15 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėti dydžiai neviršija CPK 736 straipsnyje numatytų išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas.
17. Pareiškėjas taip pat, nesutikdamas su antstolio veiksmais, nurodo, kad pastarasis uždėjo areštą pareiškėjo asmeninei sąskaitai, esančiai pataisos namuose, ir nuskaičiuoja ne 20 proc., o 100 proc., t. y. visus pinigus, todėl pareiškėjui nebelieka pinigų nusipirkti būtiniausiems daiktams, vaistams, higienos priemonėms.
18. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas iš kurių išieškoti negalima. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
19. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-20-179-19349, antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
20. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
21. Taigi, atliekant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), taikomos CPK 733–743 straipsnių normos reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnis (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2163-232/2016).
22. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, antstolis iš esmės pagrįstai nukreipė išieškojimą ir areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kita vertus, antstolis skundžiamu patvarkymu (2020 m. birželio 11 d. Nr. S-20-179-139349) areštuodamas skolininkui priklausančias lėšas, esančias Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje, ir nurodydamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovavo CPK 736 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA). Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Vienas vertus, nors antstolis skundžiamame patvarkyme, be kita ko, nurodė, kad išieškojimas nukreipiamas į sumą, viršijančią pusę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (t. y. laikėsi CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos), tačiau taip pat turėjo nurodyti ir CPK 736 straipsnio nustatytas taisykles, numatančias išskaitų dydžių ribojimus ir aiškiai nurodyti kokios CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu šiuo atveju taikomos. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad antstolis skundžiamame patvarkyme to nepadarė, todėl šie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais ir ginčijamas patvarkymas naikintinas.
23. Antstoliui išaiškintina, kad norint nukreipti išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis turi priimti naują patvarkymą, kuriame, be jau nurodytos CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, turėtų aiškiai nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų ribojimus (ši pareiga reikšminga ir todėl, kad faktiškai tokį antstolio patvarkymą vykdytų, atsižvelgiant į tokio išieškojimo specifiką, laisvės atėmimo vietos įstaiga, kuriai antstolis privalo aiškiai nurodyti vykdymo ribas, panaikinant galimybę pačiai įstaigai interpretuoti antstolio nurodymus).
24. Byloje (nei vykdomosiose bylose) nėra duomenų, kad antstolis jau būtų faktiškai nurašęs tam tikras lėšas iš pareiškėjo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, todėl nėra pagrindo pareiškėjui jų grąžinti.
25. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. S-20-179-19349, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/00746, dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Įpareigoti antstolį Robertą Vasiliauską išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka ir laikantis nustatytų išskaitų dydžių.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.