Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės vandenys“, daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2013-07-23 iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo užlietas po juo esantis kitas butas, priklausantis trečiajam asmeniui A. Š. Ieškovė paaiškino, kad užlieto buto savininkas savo turtą buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu draudėjui A. Š. sumokėjo 1 564 Lt dydžio draudimo išmoką dėl buto užliejimo padarytiems nuostoliams atlyginti. Ieškovė teigė, kad išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti patirtą žalą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją ir pareikalavo atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 446,88 Eur žalai atlyginti, 51,42 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 446,88 Eur žalai atlyginti, 51,42 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2013-07-23 iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo užlietas po juo esantis kitas butas, priklausantis trečiajam asmeniui A. Š., kuris savo turtą buvo apdraudęs ieškovės įmonėje. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui A. Š. 1 564 Lt dydžio draudimo išmoką. Teismas konstatavo, kad apdraustasis butas buvo užlietas dėl to, kad atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, jog nebūtų daroma žalos kitiems asmenims bei neužtikrino, kad jai priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi. Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje neįrodė, jog vandens skaitiklio ventilis trūko dėl neteisėtų UAB „Šilutės vandenys” darbuotojų veiksmų. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 455,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei atstovavęs advokatas parengė ieškinį, advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko tik 10 minučių, byla nėra sudėtinga, todėl priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas sumažino iki 200 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 455,58 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio surašymą ir 42,43 Eur kelionės išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantė teigė, kad šioje byloje buvo analizuojama bylos medžiaga, teikiamas ieškinys, vėliau ruošiamas ir teikiamas patikslintas ieškinys, taip pat analizuojama naujausia teismų praktika, todėl ieškovei turėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantė teigė, kad šioje byloje buvo analizuojama bylos medžiaga, teikiamas ieškinys, vėliau ruošiamas ir teikiamas patikslintas ieškinys, taip pat analizuojama naujausia teismų praktika, todėl ieškovei turėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nuostatos numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 455,58 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 42,43 Eur dydžio ieškovės atstovo kelionės išlaidos, iš viso 498,01 Eur. Šioje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo suma sudarė 498,30 Eur, todėl ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra iš esmės lygios ginčo sumai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios ar kompleksinio pobūdžio teisinės paslaugos, byla nėra didelės apimties, todėl byla teisiniu požiūriu nevertintina kaip sudėtinga. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla negali būti vertinama kaip reikalaujanti daug advokato laiko ir darbo sąnaudų. Nors ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką byloje buvo tikslinamas ieškinys ir keičiamas atsakovas, todėl tai lėmė didesnes atstovavimo išlaidas, tačiau pažymėtina, kad šių veiksmų atlikimą lėmė ne šioje byloje paaiškėjusios naujos faktinės aplinkybės ar pasikeitusi bylos procesinė situacija, o pačios ieškovės pasirinktas netinkamas atsakovas reiškiant pradinį ieškinį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.