Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1770-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
e2S-1770-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41611-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“
Kategorijos
  • 3.2.4.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1770-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41611-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.6.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Creditinfo Lietuva‘‘ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Rekvizitai‘‘ dėl dalykinės reputacijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus negrįžtamai pašalinti paskleistą viešoje erdvėje tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo vėlavimo atsiskaityti reitingą, bankroto reitingą kreditavimo riziką, ekonominę būklę, kredito istoriją, paskelbti per visuomenės informavimo priemones paneigimą apie ieškovą paskleistą tikrovės neatitinkančius duomenis bei priteisti neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Rekvizitai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas, jis nėra interneto svetainės administratorius, teikia tik marketingo paslaugas.

Atsakovė UAB „Creditinfo Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė pateikė tapatų reikalavimą kaip ir byloje Nr. e2-24695-779/2015, kurioje sprendimas priimtas ir ieškovė jo neskundė. Atsakovė pateikdama nuomonę apie ieškovės reitingus ir preliminarius kreditingumo vertinimus, remiasi faktine, objektyviais duomenimis pagrįsta informacija, kurią gauna iš visos eilės patikimų šaltinių. LAT yra nustatęs žinios ir nuomonės ribojimo kriterijus.

Ieškovės atstovas 2017 m. rugsėjo 27 d. byloje pateikė prašymą skirti ekspertizę nustatyti, ar atsakovės taikoma metodika yra tinkama atlikti tikslų įmonių kreditingumo vertinimą.

Atsakovė UAB „Creditinfo Lietuva“ su prašymu skirti ekspertizę nesutiko, nes kreditingumo vertinimo metodika yra atsakovės komercinė paslaptis. Į ieškovės keliamus klausimus atsakyta atsakovės triplike pateiktoje Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės analizės katedros doc. M. M. išvadoje, kur nurodyta, kad naudojama metodologija yra paremta ekonominiais ir statistiniais metodais, yra pripažinta ir atsakovo veikloje taikoma tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovė UAB „Abastas“ įpareigota iki 2017 m. gruodžio 28 d. imtinai sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 1035 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą ir teismui pateikti dokumentą, patvirtinantį užstato sumokėjimą.

Teismas nurodė, kad prašymas skirti ekspertizę būtų tenkinamas, kai ieškovas sumokės užstatą už ekspertizę. Ekspertu bus skiriamas M. V., kaip atitinkantis ekspertui ir jo kvalifikacijai keliamus reikalavimus, reikalingus tokios ekspertizės atlikimui. Tam, kad būtų užtikrintas eksperto darbo apmokėjimas, teismas nutartimi ieškovę įpareigojo sumokėti užstatą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės, teismo ekspertizės atlikimui paskirti teismo ekspertę A. K., išreikalauti iš atsakovės UAB „Creditinfo Lietuva“ atsakovės reitingo modulio programos kodą ir reitingo skaičiuoklę.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė ne teismo ekspertų sąraše esantį asmenį atlikti ekspertizę. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, koks yra skirtinos ekspertizės tikslas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė siūlomos ekspertės A. K., kuri būtų tinkamiausia ekspertizei atlikti, kandidatūrą. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie paskirto eksperto kvalifikaciją. Skundžiamoje nutartyje teismas neįpareigojo pateikti atsakovės reitingo modulio programos kodo ir reitingo skaičiuoklės. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu, ieškovės nuomone, teismas išreiškė poziciją dėl reikalingumo skirti ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo. Pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas ir jo darbovietė kelia abejonių, kadangi jos apyvarta labai maža ir atsakovės vertinama prastai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinėje byloje ieškovė įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti užstatą už ekspertizės atlikimą, yra pagrįsta bei teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstosios teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo nesutinkanti su teismo eksperto paskyrimu, pažymėdama, kad kita siūlyta ekspertė būtų tinkamiausia teismo ekspertizei atlikti. Skundžiama nutartimi teismas ekspertizės ir teismo eksperto neskyrė, ja buvo sprendžiamas tik užstato sumokėjimo, siekiant užtikrinti eksperto darbo apmokėjimą, klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų apie teismo ekspertų kvalifikacijas plačiau nepasisako ir įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą joje spręsto klausimo apimtimi.

CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK taip pat nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), kuria pateikusi prašymą skirti ekspertizę šalis, įpareigota sumokėti teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo specialią sąskaitą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl avanso mokėjimo pagal CPK 90 straipsnį priskyrė prie CPK IX skyriaus „Užstatas“ (CPK 101-102 straipsniai) nuostatų, reglamentuojančių užstato skyrimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010, išaiškino, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimama nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją. Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. CPK nurodyti konkretūs atvejai, kai teismas gali pareikalauti sumokėti užstatą, o būtent: kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 str. 1 d.), prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 str. 2 d.), kai ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, jeigu to prašo atsakovas – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 str. 1 d.). Praktikoje teismai pripažįsta, jog CPK 102 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tikslo ir paskirties požiūriu apima tik tas teismo nutartis, kuriomis paskiriamas užstatas – kaip procesinio veiksmo atlikimo užtikrinimo priemonė, tačiau ne nustatoma bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarka. Vadinasi, teismo nutartis, kuria sprendžiami avanso, skirto CPK 90 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų išlaidoms apmokėti, sumokėjimo klausimai, nepriskiriama prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 102 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarti, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015).

Nustačius, kad apeliacinis procesas pradėtas dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis