- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-626-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00207-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“
- Atsakovas
- M. B., J. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį atsakovams M. B. ir J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osvalda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. B. ir J. S. 12 236,40 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu prašė priimti sprendimą už akių, atsakovams laiku nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
2. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovai per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų M. B. ir J. S. ieškovei UAB „Osvalda“ 2069,16 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei lygiomis dalimis 105,69 Eur, t. y. po 52,85 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Esminiai teismo argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė už automobilio transportavimą prašo priteisti 112,14 Eur, kadangi toks įkainis buvo nustatytas Sutartimi. Teismo vertinimu, automobilio transportavimo įkainis nėra nepagrįstas ar neprotingas, todėl iš atsakovų solidariai priteistina ieškovei 112,14 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą.
3.2. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nebūtų pagrindo. Kitą vertus, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas)
3.3. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „Automagija“ būtų kreipęsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo ar po 6 mėnesių nuo transporto priemonės saugojimo pradžios būtų ėmęsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti (Sutarties 4.4 punktas).
3.4. Teismo vertinimu, 12124,26 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidos, susidariusios nuo 2015 m. birželio 25 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2021 m. kovo 19 d. už 2094 kalendorines dienas, tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei nesiimant aktyvių veiksmų siekiant stabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, skaičiuotos nepateisinamai ilgai, todėl turi būti mažinamos, jas skaičiuojant po 5,79 Eur x 338 dienos, bendrai 1957,02 Eur ir 112,14 Eur už priverstinį nuvežimą, viso - 2069,16 Eur išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Osvalda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą dalyse dėl skolos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti:1) ieškovei UAB “Osvalda” iš atsakovų M. B. ir J. S. solidariai 3 296,64 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų; 2) paskirstyti ieškovės UAB “Osvalda” turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai. Likusiose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei UAB “Osvalda” iš atsakovų M. B. ir J. S. ieškovės UAB “Osvalda” turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Atsakovas M. B. nuosavybės teisę į transporto priemonę įgijo 2015-06- 06 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu net ne iš VĮ Regitra duomenų bazėje nurodyto transporto priemonės savininko D. M., o iš D. J., tačiau nė vienas transporto priemonės nuosavybės perdavimo faktas nebuvo išviešintas VĮ Regitra. Ieškovė, neturėdama duomenų apie tikrąjį transporto priemonės savininką, neturėjo galimybės operatyviai ginti savo teises, nes duomenys apie tikrąjį transporto priemonės savininką buvo renkami ne tik iš viešųjų registrų, bet ir iš transporto priemonę įgijusių/pardavusių ir šių faktų neišviešinusių asmenų. Todėl natūralu, jog savo nuosavybės teisės į transporto priemonę neišviešinęs atsakovas M. B. informaciją iš saugotojo apie saugomą transporto priemonę gavo vėliau, nei ją būtų gavęs savalaikiai išviešinus savo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Atsakovai daugiau nei 6 metus nepasiima transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, tokiu būdu ir toliau sąmoningai didina saugojimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šių aplinkybių, įtakojusių transporto priemonės saugojimo terminą, nevertino.
4.2. 6 mėnesius nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo pradžios, saugotojas turi transporto priemonę besąlygiškai saugoti, ir tik praėjus 6 mėnesiams nuo transporto priemonės saugojimo pradžios jau turi teisę gauti informaciją iš paslaugos gavėjo apie būtinybę toliau ją saugoti, o gavęs informaciją, kad transporto priemonės daugiau saugoti nebereikia – savo lėšomis vykdyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų išieškojimą. Šių procedūrų atlikimui saugotojui reikalingas protingas bent 30 dienų laikotarpis, todėl teismas turėjo paskaičiuoti saugojimo išlaidas ne už 338 dienas, o dar papildomai už 212 dienų ir priteisti ne 2094 Eur, o papildomai 1 227,48 Eur, viso – 3 296,64 Eur.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir išnagrinėjęs sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis ieškovei priteista mažesnė nei prašė priteista suma, pagrįstumą ir teisėtumą.
8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. pradinė kreditorė UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-5866 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Automagija“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje; pagal Sutarties 4.1 punktą uždaroji UAB „Automagija“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 320 Lt (92,68 Eur) ir 67,20 Lt (19,46 Eur) pridėtinės vertės mokestį, už saugojimą – 16,53 Lt (4,79 Eur) ir 3,47 Lt (1 Eur) pridėtinės vertės mokestį už vieną parą; 2015 m. birželio 25 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 68, kurio kopija įteikta atsakovui J. S. pasirašytinai, automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos buvo pervežtas į saugojimo aikštelę, kurioje ši transporto priemonė yra saugoma iki šiol; 2015 m. liepos 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-524-874/2015 J. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir nubaustas 1200 Eur bauda dėl to, kad neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo D. M. vardu registruotą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė konfiskuota nebuvo; LITEKO informacinės sistemos duomenimis, nutarimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 31 d.; iš valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašų bei 2015 m. birželio 6 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad D. M. automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 2 d. buvo pardavęs D. J., o pastarasis 2015 m. birželio 6 d. automobilį pardavė M. B., taigi, transporto priemonės savininku administracinio teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas M. B..
9. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Automagija“ neatlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovų skolą. Ieškovė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei išieškotą sumą už priverstinį transporto priemonės transportavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė 2021 m. sausio 11 d. pranešimu atsakovui M. B. ir 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. vasario 21 d. pranešimais atsakovui J. S. informavo juos apie reikalavimo teisių perleidimą, siūlė geranoriškai apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, todėl laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovų, kurie nėra įvykdę reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Visus paminėtus pranešimus atsakovai gavo, tačiau su ieškove nesusiekė, skolos iki šiol nesumokėjo, transporto priemonės neatsiėmė. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidos sudaro 112,14 Eur, o saugojimo išlaidos nuo 2015 m. birželio 25 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2021 m. kovo 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) už 2094 kalendorines dienas sudaro 12 124,26 Eur (po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), iš viso 12 236,40 Eur.
10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją grindžia tuo, kad nebuvo išviešinta priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuosavybės teisė VĮ Regitra duomenų bazėje, todėl ieškovė neturėjo galimybės operatyviai ginti savo teises, nes duomenys apie tikrąjį transporto priemonės savininką buvo renkami ne tik iš viešųjų registrų, bet ir iš transporto priemonę įgijusių/pardavusių ir šių faktų neišviešinusių asmenų. Todėl natūralu, jog savo nuosavybės teisės į transporto priemonę neišviešinęs atsakovas M. B. informaciją iš saugotojo apie saugomą transporto priemonę gavo vėliau, nei ją būtų gavęs savalaikiai išviešinus savo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Atsakovai daugiau nei 6 metus nepasiima transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, tokiu būdu ir toliau sąmoningai didina saugojimo išlaidas. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Tačiau byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasaugos teisinius santykius reguliuojančias normas, kasacinio teismo išaiškinimus bei ginčo sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nei pradinė kreditorė UAB „Automagija“, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą. Pagal Sutarties 4.4 punktą, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavęs informaciją iš paslaugos gavėjo apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, paslaugos teikėjas turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.
13. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „Automagija“ būtų pasinaudoję šia teise, kreipęsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo, po 6 mėnesių nuo transporto priemonės saugojimo pradžios būtų ėmęsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti. Vieninteliai pradinės kreditorės aktyvūs veiksmai – ji perdavė reikalavimo teisę į atsakovų skolą tik 2019 m. sausio 14 d. Ieškovė atsakovus apie reikalavimo teisės perleidimą pirmą kartą informavo daugiau nei po metų, t. y. atsakovui J. S. pranešta 2020 m. balandžio 16 d., atsakovui M. B. pranešta 2021 m. sausio 15 d.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nežiūrint į tai, kad VĮ Regitra duomenų bazėje nebuvo išviešinta priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuosavybės teisė, kuom savo apeliacinį skundą grindžia ieškovė, atsakovui J. S. apie automobilio „Audi 80“ nuvežimą ir saugojimą buvo žinoma nuo faktinio transporto priemonės sulaikymo dienos, tačiau pastarąjį apeliantė apie reikalavimo teisės perleidimą informavo daugiau kaip po metų. Atsakovo M. B. informavimo terminas dar ilgesnis, ir jis negali būti nei pateisinamas, nei laikomas protingu, netgi ir nesant apie viešuosiuose registruose duomenų apie jį, kaip priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininką. Kita vertus, pati apeliantė perėmė reikalavimo teises į atsakovų skolą, žinodama, kad automobilis yra saugomas gan ilgą laiką, nuo 2015 m. birželio 25 d., ir turėjo suprasti, kad turi dėti visas pastangas išsiieškoti iš atsakovų skolą per kuo trumpesnį laikotarpį, nes galimai transporto priemonės saugojimo išlaidos viršija pačios transporto priemonės vertę, dėl ko atsakovai vengs su bet kokių mokėjimų ieškovei.
15. Apeliantė taip pat nurodo, kad 6 mėnesius nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo pradžios, saugotojas turi transporto priemonę besąlygiškai saugoti, ir tik praėjus 6 mėnesiams nuo transporto priemonės saugojimo pradžios jau turi teisę gauti informaciją iš paslaugos gavėjo apie būtinybę toliau ją saugoti, o gavęs informaciją, kad transporto priemonės daugiau saugoti nebereikia – savo lėšomis vykdyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų išieškojimą. Šių procedūrų atlikimui saugotojui reikalingas protingas bent 30 dienų laikotarpis, todėl teismas turėjo paskaičiuoti saugojimo išlaidas ne už 338 dienas, o dar papildomai už 212 dienų ir priteisti ne 2094 Eur, o papildomai 1 227,48 Eur, viso – 3 296,64 Eur. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi saugojimo išlaidos už 338 dienas apima apeliantės minimas 212 dienų.
16. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).
17. Taigi, įvertinęs bylos duomenis, ginčo situacijos teisinį reguliavimą, teismų praktiką, šalių teises ir pareigas, susijusias su priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimu savininkui (valdytojui), jų atliktus veiksmus (neveikimą), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos skolos dydžio už automobilio „Audi 80“ saugojimą už 338 dienas, t. y. laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. (pirmojo pranešimo įteikimo atsakovui J. S.) iki 2021 m kovo 19 d. (kreipimosi į teismą dienos), viso 1957,02 Eur atlyginimas už transporto priemonės saugojimą (5,79 Eur x 338 dienos) yra protingas ir teisingas pagal bylos aplinkybes. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
18. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus T. T., nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
19. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės Joniškio rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.