Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui S. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais ir jų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teisme 2019 m. spalio 8 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui S. D., kuriuo ieškovė prašo: 1) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. D., gim. 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir A. D., gim. 2015 m. rugpjūčio 25 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur iki vaikų pilnametystės nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.; 2) ieškovę uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina – ieškove D. J.; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. lapkričio 7 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo S. D. priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiams vaikams O. D. ir A. D. kas mėnesį po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos – 2019 m. lapkričio 7 d. – iki teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmimo. Ieškovė D. J. paskirta nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas S. D. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas iki rugpjūčio mokėjo dukroms po 150 Eur išlaikymą, rugpjūčio mėnesį iš viso nemokėjo, rugsėjo ir spalio mėnesiais sumokėjo bendrai vaikams 300 Eur sumą, lapkričio mėnesį abiem vaikams skyrė bendrą 400 Eur sumą. Ji su vaikais gyvena socialiniame būste, nedirba, yra registruota darbo biržoje ir gauna 280 Eur išmoką, kuri mažėja, vaikus veža į darželį automobiliu, jai padeda brolis, močiutė. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Su atsakovu kartu gyveno apie ketverius metus. Jos paskaičiavimu būtiniesiems abiejų vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikia kiekvienam vaikui po 500 Eur: vienam vaikui darželiui išleidžia 60-70 Eur, rūbams – 80 Eur, maistui – 100 Eur, žaislams – 30 Eur ir t. t. Ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo už 2019 m. rugpjūčio mėn.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgiant į vaikų poreikius ieškinį reikėtų tenkinti visiškai. Atsakovas dirba užsienyje ir turi galimybę kiekvienam vaikui kas mėnesį mokėti 250 Eur išlaikymą ir toks išlaikymo dydis yra realus, atitinkantis vaikų amžių ir sąlygas būtinas vaikams normaliai vystytis. Atsakovas su mergaitėmis nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims gim. 2015 m. rugpjūčio 25 d. gimė dukra O. D. ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. gimė dukra A. D.. Ieškovė su atsakovu gyvena atskirai. Atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skiria nuo 150 iki 200 Eur per mėnesį, tačiau skiriamas išlaikymas yra nepastovus ir nepakankamas. Atsakovas nesirūpina vaikų auginimu, ugdymu ir kt.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, ieškove D. J., kadangi vaikai nuolat gyvena su ja, tai geriausiai atitiks vaikų interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė viena išlaiko nepilnametes dukras, atsakovas geranoriškai prie dukrų išlaikymo prisideda nepakankamai, ir akivaizdu, jog mamos dukroms skiriama pinigų suma patenkinti jų būtinuosius poreikius yra per maža.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė viena pati negali tinkamai užtikrinti vaikų materialinio išlaikymo, atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, skirdamas ne mažesnę, nei 250 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo įsitikinimu ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Be to, teismas vertina, kad atsakovas, elgdamasis pasyviai ir nesirūpindamas bylos eiga, sutiko su ieškovės prašoma suma, nes neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų, jog negali mokėti prašomos sumos, be to, jis yra nusišalinęs nuo dukterų gyvenimo, kasdienės rūpinimosi dukromis rutinos, mergaitėmis rūpinasi jų mama, todėl atsakovas vaikų interesus privalo užtikrinti bent teikdamas reikiamą materialinę pagalbą.

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Šalių vaikai lanko daželį. Teismo nuomone 500 Eur išlaikymo dydis yra optimalus ir pakankamas vaiko poreikių patenkinimui. Ši suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo dukromis, jas nuolat prižiūrint, ugdant, auklėjant, o ne tik formaliai mokant išlaikymą.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo S. D. nepilnamečių vaikų O. D. ir A. D. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 straipsniai). Ieškovė D. J. skirtina nepilnamečių dukterų O. D. ir A. D. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2125-14264 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas

180 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn.) x 2) x 3 proc.) = 180 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė šioje byloje, pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patyrė 182,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų O. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai O. D., gim. 2015 m. rugpjūčio 25 d., po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. D., gim. 2015 m. rugpjūčio 25 d., po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jų motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 182,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.