- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-149-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06111-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Creditreform Latvija SIA
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Creditreform Latvija SIA dėl 32,86 Eur, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Creditreform Latvija SIA pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Ieškovas nurodė, kad ieškinys yra dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl ieškinį teikia teismui Lietuvoje, nes tai yra vieta, kurioje įvyko žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Creditreform Latvija SIA dėl 32,86 Eur, palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovui teisę kreiptis į teismą pagal atsakovo buveinės vietą.
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog Lietuvos teismas turi jurisdikciją, nes tai yra vieta, kurioje įvyko žala, todėl pagal Reglamentą Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I bis) (toliau – Reglamentas) nuostatas ginčas galėtų būti nagrinėjamas Lietuvos teisme, jei ieškinio dalykas būtų žalos atlyginimo klausimas pagal jos atsiradimo vietą. Teismas priėmė ieškinį, vadovaudamasis tik ieškovo nurodytu ieškinio dalyku, nes dar nebuvo žinoma atsakovo pozicija (Reglamento 7 str. 2 p.).
4. Teismas sprendė, kad ieškinio dalykas nėra žalos atlyginimo klausimas, kurį nurodė ieškovas, o specialioji jurisdikcija nustatyta Reglamente dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas, nes vėliau paaiškėjo, kad ieškinio priėmimo metu nepriklausė Lietuvos teismų jurisdikcijai. Kadangi atsakovo buveinė yra Latvijoje, todėl šiuo atveju ieškinys teismingas atsakovo buveinės vietos teismui pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir priklauso Latvijos teismų jurisdikcijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti iš naujo nagrinėti ieškovo pateiktą ieškinį pagal Reglamento Nr. 861/2007 nuostatas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nutartyje nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007 nuostatomis, pateiktas ieškinys (standartinė A forma pagal Reglamentą Nr. 861/2007) atsakovui Latvijos įmonei dėl Creditreform Latvija SIA dėl 32,86 Eur ir palūkanų priteisimo nėra žalos atlyginimo klausimas. Teismui pateiktoje A formoje buvo nurodyta, kad ieškovas per klaidą/nepagrįstai į atsakovo sąskaitą sumokėjo 32,86 Eur ir atsakovas atsisako juos grąžinti. Taigi, ieškovas patyrė žalą ir prašo ją atlyginti, t. y. grąžinti per klaidą sumokėtą pinigų sumą, o atsakovas savanoriškai atsisakė tai padaryti.
5.2. Teismas nepagrįstai vadovaujasi ir taiko nutartyje nurodyto Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas. Šiuo atveju ieškovas inicijavo Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vadovaudamasis 2007 m liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau - Reglamentas Nr. 861/2007), nuostatomis. Šis reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, ir buvo priimtas siekiant supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose.
5.3. Ginčo atveju Teismas, privalėjo taikyti Reglamento Nr. 861/2007 nuostatas, o ne Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, reglamento Nr. 1215/2012 ar atsakovo šalies (Latvijos Respublikos) teisės aktų nuostatas.
5.4. Pateiktas ieškinys dėl 32,86 Eur priteisimo iš atsakovo, kuris kilo dėl to, jog atsakovas atsisako savanoriškai grąžinti jam per klaidą/nepagrįstai sumokėtą pinigų sumą, neatitinka nei vienos iš Reglamento Nr. 861/2007 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos bylos, kurioms netaikoma Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė, jog pateiktas ieškinys gali būti ar yra priskirtinas kuriai iš Reglamento Nr. 861/2007 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Creditreform Latvija SIA prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šioje byloje nėra ginčo dėl Reglamento Nr. 861/2007 2 straipsnio 2 dalies taikymo, kaip teigia ieškovas. Ginčas yra dėl to, kuris valstybės narės teismas yra kompetentingas nagrinėti ieškovo pateiktą prašymą.
6.2. Teismas tinkamai taikė Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas, pagal kurias teismas turi nustatyti jurisdikciją nagrinėdamas Europos ieškinį dėl nedidelių sumų procedūrą pagal Reglamentą Nr. 861/2007.
6.3. Reglamento Nr. 861/2007 19 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį reglamentą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikoma valstybės narės, kurioje vyksta procesas, proceso teisė, todėl Šiaulių rajono teismas gali remtis ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksu.
6.4. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra sutartinių santykių, todėl ieškinys pareikštinas pagal reglamento „Briuselis I bis“ 4 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą Latvijos teisme. Briuselio I bis reglamento 7 str. 2 p. šioje byloje netaikytinas, nes šio straipsnio punkte kalbama apie „neteisėtą veiką ar kvazideliktą“, tačiau ieškinys dėl paprasto neteisingo mokėjimo nėra deliktinis reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl bylos teismingumo, kai bylos šalys yra skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Lietuvoje ir Latvijoje).
9. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
10. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pvz., konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
11. Apelianto A. B. ieškinys atsakovui Creditreform Latvija SIA pateiktas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, kuriame ieškovas nurodė, jog ieškinys yra dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Atskirajame skunde apeliantas patikslina, kad ieškovas per klaidą į atsakovo sąskaitą sumokėjo 32,86 Eur, o atsakovas atsisako juos grąžinti. Apelianto vertinimu jis patyrė žalą ir prašo ją atlyginti, t. y. grąžinti per klaidą sumokėtą pinigų sumą, o atsakovas savanoriškai atsisakė tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apelianto pateiktas ieškinys yra ne dėl žalos atlyginimo, o dėl be pagrindo gauto turto priteisimo, todėl nepagrįstais vertintini apelianto atskirojo skundo argumentai, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinio nevertino kaip dėl žalos atlyginimo.
12. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti Reglamento Nr. 861/2007 nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas reglamentas nustato Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tačiau nenustato teismingumo.
13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas, kurio buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškė ieškinį atsakovui – Latvijoje veikiančiai įmonei dėl be pagrindo gauto turto priteisimo. Kadangi tiek apeliantė, tiek atsakovas yra Europos Sąjungoje, o ginčas kyla iš tarp šalių susiklosčiusių santykių, teismingumo klausimui spręsti yra aktualios 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I bis) nuostatos. Remiantis Reglamento Briuselis I bis 81 straipsniu, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
14. Reglamento 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.
15. Reglamente numatyta specialioji jurisdikcija, kurios 7 straipsnis numato, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: 1 punktas a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos; teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos. 2 punktas – bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose.
16. Nagrinėjamu atveju byloje ieškinys paduotas atsakovui, kurio buveinė yra Latvijoje. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovas per klaidą į atsakovo sąskaitą sumokėjo 32,86 Eur, o atsakovas atsisako juos grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju teismingumas nustatomas pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį, t. y. ginčas turi būti nagrinėjamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra Latvijoje. Remdamasis jurisdikcijos klausimus reglamentuojančių teisės normų analize ir nurodytais teisiškai reikšmingais faktais dėl prievolės pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas ieškinys priskirtinas Latvijos teismų jurisdikcijai.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos tarptautinio teismingumo klausimą ir ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtu. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.