- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- 2YT-2611-213/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01721-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Kategorijos
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas K. V., nesutikdamas su antstolės Marijos Gaivenės 2017-05-17 patvarkymais Nr. S17-10497, Nr. S17-10493, Nr. S17-10494, Nr. S17-10495, Nr. S17-10496, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2017-06-09 pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) bei tuo atveju jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes kitaip antstolė, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnyje, 99 straipsnyje, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, taip pat pažeidžia CPK 668 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą.
Antstolė Marija Gaivenė 2017-06-12 patvarkyme Nr. S17-12333 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2017-06-06 antstolės Marijos Gaivenės kontoroje gautas K. V. skundas panaikinti areštą skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš K. V. turimos pinigų sumos, kuri neviršija vyriausybės nustatytą 1 MMA. Nurodė, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba. Iš skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje 2017-05-25 buvo nurašyta 12,79 Eur suma, tačiau dar nepaskirstyta. Bankuose skolininkas piniginių indėlių neturi. Turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio. CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas tik vienkartiniam išieškojimui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. BVK 98 str. įtvirtinta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaida; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Taigi piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, laikytina turtu į kurį išieškojimas gali būti nukreipiamas CPK 668 str. numatyta tvarka. Nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą yra pervedamos lėšos, patenkančios į CPK 739 str. numatytą sąrašą lėšų, iš kurių išieškoti negalima, ar darbo užmokestis likęs po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą išspręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs įsiskolinimo valstybei.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolės Marijos Gaivenės (toliau – Antstolė) kontoroje yra vykdomos šios vykdomosios bylos:
Nr. 0007/17/00699 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą, dėl 30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Nr. 0007/15/00582 pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vykdomąjį dokumentą dėl 57 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.Nr. 0007/15/00472 pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vykdomąjį dokumentą dėl 202 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai.Nr. 0007/14/00843 pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vykdomąjį dokumentą dėl 231,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.Nr. 0007/14/00390 pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vykdomąjį dokumentą dėl 231,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai.Nr. 0007/13/01078 pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vykdomąjį dokumentą dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai.
Bylos duomenimis, pareiškėjas (skolininkas) K. V. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.
2017-05-17 Antstolė priėmė patvarkymus Nr.S17-10491, Nr. S17-10487, Nr. S17-10488, S17-10489, Nr. S17-10490 dėl skolos išieškojimo ir patvarkymus Nr. S17-10497, Nr. S17-10493, Nr. S17-10494, Nr. S17-10495, Nr. S17-10496, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos (išlaikymo) išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnė kaip 1 MMA.
Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Antstolė Vilniaus pataisos namams 2017-05-17 nusiųstuose patvarkymuose, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA pagal vieną vykdomąjį dokumentą, 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus.
Taigi, Antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Antstolė Marija Gaivenė pagrįstai 2017-05-17 priėmė patvarkymus Nr. S17-10497, Nr. S17-10493, Nr. S17-10494, Nr. S17-10495, Nr. S17-10496 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas ir panaikinti sąskaitos areštą. Antstolė 2017-06-12 patvarkyme Nr. S17-12333 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2017-05-25 į antstolės Marijos Gaivenės sąskaitą iš Vilniaus pataisos namų buvo pervesta 12,79 Eur už skolininką K. V.. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo skundą dalyje dėl patvarkymo Nr. S17-10997 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl grąžinimo visų nurašytų areštuotų lėšų ir sąskaitų arešto panaikinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
K. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.