Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi AB „SEB lizingas“ įgalioto atstovo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta sankcionuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012-05-24 nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6NUT-(14.6.101.)-7, dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius 2012 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą, kurio konstatavo, kad 2012 m. kovo 20 d., atlikus AB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0,70 ha (kadastro Nr. 4950/0008:374, unikalus Nr. 4400-0751-7315) žemės sklypo, esančio Rumšiškių miestelyje, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, kad minėtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra nedirbamas, nenušienautas, prastos agrarinės būklės; žemės ūkio naudmenos nesutvarkytos taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Pastaruosius metus žemės sklypas nebuvo naudojamas laikantis žemės ūkio paskirties žemės naudojimo reikalavimų. AB (duomenys neskelbtini)įgaliotas asmuo neneigė ir pripažino, kad pastaruosius metus minėtame žemės sklype nevykdė žemės ūkio veiklos, neužtikrino tinkamo žemės tvarkymo laikantis žemės naudojimo reikalavimų, sklypo neprižiūrėjo. Netinkamam žemės naudojimui įtakos turėjo ankstesnis žemės naudotojas TŪB (duomenys neskelbtini), kuriam įsiskolinus už žemės sklypą, nuosavybės teisė 2012-02-10 perėjo AB (duomenys neskelbtini). Pažeidėjas gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir per nustatytą terminą (2012-05-20) ėmėsi visų priemonių sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Minėtame nutarime konstatuota, kad AB (duomenys neskelbtini)padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 100 str. (privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį). Už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą ATPK 100 str. sankcijoje numatyta nuobauda yra bauda nuo 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) iki 500 Lt (penkių šimtų litų).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė sankcionuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6NUT-(14.6.101.)-7, dalį dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo, nurodydamas, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos taikymui pakankamo pagrindo nėra.

Apeliaciniu skundu AB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį - sankcionuoti 2012 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6NUT-(14.6.101.)-7. Skunde nurodoma, kad su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, neatsižvelgė į 2012 m. gegužės 24 d. nutarime nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, ir nukrypo nuo panašiose bylose formuojamos praktikos. Teigiama, kad identiškomis aplinkybėmis tas pats Kaišiadorių rajono apylinkės teismas (tik kitas teisėjas) priėmė visiškai kitokį procesinį sprendimą dėl analogiškų nutarimų sankcionavimo, t. y. minėtais atvejais teismas sankcionavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus nutarimus, kuriais, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siūloma skirti švelnesnę nuobaudą (įspėjimą). Be to, skundžiama 2012 m. birželio 1 d. nutartis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, prieštarauja ir kitų teismų panašiose bylose formuojamai praktikai: pvz., 2009-02-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-256-662/2009 Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė 2007-08-20 Vilniaus apskrities viršininko administracijos nutarimą ir, vadovaudamasis 30¹ str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė švelnesnę nuobaudą - įspėjimą, kadangi konstatavo, kad ATPK 100 str. numatytos veikos pavojingumas yra nedidelis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baudžiamas pirmą kartą, prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (analogiškai piniginė bauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pakeista įspėjimu buvo ir 2010-02-04 nutartimi išnagrinėtoje Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. 11-75-428/2010 bei 2011-03-04 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje adm. byloje Nr. 11-94-583/2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 str., buvimas yra viena iš sąlygų, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo. ATPK 31 str., kuriame ir yra išvardintas minėtų aplinkybių sąrašas, 1 d. 1 p. ir 2 p. numato, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo arba jei kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Skundžiamame nutarime pats teismas nurodo, kad „Pažeidėjas gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir per nustatytą terminą (2012-05-20) ėmėsi visų priemonių sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio." Tačiau teismas, priešingai nei numato ATPK 30¹ str. 1 d., šių aplinkybių nepagrįstai nelaikė svarbiomis sprendžiant dėl 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo sankcionavimo.

Pastebėtina, kad ATPK 30 str. 2 d., kaip viena iš šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, yra įvardinamas padaryto teisės pažeidimo pobūdis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, ATPK 100 str. numatyto teisės pažeidimo, už kurio padarymą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, pavojingumas yra nedidelis ir žalingų pasekmių aplinkiniams, gamtai ar valstybei iš esmės nesukelia.

Pažymėtina, kad AB (duomenys neskelbtini), kaip finansų įstaiga, jokios ūkinės - komercinės veiklos, susijusios su žemės ūkio paskirties žemės naudojimu ar valdymu, nevykdo. Priešingai, AB (duomenys neskelbtini)veikia kaip finansuotojas, kuris įsigyja kliento išsirinktą turtą ir perduoda jį valdyti bei naudotis klientui su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartą kainą jam perduota ir nuosavybės teisė į turtą. Akivaizdu, kad AB (duomenys neskelbtini), kaip finansų įstaigai (kuri nesiverčia su žemės naudojimu susijusia veikla), yra pakankamai sudėtinga suspėti prižiūrėti visus turimus žemės sklypus.

Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme atskirai buvo išnagrinėta keletas skirtingų administracinio teisės pažeidimo bylų (Nr. R-3-925/2012, R-5-925/2012, R-l-753/2012, R-2-753/2012, R-7-753/2012), kuriose apeliantas ATPK 100 str. pagrindu buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už identiškus teisės pažeidimus. ATPK 33 str. 2 d. numato, kad, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, todėl manytina, kad tiek 2012 m. gegužės 24 d. nutarimą surašiusi institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 33 str. 2 d. reikalavimus, kadangi analogiškus administracinius teisės pažeidimus nepagrįstai nusprendė nagrinėti skirtingose administracinio teisės pažeidimo bylose.

AB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

AB (duomenys neskelbtini)įgaliotas atstovas apylinkės teismo nutarties neteisėtumą grindžia tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai nesankcionavo ATPK 30¹ str. 1 d. numatytų nuostatų taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius duomenis ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad AB (duomenys neskelbtini), būdamas privatus juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine - komercine veikla bei siekiantis pelno, su savo veiklos metu įgyjamu turtu privalo elgtis atsakingai bei rūpestingai, naudoti savo turtą taip, kad jo naudojimas nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Teismo nuomone, vien padaryto pažeidimo pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nepripažintinas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą. Tai, kad pažeidėjas įvykdė teisės aktų jam, kaip savininkui, nustatytą pareigą, vadovaujantis ATPK 38 str., taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą ATPK 30¹ str. taikymui. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad paminėtos aplinkybės priskirtinos prie administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir turi įtakos pažeidėjui skiriamos nuobaudos individualizavimui sankcijos, numatytos už padarytą pažeidimą, ribose, bet ne švelnesnės nei numato įstatymas nuobaudos taikymui, todėl atsisakė sankcionuoti pateiktą nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės.

Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, į padaryto pažeidimo pavojingumą, gali būti atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir skiriant ją sankcijos ribose. Taigi nurodytos aplinkybės pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti nuobaudą numatytą ATPK 100 straipsnio sankcijos ribose (ATPK 30 str.).

Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodomi argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nukrypo nuo panašiose bylose formuojamos praktikos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus skundo autoriaus argumentus dėl mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali paskyrimo (ATPK 30¹ str.). Įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad AB (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, kad pažeidėjas gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir per nustatytą terminą (2012-05-20) ėmėsi visų priemonių sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - žemės ūkio, tačiau, priešingai nei numato ATPK 30¹ str. 1 d., šių aplinkybių nepagrįstai teismas nelaikė svarbiomis. ATPK 31 str., kuriame ir yra išvardintas minėtų aplinkybių sąrašas, 1 d. 2 p. numato, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, jei kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Tai, kad pažeidėjas įvykdė teisės aktų jam, kaip savininkui, nustatytą pareigą – sutvarkė žemę taip, kad ją būtų galima naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nelaikytina reikšminga ir išskirtine aplinkybe.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama 2012 m. birželio 1 d. nutartis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, prieštarauja ir kitų teismų panašiose bylose formuojamai praktikai: pvz., 2009-02-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-256-662/2009 Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė 2007-08-20 Vilniaus apskrities viršininko administracijos nutarimą, konstatavęs, kad ATPK 100 str. numatytos veikos pavojingumas yra nedidelis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baudžiamas pirmą kartą, prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, analogiškai piniginė bauda, pakeista įspėjimu buvo ir 2010-02-04 nutartimi išnagrinėtoje Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. 11-75-428/2010 bei 2011-03-04 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 11-94-583/2011. Pažymėtina, kad apelianto nurodytose administracinėse bylose, kuriose pažeidėjai yra tik fiziniai asmenys, be kitų teismo nustatytų ir skunde aptartų aplinkybių, nustatyta esant po dvi administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsakomybę lengvinančias aplinkybes (11-256-662/2009 ir Nr. 11-75-428/2010), esant pažeidėjų silpnai sveikatai (Nr. 11-75-428/2010 ir Nr. 11-94-583/2011), administracinėje byloje Nr. 11-94-583/2011 taip pat atsižvelgta į susiklosčiusias aplinkybes, kad žemės sklypo savininkė paveldėjo žemės sklypą būdama nepilnametė ir dėl CK 2.8 apibrėžto civilinio veiksnumo ypatybių turėjo ribotą galimybę jį tvarkyti. Taigi konstatuojama, kad minėtas bylas negalima laikyti analogiškomis šiai bylai, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad AB (duomenys neskelbtini), kaip finansų įstaiga, jokios veiklos, susijusios su žemės ūkio paskirties žemės naudojimu ar valdymu, nevykdo ir jai yra sudėtinga suspėti prižiūrėti visus turimus žemės sklypus. Pažymėtina, kad AB (duomenys neskelbtini), būdamas juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine - komercine veikla bei siekiantis pelno, su savo veiklos metu įgyjamu turtu privalo elgtis atsakingai bei rūpestingai, naudoti savo turtą taip, kad jo naudojimas nepažeistų teisės aktų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pažeidė ATPK 33 str. 2 d. reikalavimus, kadangi analogiškus administracinius teisės pažeidimus nepagrįstai nusprendė nagrinėti skirtingose administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose apeliantas ATPK 100 str. pagrindu buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už identiškus teisės pažeidimus, atmestina.

Pažymėtina, kad bylų nagrinėjimo kartu ar atskirai tvarka yra bylų administravimo dalykas, kuris šiuo atveju skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo esmės nekeičia.

Šiuo atveju (apeliacinėje instancijoje) sprendžiamas tik vienas klausimas, tai yra ar pagrįstai teismas atsisakė sankcionuoti nutarimą. Apylinkės teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo sujungti bylas. Todėl skundo argumentas dėl bylų nesujungimo nenagrinėtinas. Minimu klausimu prašymus (dėl bylų sujungimo) pareiškėjas gali reikšti nutarimus surašiusiam ir juos iš esmės nagrinėjančiam organui.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, pažeidėją, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

AB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.