- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-41-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08210-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Skolininkas
- L. D., UAB „Reikalaviamas.Lt“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Raikalavimas.Lt“
- Kreditorius
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. D. ir suinteresuoto asmens UAB „Raikalavimas.Lt“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje antstolio S. M. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys pradinis išieškotojas R. D., skolininkė L. D., UAB „Reikalaviamas.Lt“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, vykstančiame pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012-06-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-9712-864/2011 dėl 11700 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. D. išieškotojo R. D. naudai. Nurodė, kad pradinis išieškotojas R. D. 2013-03-05 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 154 perleido savo reikalavimo teisę pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą UAB „Reikalavimas.Lt“.
Atsiliepimas
Skolininkė L. D. atsiliepime nurodė, kad prieštarauja reikalavimo perleidimui, nes toks reikalavimo perleidimas pažeidžia skolininkės ir jos atstovaujamo nepilnamečio vaiko interesus. Toks sandoris laikytinas niekiniu, nes jis prieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei (LR CK 1.81 str. 1 d.). Imperatyvi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki pilnametystės yra numatyta Konstitucijos 38 str. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja. Pasibaigus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo, R. D. piktybiškai neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D. D., todėl skolininkė kaip vaiko motina kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, nes gaudama nedideles pajamas viena yra nepajėgi teikti tinkamą išlaikymą. R. D. įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui sudaro 5 689 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas nuolat auga, nes R. D. ir toliau vengia išlaikyti nepilnametį sūnų. Siekdamas išvengti įsiskolinimo įskaitymo į priteistą kompensacijos sumą, R. D. tyčia perleido už neprotingai mažą sumą savo reikalavimo teisę į iš buvusios sutuoktinės L. D. priteistą kompensaciją. Naujasis kreditorius kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo ir šis areštavo vienintelį L. D. būstą, kuriame gyvena ji pati su nepilnamečiu sūnumi. Taigi reikalavimo teisės perleidimo atveju vaiko motina, su kuria nustatyta nepilnamečio D. D. gyvenamoji vieta, liktų ir be išlaikymo, ir be būsto.
.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė antstolio S. M. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0170/13/00528
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, nes skolininkas turi materialinį suinteresuotumą, jog išieškojimas iš jo būtų įvykdytas pradiniam kreditoriui. Tai lemia pradinio kreditoriaus turtinių prievolių buvimas kitiems kreditoriams, prieš kuriuos pradinis kreditorius R. D. yra atsakingas solidariai su skolininku L. D., į kurį perleistas reikalavimas naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.Lt“. Perleidus reikalavimo teisę už šešis kartus mažesnę sumą nei skolos, į kurią perleistas reikalavimas, suma, taip pat byloje nesant įrodymų apie reikalavimo perleidimo sutarties kainos sumokėjimą pradiniam kreditoriui, skolininko ir pradinio kreditoriaus solidarių prievolių vykdymo našta tektų vien tik skolininkei L. D.. Tokia padėtis neproporcingai apsunkina skolininkės padėtį ir pažeidžia tiek jos, tiek ir R. D. kreditorių interesą gauti prievolės vykdymą iš abiejų solidarių skolininkų. Todėl teismas sprendė, jog reikalavimo perleidimas be skolininkės sutikimo negalimas, o skolininkė reikalavimo perleidimui prieštarauja. Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę už neprotingai mažą sumą, jo turtinė padėtis iš esmės yra bloginama taip, kad realus išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra iš esmės apsunkinamas arba net ir gali būti negalimas. Todėl teismas reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine LR CK 1.81 str. 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujanti viešai tvarka ir gerai moralei, t. y. pažeidžianti nepilnamečio vaiko teises ir jo interesą būti išlaikomam abiejų tėvų. Taip pat nurodė, jog LR CK 6.108 str. numatytas naujojo kreditoriaus reikalavimo įskaitymas negalimas, todėl reikalavimo perleidimo atveju nėra galimybės nukreipti išieškojimą į naujajam kreditoriui perleistą reikalavimo teisę, kas iš esmės apsunkina išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo galimybes. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie reikalavimo perleidimo sutarties kainos sumokėjimą pradiniam kreditoriui R. D., reikalavimo perleidimo sutartyje nenumatytas sutarties kainos sumokėjimo būdas, todėl nėra galimybės nukreipti nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimą ir į šią sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkė L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį bei tenkinti antstolio S. M. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese vykdomoje byloje. Nurodė, kad pagal LR CPK 867 str. 4 d. įskaitymas išieškant išlaikymą yra negalimas. Skolininkė nurodė, jog įvertinusi šias nuostatas, savo galimybes laimėti bylą ginčijant reikalavimo perleidimo sutartį, 2013 m. balandžio mėnesį atsiskaitė su naujuoju kreditoriumi UAB „Reikalavimas.Lt“ pagal perleistą pradinio kreditoriaus R. D. reikalavimą. Kadangi skolininkė yra sumokėjusi skolą naujajam kreditoriui, neprieštarauja antstolio prašymui pakeisti išieškotoją vykdymo procese į UAB „Reikalavimas.Lt“.
Suinteresuotas asmuo UAB „Reikalavimas.Lt“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį panaikinti; pakeisti išieškotoją R. D. vykdymo procese vykdomoje byloje Nr.0170/13/00528 naujuoju išieškotoju UAB „Reikalavimas.Lt“. Nurodė, kad skolininkės L. D. reiškiamas reikalavimas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia (niekine) yra turtinis reikalavimas, todėl turėjo būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kadangi žyminis mokestis nesumokėtas, šis reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Nurodė, jog L. D. ir R. D. nebėra sutuoktiniai, jų turtas padalintas. Teismas priteisė L. D. nekilnojamąjį turtą, o R. D. 11 700 Lt kompensaciją. R. D. buvo suinteresuotas išreikalauti jam priklausančią 11 700 Lt, tačiau to padaryti jam nepavyko, todėl šis reikalavimas perleistas. Atsižvelgiant į išieškojimo problemiškumą, laiko ir išteklių sąnaudas, bylinėjimosi išlaidas ši pinigų suma laikytina protinga, atitinkančia suderintą šalių valią ir tikruosius ketinimus. Tą pripažįsta ir R. D. 2013-09-26 patvirtinimu. Pažymėjo, jog L. D., vykdant pareigą sumokėti 11 700 Lt sumą, kreditoriaus asmuo jai esminės reikšmės neturi, kadangi prievolė yra piniginė. Jos pobūdis lemia, kad prievolę L. D. gali įvykdyti ir trečiajam asmeniui. Ši piniginė prievolė nėra susijusi su asmeniniu turtu, turinčiu sentimentalią ar kitokią vertę vienam iš sutuoktinių, nėra daroma jokią įtaka tėvų pareigai išlaikyti vaikus, ar kitoms turtinėms (neturtinėms) asmeninėms prievolėms. Pažymėjo ir tai, jog J. D. sutiko, jog būtų perleistas reikalavimas, pripažino reikalavimo perleidimo sutartį Nr.154. Tą patvirtina 2013-04-25 Susitarimas dėl skolos grąžinimo, kuriuo L. D. patvirtino, jog sumokėjo UAB „Reikalavimas.Lt“ naudai 6 000 Lt sumą, o reikalavimo įgijėjas ją atleido nuo likusios 5 700 Lt pagrindinės skolos dalies mokėjimo. Skolininkė patvirtino, jog kreditoriui neturi jokių pretenzijų. Kadangi skolininkė sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, tad pripažino ir tai, kad sutartis nepažeidžia jos vaiko ar kitų kreditorių interesų, todėl nėra tesinių prielaidų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.
Atsiliepimas
Skolininkė L. D. atsiliepimu sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Reikalavimas.Lt“ skundu. Nurodė, kad 2012-04-05 kreipėsi į antstolį S. M. prašydama įskaityti į iš jos priteistos kompensacijos sumos pradinio kreditoriaus R. D. 5 689 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei tobiu būdu sumažinti priteistos sumos skolą R. D. iki 6 011 Lt. Antstolis atsisakė tenkinti skolininkės skundą, kadangi įskaitymas išieškat išlaikymą yra negalimas. 2013-04-25 skolininkė tiesiogiai kreipėsi į naująjį kreditorių UAB „Reikalvimas.Lt“, kur tarp skolininkės ir naujojo kreditoriaus pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, pagal kurį skolininkė sumokėjo UAB „Reikalvimas.Lt“ 6 000 Lt sumą, o reikalavimo įgijėjas atleido nuo likusios 5 700 Lt pagrindinės skolos dalies mokėjimo. Skolininkės prašymas sumažinti priteistos sumos kompensacijos sumą faktiškai buvo patenkintas, nesumažinus R. D. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsisikolinimo. Todėl antstolio prašymas tenkintinas, nes skolininkė savo piniginę prievolę naujajam kreditoriui yra įvykdžiusi.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Reikalavimas.Lt“ sutiko su skolininkės atskiruoju skundu, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. atsiliepimu su atskiraisiais skundais sutiko, prašė 2013-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti, pakeisti išieškotoją R. D. vykdymo procese vykdomoje byloje Nr.0170/13/00528 naujuoju kreditoriumi UAB „Reikalavimas.Lt“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Civilinė byla nutrauktina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis S. M. vykdo 11 700 Lt skolos išieškojimą iš L. D. pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-06-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr.N2-9712-864/2011. Byloje pateikta 2013-03-05 reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina L. D. skolos R. D. perleidimo UAB „Reikalavimas.Lt“ faktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsiliepimu L. D. prieštaravo reikalavimo perleidimui, nes jos teigimu toks reikalavimo perleidimas pažeidžia skolininkės ir jos atstovaujamo nepilnamečio vaiko interesus. Pagrindinis argumentas tas, kad pats kreditorius R. D. yra skolingas išlaikymą vaikui, skola sudaro 5 689 Lt. Todėl siekdamas išvengti įsiskolinimo įskaitymo į priteistą kompensacijos sumą, R. D. tyčia perleido už neprotingai mažą sumą savo reikalavimo teisę į iš buvusios sutuoktinės L. D. priteistą kompensaciją.
Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, nes skolininkas turi materialinį suinteresuotumą, jog išieškojimas iš jo būtų vykdomas pradiniam kreditoriui, sprendė, jog reikalavimo perleidimas be skolininkės sutiko negalimas. Kadangi pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę už neprotingai mažą sumą, jo turtinė padėtis iš esmės yra bloginama taip, kad realus išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas yra iš esmės apsunkinamas, reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine LR CK 1.81 str. 1 d. pagrindu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-04-25 tarp UAB „Reikalavimas.Lt“ ir L. D. pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo. Šiuo susitarimu L. D. patvirtino, kad pagal 2013-03-05 reikalavimo perleidimo sutartį Nr.154 ir 2012-06-27 išduotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-9712-864/2011, sumokėjo UAB „Reikalavimas.Lt“ naudai 6 000 Lt sumą, o reikalavimo įgijėjas atleido skolininką t.y. L. D. nuo likusios 5 700 Lt pagrindinės skolos dalies mokėjimo (Susitarimo 2 p.). Akivaizdu, jog skolininkė L. D. pasirašydama minėtą susitarimą ir sumokėda skolą UAB „Reikalavimas.Lt“ pripažino 2013-03-05 reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius R. D. perleido savo reikalavimo teisę dėl skolos į L. D. naujajam kreditoriui UAB „Reikalavimas.Lt“ t.y. sutiko, jog pradinis kreditorius būtų pakeistas, tuo pačiu iš paminėto seka, jog ji pripažino, jog reikalavimo perleidimas nepažeidžia kreditorių ar vaiko interesų. Minėta patvirtina ir apeliantės atskirasis skundas bei atsiliepimas, kuriuo ji prašo naikinti 2013-09-18 nutartį. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą darytina išvada, jog šalys iš esmės sudarė susitarimą prilygintiną taikos sutarčiai t.y. ginčą byloje išsprendė taikiai (piniginę prievolę skolininkė naujajam kreditoriui pripažino ir ją įvykdė, o naujasis kreditorius atleido skolininkę nuo dalies skolos mokėjimo). Iš skolininkės, suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų, atsiliepimų turinio, jame nurodytų argumentų ir aplinkybių matyti, jog šalys iš esmės supranta civilinės bylos nutraukimo pasekmės. Tokiu atveju civilinė byla nutrauktina ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina (CPK 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 338 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 339 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.