Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB Ūkio banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-230-562/2010 pagal pareiškėjų R. S. ir V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- V. S. ir R. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1156, nutraukti;

- Po santuokos nutraukimo R. S. palikti santuokinę pavardę S., V. S. palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę S.;

- Patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp V. S. ir R. S.;

- Nenustatyti termino susitaikyti.

Nurodė, kad 1998-06-27 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 1156. Santuokoje gimė dukra M. S. (gim. duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje paaiškėjo, kad pareiškėjai labai skirtingi žmonės, skiriasi charakteriai, požiūriai į įvairius gyvenimo reiškinius. Laikui bėgant nutolo vienas nuo kito. Pastaruosius metus nebeveda bendro ūkio. Mano, jog šeima visiškai iširo ir nebėra jokių perspektyvų ją išsaugoti, taip pat yra visos LR CK 3.51 nustatytos sąlygos nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. Kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo momentui pareiškėjai turi bendrus skolinius įsipareigojimus AB bankui „NORD/LB Lietuva“ pagal 2004-05-14 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra kredito suma jo suteikimo dienai buvo 34754,40 eurų, kas sudaro 119999,99 Lt. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasirašymo dienai negrąžinto kredito suma yra 24575,65 eurų, kas sudaro 84854,80 Lt. Kreipimosi į teismą dienai tarp AB Ūkio bankas ir V. S. yra kol kas galiojantis 2009-04-20 pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio suma yra 400000 Lt. Prievolinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo klausimus pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.51 str., 3.53 str. 3 d., 3.54 str., 3. 67 str., LR CPK 381 str. 4 d., 442 str. 10 d., 443 str.).

Rezoliucinė dalis

- Santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp pareiškėjų R. S. ir V. S. nutraukti;

- Po santuokos nutraukimo R. S. palikti santuokinę pavardę;

- Patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

1. Šalys nurodo, kad santuokos metu įsigijo šį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

1.1. Keleivinį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra" įregistruotas R. S. vardu, kurio rinkos kaina šalių susitarimu yra 1000 Lt;

1.2. Pastatą - Gyvenamąjį namą turintį 187,12 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre 1/2 dalis įregistruota R. S. vardu ir 1/2 įregistruota V. S. vardu. Vadovaujantis 2009-10-02 VĮ „Registrų centras" išduotu duomenų banko išrašu namo vidutinė rinkos vertė yra 346000 Lt. Sutarties pasirašymo dienai pastato dalis yra apsunkinta hipoteka, taip pat areštu.

2. Šalys pareiškia, jog kito bendrosios jungtinės nuosavybės turto, išskyrus išvardintą šios Sutarties l. l -l .2 punktuose, neturi.

3. Šalys susitaria, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalina tokiu būdu:

3.1. V. S. iš bendrosios jungtinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise perduodamas šis turtas:

3.1.1. 1/3 dalis pastato - gyvenamojo namo, turinčio 187,12 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

3.2. R. S. iš bendrosios jungtinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise perduodamas šis turtas:

3.2.1. 2/3 dalys pastato - gyvenamojo namo, turinčio 187,12 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

3.2.2. Keleivinis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3.3. Dėl kito kilnojamojo turto, nenurodyto šioje sutartyje, pretenzijų vienas kitam nekelia ir patvirtina, kad jis yra pasidalintas iki pasirašant šią sutartį.

3.4. Šalys nurodo, kad dalinantis bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą buvo atsižvelgta į nepilnametės dukros, kurios gyvenamoji vieta nustatytina su mama R. S., interesus ir nekilnojamas turtas padalintas laikantis santykio 1:3. Šalys pareiškia, kad nurodytas turto pasidalinimo būdas ir tvarka visiškai atitinka jų interesus.

4.1. Šalys nurodo, kad kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo momentui turi prisiėmusios prievolinius įsipareigojimus AB bankui „NORD/LB Lietuva" pagal 2004-05-14 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra kredito suma jo suteikimo dienai buvo 34.754,40 Eurų (kas sudaro 119.999,99 Lt). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasirašymo dienai negrąžinto kredito suma yra 24,575.65 Eurų (kas sudaro 34,754.40. Lt).

4.2. Šalys susitaria, kad pareigą vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, nurodytus šios sutarties 4.1. punkte, prisiima solidariai.

5. Asmeniniai įsipareigojimai: šalys nurodo, kad kreipimosi į teismą dienai tarp AB Ūkio bankas ir V. S. yra kol kas galiojantis 2009-04-20 pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis ir nurodo, kad mokėjimo prievolės, susijusios su šiuo vekseliu, yra asmeninė V. S. prievolė.

6. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo iškilę reikalavimai, atsiradę iki šios sutarties pasirašymo, tai tokie reikalavimai bus laikomi tik tos šalies, kurios vardu ši prievolė priimta, asmeniniais įsipareigojimais. Tokie įsipareigojimai bus vykdomi ir (ar) išieškomi tik iš šalies, prisiėmusios tokį įsipareigojimą, asmenine nuosavybe turimo turto.

7. Šalys susitaria, kad, nutraukus santuoką, dukros M. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nutraukus santuoką nustatoma su mama R. S.. Nutraukus santuoką, V. S. įsipareigoja dukros M. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 1000 (vieną tūkstantį) litų kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės.

8. Šalys pareiškia, kad ginčų dėl bendravimo su dukra nekyla bei pripažindamos, kad abi yra vienodai atsakingos už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai dukros interesams, ir gerbdami vaiko teises bei pareigas, įsipareigoja ir ateityje tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo dukrą, rūpintis jos vystimusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai su ja bendrauti ir auklėti.

9. Šalys pareiškia, kad vienas kito atžvilgiu išlaikymas nereikalingas.

10. Po santuokos nutraukimo šalys nusprendžia pasilikti tokias pavardes: R. S. palikti santuokinę pavardę S., V. S. palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę S..

Sutarties Šalys nurodo, jog šią Sutartį sudaro laisva valia, siekdamos abiejų šalių bendru sutikimu nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Sudarydamos šią sutartį ir nutraukdamos santuoką šalys vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.). Be to, abiem šalims yra išaiškintos ir suprantamos jų teises bei šios sutarties sudarymo bei santuokos nutraukimo pasekmes. V. S. patvirtina, kad sutarties tekstas jam buvo išverstas į lietuvių kalbą ir pilnai jo suprastas.

11. Šiai sutarčiai, jos formai ir aiškinimui taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

12. Visi ginčai, susiję su šios sutarties aiškinimu ir taikymu, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

14. Sutartis įsigalioja nuo tada, kai teismas ją patvirtins ir priims sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

15. Ši sutartis sudaryta trim vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais lietuvių kalba, iš kurių po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena sutarties šalis, o trečiasis sutarties egzempliorius pateikiamas Vilniaus rajono apylinkės teismui kartu su šalių bendru pareiškimu dėl santuokos nutraukimo. Teismas padarė išvadą, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių interesų. Dėl išlaikymo sutuoktiniai vienas kitam pretenzijų neturi (LR CK 3.51 str., 3.53 str., 3.69 str., 3.126 str., LR CPK 538 str. -541 str.).

Suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas 2010-05-31 pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, prašydamas atnaujinti AB Ūkio bankui praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo informuotas. Apie skundžiamą teismo sprendimą, suinteresuotas asmuo sužinojo po 2010-05-03 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-122/2010, kuria buvo atmestas pareiškėjų apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, t.y. paliktas galioti V. S. išrašytas bankui paprastasis neprotestuotinas vekselis, paskelbimo, atsitiktinai pasidomėjęs apie galimai užvestą pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą (LR CPK 133 str. 1 d., 2 d., 307 str. 2 d., 3 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-06-02 nutartimi nutarė:

1) tenkinti AB Ūkio banko prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-02-04 sprendimo panaikinimo paduoti;

2) priimti apeliacinį skundą ir išsiųsti jį Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad pareiškėjų V. S. ir R. S. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu kreditoriui AB Ūkio bankui apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. AB Ūkio bankas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido beveik 3 mėnesiais (sprendimas įsiteisėjo 2010-03-09), o apeliacinis skundas teisme gautas 2010-05-31. Tai yra žymus termino teismo sprendimui apskųsti praleidimas. Tačiau LR CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pripažįsta, kad suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo aplinkybes, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą bei apie priimtą sprendimą, svarbiomis (LR CPK 78 str., 290 str., 307 str.).

Suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad šiai dienai yra du iš esmės skirtingi procesiniai sprendimai – Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 sprendimas, įsiteisėjęs 2010-05-03, kuriuo konstatuota, kad prievolė pagal vekselį yra solidari ir 2010-02-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kur nurodoma, kad ši prievolė V. S. asmeninė. Tokia padėtis negali būti teisėta. Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino sąlyginę prievolę, nes pareiškėjai procesiniuose dokumentuose buvo nurodę, kad vyksta ginčas dėl minėto vekselio galiojimo. Teismo sprendimas negali būti sąlyginis, paremtas prielaidomis. Taip pat AB DnB NORD banko kredito likučio suma įrašyta klaidingai, nes 24575,65 eurų neatitinka nurodomos 34757,40 Lt sumos ekvivalento (LR CPK 133 str. 1 d., 2 d., 260 str., 267 str., 307 str. 3 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjai V. S. ir R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami netenkinti apeliacinio skundo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pateikdami teismui prašymą dės santuokos nutraukimo, pareiškėjai pateikė ir pranešimo AB Ūkio bankui nuorašą, kuriame nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bei informavo apie galimybę pateikti savo prieštaravimus ir pasiūlymus dėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo nurodytų bankui aktualių sąlygų. Suinteresuotam asmeniui registruotu paštu taip pat buvo nusiųsti pareiškimo bei prie jo pridėtų dokumentų nuorašai. Tai patvirtinantį Lietuvos pašto kvitą pateikė teismui. AB Ūkio bankui neįstojus į bylą, jis nebuvo bylioje dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismui nekilo pareiga jį informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą. AB Ūkio bankas nepasinaudojo teise ginti savo interesus ir pareikšti reikalavimus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjusiam teismui. Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-03 nutartyje pasisakoma tik dėl to, ar laidavimas galioja, nesant vieno iš sutuoktinių sutikimo. Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinio sutikimas sudarant ginčijamą sandorį nebuvo reikalingas, todėl nelaikė, kad AB Ūkio bankas, sudarydamas sandorį be kito sutuoktinio sutikimo, buvo nesąžiningas. Šioje byloje buvo sprendžiamas sandorio galiojimo klausimas, o ne iš jo kylančios prievolės klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija (2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio ar tarp sutuoktinių. Sandorį su vienu sutuoktiniu sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu, reikalaudamas, kad jį asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis (LR CK 3.92 str., 3.109 str., 3.126 str., LR CPK 133 str. 1 d., 2 d., 305 str., 366 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatė, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Įstatymų leidėjas numatė (CPK 540 straipsnio 4 dalyje), kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai 2009-12-24 kreipėsi į teismą (b.l. 1) su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė vaiko išlaikymo ir auklėjimo, turto padalijimo ir sutuoktinių prievolių kreditoriams klausimus. 2009-12-17 pareiškėjas V. S. registruotu paštu išsiuntė AB Ūkio banko žiniai pranešimą dėl prašymo nutraukti pareiškėjų santuoką ir sutarties dėl jos nutraukimo pasekmių nuorašą, prašant per 10 dienų nuo dokumentų gavimo pateikti Vilniaus rajono teismui prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo sutartyje nurodytų bankui aktualių sąlygų. AB Ūkio bankas registruotą pranešimą gavo 2009-12-19 (b.l. 83).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2009-12-19 (kai AB Ūkio bankas gavo pareiškėjų pranešimą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) iki 2010-02-04 pirmosios instancijos teismo posėdžio AB Ūkio bankas, kaip kreditorius, būdamas juridiniu asmeniu ir kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, turėjo pakankamai laiko pareikšti reikalavimus teismui, tuo sąžiningai ir rūpestingai įgyvendinant savo procesines teises. Situacija, kai bankas, būdamas kreditoriumi, neatlieka jokių aktyvių procesinių veiksmų, sukuria teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad gavęs pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bankas, kaip kreditorius, sutiko su jame išdėstytomis sąlygomis, nes buvo pasyvus dėl įstojimo į civilinį procesą.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad prievolė pagal vekselį yra solidari, nes apelianto pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 sprendime (b.l.60-64) civilinėje byloje Nr.2-265⁶²³/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-03 nutartyje (b.l. 65-72) civilinėje byloje Nr. 2A-122/2010 nėra konstatuota ir pripažinta abiejų pareiškėjų, kaip sutuoktinių, solidaria prievole kreditorinis reikalavimas pagal 2007-12-21 notarės padarytą vykdomąjį įrašą AB Ūkio banko naudai.

Tai, kad 2010-02-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus pareiškėjų santuoką ir patvirtinus pareiškėjų pateiktą sutartį, buvo konstatuota tarp AB Ūkio bankas ir V. S. pagal 2009-04-20 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį mokėjimo prievolė kaip asmeninė V. S. prievolė, atitiko teisinę situaciją ir susiklosčiusius teisinius santykius, nes AB Ūkio bankas nepateikė apeliacinės instancijos teismui įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pripažinti V. S. pagal 2009-04-20 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsiradusią prievolę solidaria pareiškėjų prievole ir laikotarpyje nuo 2009-12-19 (kai AB Ūkio bankas gavo pareiškėjų pranešimą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) iki 2010-02-04 pirmosios instancijos teismo posėdžio nepareiškė savarankiškų reikalavimų, siekdamas užsitikrinti savo interesų gynimą. Pažymėtina, kad pagal 2007-12-21 notarės padarytą vykdomąjį įrašą AB Ūkio banko naudai atliekami vykdymo veiksmai (b.l. 88 - 91) jau nuo 2007 metų vykdomojoje byloje Nr.1/07/2062, todėl bankas turėjo pakankamai laiko operatyviai ir aktyviai įgyvendinti savo procesines teises, siekdamas pripažinimo dėl sutuoktinių solidarios prievolės.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės pareigos savo iniciatyva įtraukti AB Ūkio banką suinteresuotu asmeniu procese bei pranešti bankui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes pats bankas, gavęs 2009-12-19 pareiškėjų pranešimą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iki 2010-02-04 pirmosios instancijos teismo posėdžio neįstojo į procesą nagrinėjamoje byloje, tuo patvirtindamas, kad jo, kaip kreditoriaus, turtinių interesų apsauga yra pakankama ir esama teisinė padėtis banką tenkina.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino sąlyginę prievolę, nes skundžiamas teismo sprendimas nėra sąlyginis. Tai, kad teismas nurodė, kad pagal AB Ūkio bankas ir V. S. 2009-04-20 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį mokėjimo prievolės, susijusios su šiuo vekseliu, yra asmeninė V. S. prievolė, yra aiškiai apibrėžta ir nėra įvardinta jokių su šia V. S. asmenine prievole susijusių sąlyginių aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju santuoka supaprastinto proceso tvarka buvo nutraukta, nes nėra sutuoktinių ginčo, ir pirmosios instancijos teismas privalėjo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė tinkamai, nes įstatymų leidėjas skatina sutuoktinius santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šioje byloje pareiškėjai, pasirinkę aptartą santuokos nutraukimo būdą, įvardino kreditorius ir jiems pranešė apie ketinimą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl AB DnB NORD banko kredito likučio sumos apskaičiavimo teisingumo, nes apeliantas nepateikė įrodymų, kad turi įgalinimus veikti AB DnB NORD banko vardu ir revizuoti kito banko kreditorinio reikalavimo dydį, atsižvelgiant į tai, kad AB DnB NORD bankas 2009-12-17 buvo informuotas (b.l. 41) apie pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas jį palieka nepakeistą (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 3.53 str., CPK 2 str., 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 538 str. - 541 str.).

Apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti 550 Lt (b.l. 81) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pareiškėjos R. S. naudai ir 12,55 Lt (b.l. 85) dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai, nes apeliacinis skundas yra atmetamas. Pareiškėjas V. S. nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens AB Ūkio bankas 550 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos R. S. naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens AB Ūkio bankas 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.