- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-353-768/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00163-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pareiškėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos K. G. skundas ir paliktas nepakeistas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. S. 2015-12-14 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjos K. G. skundo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. S. 2015-12-14 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad atlikto tyrimo metu buvo atlikti visi įmanomi veiksmai bei išnaudotos visos galimybės, siekiant nustatyti pareiškime nurodytas aplinkybes, t.y. bute atsirandančių nemalonių kvapų priežastį bei tai darantį asmenį, tačiau toks asmuo nebuvo nustatytas, panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais bei išvadomis. Mano, kad nutarimą surašiusi institucija nevisapusiškai atliko pareiškimo tyrimo procedūrą, neapklausė kitų namo laiptinės gyventojų, neapžiūrėjo jų gyvenamųjų patalpų bei juose esančių įrenginių, kaip galimų nemalonaus kvapo šaltinių, nesiaiškino, ar buvo atliktas namo ventiliacijos kanalų patikrinimas name, jeigu taip, tai kada ir ar yra padaryti įrašai namo pase, ar miesto savivaldybė tikrino namo administratoriaus veiklą, kaip namo administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, nustatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 21 p. pagrindu, nes daugiabučių namų gyvenamųjų namų bendrosios vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos palaikymas, vėdinimo kanalų periodinis valymas ir/ar biocheminis apdorojimas, smulkių defektų šalinimas yra įtrauktas į daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą. Nebuvo apžiūrėtas namo stogas, minėta institucija nesikreipė į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą dėl specialisto išvados. Nagrinėjamai bylai esminę reikšmę turi ir tai, kad nepriklausomas asmuo, turintis specialių žinių, galėjo atlikti išsamų jos (pareiškėjos) bute įrengtų vėdinimo sistemų tyrimą ir pateikti teismui kompetentingas bei nepriklausomas išvadas, ar šios sistemos įrengtos (ne)pažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų veikimas (ne)kelia pavojų aplink gyvenančių žmonių sveikatai. Visi šie veiksmai yra reikalingi atlikti, todėl byla turėtų būti grąžinti institucijai iš naujo tirti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš pareiškėjos K. G. skundo turinio galima suprasti, kad ji nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, kuria paliktas galioti tyrėjo nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspęsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl to, kad jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jaučia svaiginantį nemalonų kvapą, kuris galimai sklinda iš kaimynystėje esančių butų. Institucijai atlikus tyrimą nebuvo nustatytas asmuo, galimai į pareiškėjos butą leidžiantis nemalonius kvapus, bei šių kvapų kilimo priežastis, todėl buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Apylinkės teismas, atlikęs papildomą įvykio aplinkybių tyrimą, t.y. teismo posėdžio metu apklausęs liudytojus, iš atitinkamų institucijų surinkęs papildomą informaciją, nustatė, kad pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną iš tikrųjų nėra pagrindo, kadangi pareiškėjos gyvenamojoje patalpoje juntamų kvapų šaltinis ir sukėlėjas galimai yra jos pačios bute. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais skundo atmetimo motyvais bei padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad byla turėtų būti grąžinta nutarimą surašiusiai institucijai papildomiems veiksmams atlikti, nes institucija nevisapusiškai atliko pareiškimo tyrimo procedūrą, neapklausė kitų namo laiptinės gyventojų, neapžiūrėjo jų gyvenamųjų patalpų bei juose esančių įrenginių, kaip galimų nemalonaus kvapo šaltinių, nesiaiškino, ar buvo atliktas namo ventiliacijos kanalų patikrinimas name, jeigu taip, tai kada ir ar yra padaryti įrašai namo pase, ar miesto savivaldybė tikrino namo administratoriaus veiklą, kaip namo administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, nustatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 21 p. pagrindu, nes daugiabučių namų gyvenamųjų namų bendrosios vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos palaikymas, vėdinimo kanalų periodinis valymas ir/ar biocheminis apdorojimas, smulkių defektų šalinimas yra įtrauktas į daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą, nebuvo apžiūrėtas namo stogas, minėta institucija nesikreipė į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą dėl specialisto išvados. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjos prašomi atlikti aukščiau išvardyti papildomi veiksmai yra nebūtini, kadangi kaip jau minėta, apylinkės teismas, nustatęs, kad institucija atliko neišsamų įvykio aplinkybių tyrimą, pats ėmėsi iniciatyvos ir teismo posėdžio metu aiškinosi pareiškėjos bute esančio kvapo kilimo priežastį – buvo apklausta pati pareiškėja, liudytojai, be to, buvo kreiptasi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, taip pat į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentą, tačiau nei vienas iš teisme apklaustų asmenų negalėjo įvardyti kvapo sukėlėjo, o Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2016-04-14 rašte Nr. S-189 papildomai nurodė, kad pareiškėjos bute negali būti atliekami buto kvapo koncentracijos laboratoriniai tyrimai, nes, visų pirma, kvapų mėginys turi būti paimtas stacionariame ūkinės komercinės veiklos taršos šaltinyje, o daugiabučiame name, kuriame yra pareiškėjos butas, tokia veikla nevykdoma, antra, net ir nustačius kvapo koncentraciją bute nebūtų galima atsakyti į klausimą, kas yra šio kvapo sukėlėjas (54-55 b.l.). Be to, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo tikrinti ir daugiabučio namo ventiliacijos kanalų būklės, kadangi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nemalonius kvapus, sklindančius iš tokių angų turėtų jausti ir kiti namo gyventojai, nes butai neturi individualiai įrengtų ventiliacijos sistemų, o teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. L., M. R. bei K. G., gyvenantys tame pačiame daugiabutyje, nurodė jokių nemalonių kvapų savo namuose nejaučiantys. Liudytojas K. G. patvirtino dar ir tai, kad ventiliacijos angų valyti nereikia, nes ventiliacija gerai veikia. Apžiūrėti namo stogą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, taip pat nėra tikslinga, kadangi virš pareiškėjos gyvenantis liudytojas M. R., kurio butas yra arčiau daugiabučio namo stogo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo bute jokių kvapų nejaučia, jokių specifinių kvapų taip pat neteko jausti.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nutarimą surašiusi institucija nesikreipė į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą dėl specialisto išvados. Bylos duomenys iš tikrųjų patvirtina, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas į minėtą įstaigą nesikreipė, tačiau tą padarė apylinkės teismas (43 b.l.), kuriam 2016-04-15 raštu Nr. 2.5-108(20.14.4.5.12) buvo atsakyta, kad Lietuvoje kvapo koncentracijos nustatymo tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (48-49 b.l.). Tuo tarpu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kaip jau minėta, nurodė, kad kvapo koncentracijos tyrimo nagrinėjamu atveju atlikti neįmanoma.
Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. S. 2015-12-14 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šios nutarties naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos K. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą ir K. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.