Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei E. A. L. dėl nuosavybės teisės gynimo iškeldinant iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2013-09-09, procesinius dokumentus priėmė atsakovės atstovas. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės proceso dalyviams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, reikalaudamas apginti jo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, valdymo teisę, kurią, ieškovo teigimu, pažeidė atsakovė, gyvendama ieškovui priklausančiame bute, neįsileisdama į butą ir nereaguodama į ieškovo raginimus išsikraustyti iš ieškovui priklausančių patalpų.

Bylų dėl valdymo pažeidimų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXI skyriaus nuostatos, pagal kurias reikalauti atkurti pažeistą valdymą turi teisę tiek savarankiškas, tiek ir išvestines valdymo teises turintys valdytojai, jeigu ieškinio dalykas – reikalavimas atkurti pažeistą valdymą arba pašalinti trukdymus valdyti. Tokiose bylose teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (CPK 422 straipsnis), tenkindamas ieškinį teismas nustato terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus (CPK 423 straipsnis). Įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti galimybę kuo greičiau išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą dėl pažeisto valdymo atkūrimo (CPK 421 straipsnis). Šio supaprastinto proceso buvimą pateisina ir kartu jo esmę atskleidžia tai, kad valdymo gynimo procese siekiama ne išspręsti ginčą dėl daikto teisinio statuso iš esmės, o tik panaikinti daikto valdymo pažeidimus. Tuo šios specialiosios civilinio proceso normos padeda bent laikinai atkurti status quo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teises priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-09-17 prikimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5586 pagrindu (b. l. 5-6). Duomenų, pagrindžiančių atsakovės teisę naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis, byloje nėra. Remiantis ieškovo atstovės pagal įgaliojimą V. M. Charitonovienės (b. l. 7-8) pareiškimu notarui atsakovei buvo persiųstas prašymas išsikeldinti, tačiau grąžintas neįteiktas, nes atsakovė laiško neatsiėmė (b. l. 9-10). 2013-06-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK VPS PP užregistruotas ieškovo atstovės pagal įgaliojimą pareiškimas dėl to, jog atsakovė neįsileidžia į butą (b. l. 11), kurį išnagrinėjus 2013-07-09 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius „Savavaldžiavimo“ nusikalstamos veikos požymių, kuriame konstatuota, jog atsakovė neįsileido, jos teigimu, nepažįstamų asmenų į butą, bei nurodė, jog butą yra įsigijusi ir iš savo lėšų, tačiau jis buvo įregistruotas sūnėno (t. y. ieškovo) vardu (b. l. 12-13). Ieškovas tai pat pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jo įgaliotas asmuo atlieka mokėjimus, susijusius su buto išlaikymu (b. l. 15-20).

Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas įrodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskutinį valdymo nuosavybės teise faktą bei tokio valdymo pažeidimą, kuris pasireiškia tuo, jog atsakovė faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir neleidžia juo naudotis ieškovui (CPK 422 straipsnio 1 dalis), o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teisę faktiškai naudotis patalpomis bei savo galimų turtinių teisių į butą, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įpareigojama per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nekilnojamo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – valdymo pažeidimus ir išsikelti iš buto su visais jai nuosavybės teise priklausančiais daiktais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010).

Ieškovas patyrė 1100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 24, 26). Atsakovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 600 Lt, t.y. priteistinos tik išlaidos, kurias ieškovas patyrė už ieškinio surašymą (b. l. 26), taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinas ieškovo sumokėtas 144,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 23), viso 744,00 Lt (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į tai, kad byla išnagrinėtas priimant sprendimą už akių, neskiriant teismo posėdžio, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovo atstovė atstovaujamojo vardu būtų atlikusi kokius nors procesinius veiksmus. Ieškovas, be 500,00 Lt pinigų priėmimo kvito už atstovavimą, nepateikė įrodymų, kokias konkrečiai atstovavimo paslaugas jam suteikė jo atstovė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę E. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nekilnojamo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – valdymo pažeidimus, išsikeliant iš buto su visais atsakovei nuosavybės teise priklausančiais daiktais.

Priteisti iš E. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 744,00 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas už akių per 30 (trisdešimt) dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.