Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2022-04-18 apie 13.12 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam K. S., šalia pačiam I. M. priklausančių bičių avilių, sukūrė laužą, o dėl nepalankaus vėjo jo žiežirbos pateko į sausą žolę, dėl ko sparčiai pradėjo degti žolė, plisti gaisras tolyn, o degančiai žolei pasiekus (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį nukentėjusiajam K. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šis sudegė, taip dėl neatsargumo dėl nudeginto žemės ploto Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos padarė 2749,60 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajam K. S. padarė didelę 5180,00 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis I. M. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2022 m. balandžio 18 d. apie pietus iš „(duomenys neskelbtini)“ sodų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilį paliko gatvėje, o pats nuėjo prie savo bičių avilių, kurie pastatyti netoli miško, A. P. žemėje, kuri kai kuriose vietose ribojasi su nukentėjusiojo K. S. žeme. Ten stovi 14 avilių. Tą dieną atsivežė naujų korių, sirupo bitėms pamaitinti. Po kurio laiko į savo sklypą atvyko nukentėjusysis K. S.. Jie dar pasikalbėjo, K. S. padėjo jam patraukti vieną avilį su bitėmis prie kito avilio. K. S. turėjo benzininį pjūklą, penkių litrų talpą su kuru. Po to K. S. nuėjo link miško. Prie savo avilių padirbo apie 10 minučių, perkėlė bites su rėmeliais, o po to nuėjo į savo mašiną pavalgyti. Laužo nebuvo susikūręs, nors turėjo dūminę, jos nenaudojo ir nekūrė, jokios žiežirbos iš dūminės negalėjo iškristi. Valgydamas automobilyje pamatė, kad vietomis stačia liepsna dega žolė. Bėgo pasižiūrėti. Žolė degė ne ištisai, o trijose vietose, taip dega tik panaudojus kurą padegta žolė. Yra įsitikinęs, kad žolę padegė pats nukentėjusysis. Bandė ugnį gesinti, bet nepavyko, pats apdegė veidą, rankas, ausis, dėl ko vėliau buvo pristatytas į ligoninę. Gesindamas ugnį nukentėjusiojo nematė. Gaisro metu sudegė jo ir nukentėjusiojo automobiliai. Ta pieva, kurioje sudegė žolė, priklauso nukentėjusiajam K. S.. Joje buvo didelė nenupjauta, sausa žolė. Pats nukentėjusysis padegė žolę ir sudegino ir savo, ir jo automobilį. Jeigu į įvykio vietą atvykę specialistai būtų paėmę žemės mėginius, būtų nustatę, kad žolė buvo padegta panaudojus kurą, taip būtų paaiškėjęs gaisro kaltininkas. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad žolė galėjo užsidegti nuo jo naudotos dūminės iškritusių žiežirbų, negali paaiškinti. Nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nepadarė.

Nukentėjusysis K. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamąjį I. M. pažinojo iki įvykio. Kai nusipirko (duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą, I. M. bičių aviliai stovėjo jo žemėje, iš pradžių tie aviliai netrukdė, vėliau, pradėjus tvarkytis žemę, paprašė I. M. avilius išsikelti. I. M. avilius išsikėlė pas kaimynus. 2022 m. balandžio 18 d. rytą atvažiavo į sklypą (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) kaime, pjauti ribinės linijos miške, kadangi planavo apsitverti mišką ir žemę, reikėjo išvalyti tą liniją tvorai. Nuo savo miško pradžios pjaudamas tą liniją ėjo link valstybinio miško. Dar prieš tai I. M. padėjo vieną avilį nutempti, avilį uždėjo ant skardos ir nutempė į kitą vietą. Miškas nuo tų avilių yra apie 50-70 metrų atstumu. Įėjus į mišką, apie 100 metrų eina griovys, jis eina per visą mišką iki tų avilių. Su savimi turėjo benzopjūklą ir kuro talpą. Kai I. M. padėjo nutempti avilį, dūminės nematė. Jis tik padėjo I. M. ir nuėjo tvarkytis savo reikalų. Tuo metu jokio laužo nebuvo. Apie 12 val. atėjo prie savo mašinos pasiimti raktų pjūklo grandinei pakeisti, pakeitė grandinę ir vėl grįžo į mišką. Tada eidamas matė, jog prie avilių kūrenasi laužas. Kaltinamasis taip pat buvo prie avilių. Nekilo mintis paklausti kam tą laužą kūrena, tik pagalvojo, kad jis ten tvarkosi, nes aplinka buvo apleista, mėtėsi skudurai. Miške prabuvo apie 1-1,5 val. Išeidamas iš miško pamatė, kad jau viskas dega, pradėjo bėgti, pamatė, kad dega jo mašina, dar bandė išdaužti galinį stiklą ir pasiimti įrankių komplektą, bet nepavyko. Kai atbėgo prie savo mašinos, kaltinamasis irgi buvo prie savo mašinos, kuri irgi degė, jis bandė gesinti, bandė pasiimti dokumentus, jis ir pats buvo apdegęs. Toje vietoje, kur kilo gaisras, yra kaimynų žemė, toliau ugnis nuo avilių ėjo per jo žemę link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių gyvenamųjų namų. Pripažįsta, kad jo žemė buvo apleista, žolė nebuvo nupjauta, tačiau tą žemę jis buvo įsigijęs neseniai ir neturėjo galimybės ją sutvarkyti. Jo žemė ribojasi su keliu, ant kurio stovėjo automobiliai. Nuo mažens žino, kad negalima deginti žolės, to niekada nebūtų daręs. Su savimi turėjo talpą su kuru, tai buvo benzinas sumaišytas su specialiu tepalu, kuris pilamas į benzopjūklą, kurą naudojo benzopjūklui. Jam padaryta 5180 eurų žala. Tą žalą sudaro sudegusio automobilio ir kitų sudegusių daiktų vertė. Automobilį buvo pirkęs už 4700 eurų, jį remontavo, mokėjo už remontą, taip pat buvo uždėtos naujos padangos už 200 eurų. Gaisro metu sudegė visi automobilyje jo palikti daiktai, dokumentai, piniginė su 25 eurais. Žala jam yra didelė. Buvo nutraukęs darbo santykius, nes norėjo pradėti vykdyti ūkininko veiklą, kaip jaunasis ūkininkas gavo paramą, kurią reikės grąžinti, išaugus kainoms norint pradėti vykdyti veiklą reikalingos didžiulės investicijos, kurių neturi ir negali vykdyti norimos veiklos. Išvyko į užsienį užsidirbti pinigų, kad galėtų grąžinti paramą. Todėl gaisro metu patirta žala jam yra didelė. Prašo padarytą žalą priteisti.

Liudytoja I. L. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 20. Kaltinamąjį I. M. pažįsta, jis kitoje gatvės pusėje, maždaug už 300 metrų laiko bites. I. M. vadino J. 2022 m. balandžio 18 d. nuo ryto tvarkėsi kieme. Matė, kad pamiškėje rūko dūmeliai, pagalvojo, kad žmonės tvarkosi, gal šiukšles degina. Iš tokio atstumo dūminės dūmų nebūtų mačiusi. Dar pamanė, kad vėjas labai didelis, kad žmonės neatsakingai daro kažką degindami. Po to vaikai ją pasikvietė į kambarį, ji nuėjo, pašildė vaikams valgį ir maždaug po 20 minučių vėl išėjo į lauką. Tada pamatė nuo miško artėjančius liepsnų liežuvius link kelio, taip pat pamatė I. M., kurį vadino J., bėgantį link savo mašinos, kuri stovėjo ant kelio. Ten pat stovėjo ir K. S. mašina. Ji šaukė I. M., kad jis neitų prie mašinos, bet jis sakė, kad mašinoje visi jo dokumentai, pribėgo prie mašinos, pradarė dureles, liepsna dar padidėjo ir I. M. nusviedė į šoną. Degė I. M. plaukai, todėl ji pribėgusi jo galvą įkišo į balą ir užgesino, po to pakėlė jį nuo to purvyno. Paskambino kaimynei J. M.. Ši atėjo, paskambino gaisrinei, greitajai medicinos pagalbai, policijai. Per kelią liepsnos į kitą pusę neperėjo, bet jos nuėjo iki pat (duomenys neskelbtini) sodybos, išdegė didžiulis plotas žolės. Žolė buvo sausa, vėjas didelis, be to, ten sklypai apleisti, niekas tos žolės nepjauna, seniūnui buvo sakę, kad skirtų baudas už nesitvarkymą. K. S. pamatė tik kai jau sprogo I. M. automobilis. Prieš tai girdėjo pjūklo garsą iš miško, suprato, kad ten dirbo K. S.. Jis dar su veikiančiu pjūklu atbėgo iš miško, pamatęs degančią mašiną susiėmė už galvos, pradėjo verkti. Sakė, kad viskas sudegė, ir dokumentai, ir pinigai, sakė, kad nieko nebeturi. I. M. išsivežė greitoji medicinos pagalba, ji dar davė jam pinigų, nes viskas buvo sudegę. Po gaisro K. S. buvo palikęs pas ją pjūklą. Jis buvo atvykęs po paros ar po dviejų, sakė, kad ugnis kilo nuo laužavietės, kad I. M. tvarkėsi prie bičių, buvo susikūręs laužą. Po savaitės jis vėl atvažiavo, pasiėmė paliktą pjūklą, sakė, kad ekspertai nustatė, jog buvo kurta laužavietė.

Liudytoja J. M. parodė, jog kaltinamąjį I. M. pažįsta iš matymo. Žino, jog jis (duomenys neskelbtini) kaime, prie miško laiko bites. Jos sodyba yra paskutinė kaime, prie pat miško. 2022 m. balandžio 18 d., buvo ankstyvas rytas, namuose gamino pusryčius, o vyras P. M. tvarkėsi malkinėje. Ji serga astma, būdama kambaryje pradėjo dusti, nesuprato dėl ko, išbėgo į lauką, vyro paklausė, ką jis užkūręs, nes pilna dūmų, vyras pasakė, kad nieko jis neužkūrė, tik malkas tvarko, pasakė jai pažiūrėti, kas darosi, kad dūmai eina nuo miško, nes kažkas sugalvojo tokią šventą dieną (buvo Velykos) kūrenti. Gal po kokių 15 minučių vėl išsigandusi išbėgo iš namų žiūrėti, kas darosi, vyro kieme neberado, paskambino jam į telefoną, šis pasakė, kad yra prie degančios ugnies, kad nubėgo gelbėti ant kelio stovinčių mašinų, sakė, kad liepsnos sproginėja, gali patys žūti. Kaip kaltinamasis I. M. atvažiavo prie bičių, nematė, tik kai jos vyras atsikėlė ir išėjo į kiemą, tai galėjo būti apie 8 val. ryto, I. M. mašina jau stovėjo, o kita mašina atvažiavo vėliau. Nuo avilių pusės, nuo miško, link jų sodybos ėjo juodi dūmai. Nuvažiavo dviračiu ir pamatė didžiulį gaisrą, dar vyrui šaukė, kad nestovėtų, kad reikia kuo greičiau ieškoti kaip gesinti, nes tuoj sudegs namai. Kol nuo tų degančių mašinų nubėgo iki savo namų, ugnis juos aplenkė. Ji paėmė kastuvus, kibirus. Sustojo jauna šeima, važiavusi automobiliu, pamačiusi dūmus. Jie padėjo gesinti gaisrą, nes ugnis buvo atėjusi beveik iki pat sodybos tvoros. Jeigu ne tie žmonės, kurie jiems padėjo, sodyba tikriausiai būtų sudegusi. Gesino gaisrą kol atvažiavo gaisrininkai. Nuo ko kilo ugnis, nematė. Nukentėjusysis K. S. atbėgo iš miško su pjūklu rankose, kai mašinos jau degė. Jos vyras dar tą vaikiną apšaukė, kad berūkydamas uždegė, o vaikinas sakė, kad jis nieko neuždegė, nerūko, net degtukų neturi. Jis verkė, sakė, kad jo mašina sudegė. Kaltinamojo tuo metu nematė. Mano, kad kaltinamasis I. M. tvarkė bites, gal kažką darė su dūmine, kokia nors žarija iškrito ir užsidegė žolė, nes žolė buvo didelė, jos niekas nešienavo.

Liudytojas P. M. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prie miško kaltinamasis I. M. laiko bites. 2022 m. balandžio 18 d. buvo antroji Velykų diena. Darbavosi kieme. Matė kitoje kelio pusėje, pamiškėje, kur yra kaltinamojo aviliai, kylančius dūmus. Jis dar žmonai pasakė, kad kažkas sugalvojo kažką deginti, kad elgiasi neatsakingai. Vėliau jam paskambino kaimynė, pasakė, kad bėgtų gesinti gaisro, nes gali sudegti J. – jie taip vadino I. M.. Kai nubėgo prie ant kelio stovinčių mašinų, jos jau degė. Iš miško atbėgo nukentėjusysis, jis nukentėjusįjį dar apšaukė, kad tai jis rūkydamas uždegė žolę, tačiau nukentėjusysis sakė, kad jis nerūko, net degtukų neturi.

Liudytojas R. Š. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas. Apie gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime nieko paaiškinti negali, apie tą gaisrą jam nebuvo pranešta. Žino, kad toje vietoje, kur degė žolė, yra privačių asmenų žemės, jos neprižiūrimos, jų niekas nešienauja.

2022-04-18 protokole-pareiškime užfiksuota, jog pareiškėjas K. S. nurodė, jog 2020-12-28 nusipirko žemės sklypą, esantį kitoje kelio pusėje nuo namo adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas yra kartu su mišku. Šalia sklypo asmuo, vardu J., pavardės nežino, yra pasistatęs bičių avilius. Aviliai stovi jau apie vienerius metus laiko. Asmeniui avilius leido pasistatyti ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2022-04-18 apie 9.00 val. nuvažiavo prie savo sklypo automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį pasistatė šalia kelio. Atvažiavęs pastebėjo, kad šalia kelio stovėjo J. automobilis, o pats J. prie miško tvarkėsi avilius. Nuėjo tvarkytis savo žemės sklypo ribinių linijų, kurios yra jam priklausančiame miške. Miške benzininiu pjūklu genėjo medžių šakas, nupjautas šakas metė į krūvą, bet jų nedegino. Tvarkydamasis miške, matė, kad J. buvo prie savo avilių užkūręs laužą, kur degino lentas. Darbuodamasis miške apie 14.00 val. pastebėjo, kad jo žemės sklypo pievoje kilo gaisras, kuris plito link kelio ir link automobilių. Jis pradėjo bėgti link automobilio. Kai pribėgo, automobilis jau degė atvira liepsna ir nieko nebegalėjo padaryti. Tada skambino spec. tarnyboms. Tuo metu, kai atbėgo prie automobilio, J. jau buvo prie savo automobilio ir bandė jį gesinti, tačiau nesėkmingai. Po to atvyko ugniagesiai, kurie užgesino gaisrą. Įtaria, kad gaisras galėjo kilti dėl netinkamai įrengto laužo, kadangi jis pats nieko nedegino, o daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Jam dėl sudegusio automobilio padaryta 7000 eurų žala. (1 t., b. l. 7-13).

2022-04-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog priešais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą, kitoje kelio pusėje, yra išdegusi pieva. Išdegusios pievos kitoje pusėje yra miškas. Pagal mišką pastatyti bičių aviliai. Šalia kelio stovi du visiškai sudegę automobiliai. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. (1 t., b. l. 17-27).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo Ž. D. 2022-04-18 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad balandžio 18 d., tikslinant įvykio aplinkybes, apie 20.00 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su namo gyventoja I. L., kuri paaiškino, kad 2022-04-18 apie 14.00 val. buvo savo namo kieme ir tvarkėsi darželį. Tvarkantis pastebėjo, kad kitoje kelio pusėje nuo miško pusės pradėjo plisti ugnis, kuri plito į kelio pusę. Plintanti ugnis pasiekė šalia kelio buvusius automobilius, kurie sudegė. Vieną iš automobilių bandė gesinti asmuo vardu J., tačiau užgesinti nepavyko. Kito automobilio savininko nepažįsta. Kaip kilo gaistas I. L. nematė. (1 t., b. l. 28-29).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2022-04-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pastatyti automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis K. S., ir Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis I. M., užsidegė nuo užsidegusios sausos lauko žolės. Tyrimo metu nustatyta, kad I. M. pamiškėje laiko avilius su bitėmis, kad 2022-04-18 jis pamiškėje prie bičių avilių buvo užkūręs laužą ir esant vėjuotai dienai nuo laužo liepsnos galimai užsidegė lauko sausa žolė. Deganti sausa lauko žolė nuo miško pusės plėtėsi link (duomenys neskelbtini) g. ir nuo degančios žolės užsidegė bei sudegė gatvėje pastatyti K. S. ir I. M. automobiliai. Tyrimo metu nustatytas galimas įvykio kaltininkas I. M.. (1 t., b. l. 32-33).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2022-04-18 akte dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog aktą surašė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas M. Ž., dalyvaujant sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui K. S. ir automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui I. M.. Gaisras kilo 2022-04-18 sausoje žolėje (duomenys neskelbtini). Gaisrą pastebėjo neprisistatęs asmuo, pranešęs telefonu. Pranešimo apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas 2022-04-18 13.12 val. Pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 2022-04-18 13.30 val. Gaisras lokalizuotas 2022-04-18 13.40 val. Gaisras užgesintas 2022-04-18 15.00 val. Gaisro padariniai: išdegė sausa žolė apie 5,3 ha plote, sudegė visos degios detalės ir viduje buvę daiktai lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudegė visos degios detalės ir viduje buvę daiktai lengvojo automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apdegė medinio statinio siena 8 kv. m plote ir stogas, sulieti vandeniu viduje buvę daiktai. Gaisro metu I. M. apdegė rankas ir veidą. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. (1 t., b. l. 37).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė gaisro tyrimo medžiagą (1 t., b. l. 36-55), kurioje yra šie dokumentai: 1) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto M. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog vertinant visus paaiškinimus, kad gaisras kilo toje sklypo dalyje, kur yra sudėti I. M. aviliai, labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimo zona yra toje vietoje, kur I. M. galimai buvo susikūręs laužą. Iš paaiškinimų matyti, kad K. S. apie gaisrą sužinojo, tik kai gaisras išplito į lengvuosius automobilius ir pasitvirtina, kad jis dirbo ne miško pakraštyje prie atviros teritorijos, bet miško gilumoje prie sklypo ribos. Todėl versija, kad gaisras kilo dėl motorinio pjūklo išmestos žiežirbos arba pjovimo metu įskeltos žiežirbos, atmestina. Pagal surinktus paaiškinimus ir tai, kad įvykio vietoje nuorūkų nebuvo aptikta, mažiau tikėtina gaisto kilimo priežastis yra nuo neatsargiai numestos nuorūkos. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra dėl neatsargaus I. M. elgesio su ugnimi, t. y. dėl užkurto laužo prie avilių, iš kurio dėl palankaus vėjo galėjo žiežirba patekti į sausą žolę arba neatsargiai elgiantis su dūmine, iš kurios taip pat galėjo žiežirba iškristi arba pilant iš dūminės anglis karštos anglys arba žiežirba iškrito į sausą žolę (1 t., b. l. 38); 2) Fotolentelės, kuriose užfiksuoti degusios žolės, automobilių, pastato vaizdai, dūminės vaizdas, labiausiai išdegusios vietos prie avilių, galimos degusio laužo arba iš dūminės karštų anglių pylimo vietos vaizdas (1 t., b. l. 39-47); 3) Principinė schema, kurioje užfiksuotas išdegusios sausos žolės plotas (1 t., b. l. 48); 4) 2022-04-19 K. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog į savo sklypą atvyko 2022-04-18 apie 9.00 val. tvarkyti savo miško ribines linijas. J. jau buvo atvykęs prie savo avilių. Apie 11.30 val. buvo atėjęs prie savo automobilio pasiimti rakto pjūklui, o po to ėjo atgal į savo mišką ir matė, kad J. prie savo avilių buvo užkūręs laužą. Jis nuėjo į savo mišką ir toliau dirbo. Kaip kilo gaisras nematė. Jis pats nerūko. Po gaisro paklausė bitininko, kaip gaisras kilo, atsakė, kad savaime užsidegė (1 t., b. l. 49); 5) 2022-04-19 I. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad apie 10.30 val. buvo prie savo avilių, maitino bites. Dūminė buvo prie avilių, bet jos nebuvo užkūręs. Laužo nebuvo susikūręs. Rūko, tačiau prie bičių nerūkė. Netoli dirbo jaunuolis su motoriniu pjūklu, pjaustė krūmus, medžius. Gaisrą pamatė netoli tos vietos, kur dirbo jaunuolis, apie 1 kv. m plote degė žolė. Bandė gesinti, bet kadangi žolė didelė, staigiai išplito (1 t., b. l. 50); 6) 2022-04-19 I. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad būnant namuose matė dūmus prie miško, po maždaug valandos pamatė, kad dega žolė nuo miško pusės link gatvės. Kai pradėjo degti automobiliai, matė, kaip bitininkas ėjo prie degančio automobilio. K. atėjo iš miško, jai kai pilnai degė automobiliai. Paklausė K., kodėl negesino, jis pasakė, kad tik dabar pamatė (1 t., b. l. 51).

Teisme apklaustas specialistas M. Ž. paaiškino, jog jis nustatinėjo gaisro kilimo priežastį. Į įvykio vietą vyko tą pačią dieną, kai buvo kilęs gaisras. Atvykus į įvykio vietą, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo įvykio vietoje nebuvo. Apsiklausė ugniagesius, po to apsiklausė šalia esančius gyventojus. Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo nustatyta, kad išdegęs labai didelis plotas sausos žolės. Pagal išdegimo požymius nustatė, kad labiausia tikėtina gaiso židinio zona buvo prie bičių avilių, nes toliau visas gaisras plito į sausą žolę link pagrindinio kelio. Gaisro židinio zonoje buvo rasta galimai uždegimo šaltinių, t. y. dūminė, kurioje buvo likusios apdegusios medžio anglys, antra vieta buvo laužavietė, kurią nurodė ir nukentėjusysis, taip pat buvo paaiškinimai iš šalia esančių gyventojų, kad dienos metu matė iš pamiškės kylančius dūmus, ten kur buvo bičių aviliai, taip pat, pats nukentėjusysis nurodė, kad atvykęs tvarkytis savo miško, dienos metu nuėjęs iki automobilio pasiimti raktų įrankiams, su kuriais dirbo miško pjovime, matė kaip prie avilių dirbantis kaltinamasis buvo užsikūręs laužą. Pagal išdegimo požymius ten galėjo būti laužavietė. Iš nustatytų aplinkybių, buvo priimta labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis - neatsargus žmogaus elgesys. Dūminėje rastos anglys neruseno. Tarp dūminės ir galimos laužavietės atstumas buvo 10-20 metrų, dūminė buvo vienoje vietoje, o kitoje vietoje laužavietė, ji buvo uždengta šiferio lapais. Teko bendrauti su kaimynais, buvo dvi moterys ir vienas vyriškis. Tie žmonės sakė, kad nuo ankstaus ryto kilo dūmai nuo pamiškės, net patys buvo nustebę, kad labai vėjuota diena ir kažkas kūrena laužą. Vėliau jie pamatė, kad ugnis artėja prie automobilio, dar patys bėgo prie mašinos pasižiūrėti, kas ten vyksta, ir pamatė kaltinamąjį, bandantį pradaryti automobilio dureles ar imantį daiktus, žmonės tiesiog jam norėjo padėti, kad jis pats nesudegtų. Kas kūreno laužą, žmonės nepasakė. Išdegimo vietų buvo, buvo ir gesinimo požymių, tai šiferio lakštai, medienos gabalai. Galimai šiferis, mediena buvo metami ant laužo, siekiant užgesinti ugnį. Tiek dūminė, tiek laužas susiję su gaisro kilimu, bet labiau tikėtina, kad gaisras kilo nuo laužavietės. Buvo kalbėta su kaltinamuoju du ar tris kartus ir kiekvieną kartą jis kažkurioje vietoje keitė savo parodymus. Apklaustas pirmą kartą kaltinamasis teigė, kad jis buvo prie automobilio ir pamatė degančią sausą žolę prie pamiškės, o kitą kartą, kad jis buvo prie avilių ir bedirbdamas atsisukęs pamatė, kad prie tos vietos, kur dirbo nukentėjusysis, pradėjo degti žolė ir jis bėgo gesinti. Jeigu būtų buvęs padegimas ir būtų buvęs laistytas kuras, skirtųsi degimo vieta ir ugnies plitimas, nebūtų pats gaisras išsiplėtęs link avilių, o būtų plitęs į kitą pusę. Laužavietė buvo užgesinta, negali pasakyti, kokio senumo ji buvo. Įmanoma, kad ir iš uždarytos dūminės gali iškristi žarijos.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo I. M. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis I. M. kaltę neigia, nurodydamas, jog gaisras kilo ne dėl jo kaltės – jis laužo nebuvo susikūręs, dūminės taip pat nebuvo užkūręs, jokios žarijos negalėjo iš jos iškristi ir negalėjo nuo to užsidegti žolė, pats nukentėjusysis turėjo 5 litrų talpą su kuru ir pats nukentėjusysis tyčia padegė žolę. Šiuos kaltinamojo I. M. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo K. S., liudytojų I. L., J. M. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, specialisto M. Ž. parodymai. Nukentėjusysis K. S. teigė, jog jis su benzininiu pjūklu dirbo savo miške, nors turėjo talpą su kuru, tačiau tą kurą naudojo tik pjūklui, eidamas nuo savo automobilio link miško matė, jog kaltinamasis I. M. prie savo bičių avilių buvo užsikūręs laužą, degino lentas, būdamas miške nematė kaip prasidėjo gaisras, tačiau žolė galėjo užsidegti tik nuo kaltinamojo I. M. kūrento laužo, nes pūtė stiprus vėjas, kūrenti ugnį buvo pavojinga. Liudytoja I. L. taip pat teigė, jog besitvarkydama savo namo kieme, matė nuo pamiškės, kur yra kaltinamojo aviliai, kylančius dūmus, tokie dūmai galėjo būti tik nuo kūrenamo laužo, nes užkurtos dūminės dūmų iš didelio atstumo nebūtų mačiusi, tuo metu girdėjo benzininio pjūklo garsą miške, kur dirbo nukentėjusysis K. S. Liudytoja J. M. taip pat parodė, jog matė dūmus, kylančius iš pamiškės, kur yra kaltinamojo I. M. aviliai. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktos gaisro tyrimo medžiagos matyti, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra neatsargus I. M. elgesys su ugnimi, t. y. dėl užkurto laužo prie avilių, iš kurio dėl palankaus vėjo galėjo žiežirba patekti į sausą žolę ir ją uždegti, arba I. M. neatsargiai elgiantis su dūmine, iš kurios taip pat galėjo iškristi žiežirba ir uždegti žolę, arba pilant iš dūminės anglis karštos anglys arba žiežirbos galėjo iškristi į sausą žolę; versija, kad gaisras kilo dėl motorinio pjūklo išmestos žiežirbos arba pjovimo metu įskeltos žiežirbos, atmetama, taip pat pagal surinktus paaiškinimus ir tai, kad įvykio vietoje nuorūkų nebuvo aptikta, mažiau tikėtina gaisto kilimo priežastis yra nuo neatsargiai numestos nuorūkos. Šią išvadą teisme patvirtino apklaustas specialistas M. Ž., kuris paaiškino, jog tiek dūminė, tiek laužas susiję su gaisro kilimu, bet labiau tikėtina, kad gaisras kilo nuo laužavietės, taip pat nurodė, jog jeigu būtų buvęs padegimas ir būtų buvęs laistytas kuras, skirtųsi degimo vieta ir būtų buvęs kitoks ugnies plitimas. Nukentėjusysis K. S. dirbo miške, o gaisro kilimo vietoje buvo tik kaltinamasis I. M., kitų pašalinių asmenų nebuvo. Paties kaltinamojo I. M. parodymai nenuoseklūs – iš pradžių jis neigė, kad gaisras kilo ne dėl jo kaltės, vėliau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog gaisras kilo jam neatsargiai elgiantis su dūmine, vėliau teisme vėl ėmė neigti savo kaltę. Netgi atvykimo į įvykio vietą laiką jis nurodė kitokį, negu kiti apklausti asmenys – nurodė, jog prie savo laikomų bičių avilių atvyko apie pietus, nors apklausti liudytojai J. M., P. M. nurodė, jog I. M. automobilį matė stovintį (duomenys neskelbtini) gatvėje jau apie 8 val. ryto, nukentėjusysis K. S. taip pat nurodė, jog jam atvykus tvarkytis miške apie 9 val. kaltinamojo automobilį rado jau stovintį prie gatvės. Dėl visų šių aplinkybių teismas kaltinamojo I. M. parodymus laiko jo pasirinkta gynybine pozicija ir jais nesivadovauja. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai paneigia kaltinamojo I. M. parodymus ir patvirtina, jog gaisras, kurio metu sudegė nukentėjusiajam K. S. priklausantis automobilis bei buvo padaryta žala aplinkai, kilo dėl neatsargaus kaltinamojo I. M. elgesio – nuo jo sukurto laužo užsidegus sausai žolei. Nors žolė buvo nešienauta, tačiau dėl to ji savaime neužsidegė, gaisras kilo dėl kaltinamojo I. M. neatsargių veiksmų, todėl tarp kaltinamojo I. M. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo I. M. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė tam, kuris dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui.

Kaltinamasis I. M. elgėsi neatsargiai, dėl ko kilo gaisras ir buvo sunaikintas svetimas turtas, nukentėjusiajam K. S. buvo padaryta žala. Nukentėjusysis K. S. teigia, jog jam padaryta žala yra didelė, nes jis prarado savo turtą – sudegė automobilis, jame buvę daiktai, be to, jis kaip jaunasis ūkininkas buvo gavęs paramą, nes ketino pradėti ūkininkauti, tačiau to nepavyko padaryti, todėl turi grąžinti gautos paramos pinigus ir kad galėtų tai padaryti, dirba užsienyje, jo turtinė padėtis prasta. Nors nukentėjusysis K. S. turi turto – jo vardu registruoti žemės sklypai (1 t., b. l. 82-92), tačiau šio turto vertė nėra didelė, kitokio turto jis neturi, Lietuvoje nedirba (1 t., b. l. 93-94), jo vardu buvo registruotas automobilis (1 t., b. l. 95), kuris sudegė gaisro metu. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam K. padaryta žala yra didelė. Todėl kaltinamojo I. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. M. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 151-152), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 153-154), nedirba, yra pensininkas (1 t., b. l. 155-156). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, asmenų, pateikusių civilinius ieškinius interesus, bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas neskirtinos. Dėl visų šių aplinkybių skirtina bausmė – laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros ir skiriant įpareigojimą atlyginti dalį nukentėjusiajam K. S. padarytos žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. M. kardomoji priemonė nepaskirta. Teismas laiko, jog kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje, nėra, todėl nuosprendžiu kardomoji priemonė neskirtina.

Nukentėjusysis K. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5180,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisme nukentėjusysis nurodė, jog žala padaryta dėl automobilio, jame buvusių daiktų ir dokumentų, piniginės su pinigais – 25 eurais, sunaikinimo. Jis paaiškino, jog už automobilį mokėjo 4700 Eur, automobilį remontavo, uždėjo naujas padangas, todėl žalą įvertina 5180 Eur. Nukentėjusysis K. S. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog už automobilio padangas mokėjo 197,00 Eur (2 t., b. l. 65), už detales automobiliui, automobilio remontą mokėjo 207,10 Eur, 66,50 Eur, 9,02 EUR (2 t., b. l. 66, 67, 69). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, jog 2009 m. pagaminto automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 5160 Eur (1 t., b. l. 96). Nukentėjusiojo nurodyta automobilio vertė neviršija šios sumos. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog prašoma priteisti turtinės žalos suma yra reali, todėl ieškinys tenkintinas, žala priteistina.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atstovaudamas Lietuvos Respubliką, pareiškė civilinį ieškinį dėl 2749,6 Eur dydžio žalos, padarytos aplinkai, priteisimo (1 t., b. l. 112-127). Žala aplinkai padaryta dėl kaltinamojo I. M. kaltės, žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, žala apskaičiuota vadovaujantis patvirtinta žalos apskaičiavimo metodika, todėl ieškinys tenkintinas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro H. K. 2022-08-19 nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. M. turtui – piniginėms lėšoms 7929,60 EUR sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 400,00 EUR (1 t., b. l. 188-190). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 2023-02-08 teismo nutartimi trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023-02-19 (2 t., b. l. 100-101). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo skirtas siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Žala nukentėjusiajam ir Aplinkos apsaugos departamentui, atstovaujančiam Lietuvos Respubliką, nėra atlyginta, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nėra išnykę. Ieškiniai yra tenkinami. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam K. S. ir Aplinkos apsaugos departamentui atlyginimo.

Daiktinių įrodymų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, I. M. įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. dalį – 600 Eur (šešis šimtus eurų) padarytos žalos.

Bausmės pradžią I. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš I. M. 5180,00 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nukentėjusiajam K. S. turtinei žalai atlyginti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovaujančio Lietuvos Respubliką, civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš I. M. 2749,60 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 centų) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atlyginti aplinkai padarytai turtinei žalai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro H. K. 2022-08-19 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. M. turtui – piniginėms lėšoms 7929,60 EUR sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 400,00 EUR, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam K. S. ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atlyginimo.

Išaiškinti I. M., jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.