- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-25
- Bylos Nr.
- 1-67-1083/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04404-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ( duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, senatvės pensininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų bei dalį psichotropinės medžiagos išplatino, o būtent – nuo tiksliai nenustatyto laiko savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užaugino, nupjovė bei išdžiovino kanapes (antžemines dalis), įmaišė jas į sviestą bei iš jo kepė pyragus, taip neteisėtai gamino narkotinę ir psichotropinę medžiagas bei psichotropinę medžiagą, kurios bendra masė ne mažiau kaip 2702,4679 gramo (pyragą, pelenus su augalinėmis dalelėmis, košės konsistencijos medžiagas, kanapių ir tabako mišinius su psichotropine medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinoliu (THC, tetrahidrokanabinoliu), kuriuose yra bendrai 12,9195 gramo grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio)) ir 2444,2445 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė savo namuose (skirtingose namo vietose); 2025 m. vasario 3 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį psichotropinės medžiagos jo paties iškeptame pyrago gabale (kurio masė ne mažesnė kaip 232,26 gramo; kuriame ne mažiau kaip 0,6968 gramo (0,3 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio)) neatlygintinai perdavė vartojimui R. B. ir G. K. (kurie dėl šios veikos nėra kaltinami); likusią dalį psichotropinės medžiagos, kurios bendra masė 2470,2079 gramo (pyragą, pelenus su augalinėmis dalelėmis, košės konsistencijos medžiagas, kanapių ir tabako mišinius su psichotropine medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinoliu (THC, tetrahidrokanabinoliu), kuriuose bendrai yra 12,2227 gramo grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio)) bei 2444,2445 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė savo namuose (skirtingose namo vietose), kol 2025 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 1.49 val. iki 3.20 val., kratos metu visas narkotinę ir psichotropinę medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2.1. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad:
2.1.1. narkotinę medžiagą – kanapes, vartojo nuo 1986–1987 metų. Anksčiau kanapes vartojo su pertraukomis, o pastaruosius 2–3 metus – kasdien. Anksčiau kanapes rūkydavo, tačiau dėl dusulio pradėjo kanapes vartoti per skrandį. Tam tikslui jis gamino sviestą su kanapėmis ir maistą. Kanapes savo reikmėms užsiaugindavo pats. Kanapes augino tik vasaros sezonu, per vasarą užsiaugindavo tiek, kad jam užtektų iki kitos vasaros (visiems metams). Sviestą su kanapėmis jis taip pat pasigamindavo pats (iš pradžių jis išlydydavo sviestą, į jį sudėdavo kanapes tam, kad sviestas sugertų iš kanapių tetrahidrokanabinolį, o po to užšaldydavo sviestą). Sviestą su kanapėmis buvo galima vartoti įvairiai – galima buvo tepti ant duonos, galima buvo naudoti gaminant maistą ir kt. Visas savo užaugintas kanapes vartojo savo reikmėms, anksčiau jų niekada nėra pardavęs ar kitaip platinęs. Kratos metu namuose surasti daiktai ir medžiagos (maistas, sviestas, nuorūkos, pelenai su kanapėmis ir pačios kanapės) yra jo;
2.1.2. tikslaus laiko nepamena, bet gali būti, kad 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje arba vasario mėnesio pradžioje, jis išsikepė sau pyragą, kurį gamindamas naudojo sviestą su kanapėmis. Išsikepė vieną formą pyrago. Dalį iškepto pyrago suvalgė jis pats. Valgydamas pyragą juto kanapių poveikį. Po kelių dienų, gali būti, kad 2025 m. vasario 3 d., važiavo į Uteną ir sugalvojo užsukti pas savo buvusią sugyventinę R. B. bei nuvežti kartu su ja gyvenančiai jos mamai N. B. pyrago. Žinojo, kad N. B. yra senyvo amžiaus ir ligota, kenčia sąnarių skausmus, prastai miega, todėl norėjo jai pagelbėti, nes kanapės malšina skausmą ir veikia raminančiai. Tą pačią dieną apie 17 val. jis nuvažiavo pas kartu gyvenančius R. B., G. K. ir N. B., nuvežė jiems dešros ir pyrago su kanapių sviestu. Šiuos produktus padavė R. B. ir pasakė, kad pyragas su kanapėmis. Tuo metu namuose buvo ir sūnus G. K.. Neužilgo (pabuvęs neilgiau kaip 20 minučių) jis (kaltinamasis) išvažiavo namo. Po to, naktį, pas jį atvyko policijos pareigūnai atlikti kratos ir pasakė, kad jo sūnus G. K. apsinuodijo jo atvežtu pyragu ir yra gydymo įstaigoje;
2.1.3. pripažįsta, kad dėl jo kaltės buvusi sugyventinė R. B. ir sūnus G. K. paragavo jo iškepto pyrago su kanapėmis, nes jeigu jis nebūtų pasidalinęs su jais pyragu, jie nebūtų paragavę pyrago. Šiuo metu kanapių nebeaugina ir jų nebevartoja. Sutinka gydytis savo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Jis yra senatvės pensininkas ir kiekvieną mėnesį gauna 250 Eur dydžio senatvės pensiją, kitų pajamų negauna. Dėl tokio savo elgesio (neteisėto disponavimo narkotine ir psichotropine medžiagomis bei jų platinimo) nuoširdžiai gailisi.
2.2. L. R. B teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. K. yra buvęs jos sugyventinis, su juo išsiskyrė maždaug prieš 10 metų. Turi bendrą sūnų G. K., kuris gyvena kartu su ja. 2025 m. vasario 3 d. vakare, apie 17 val., pas ją į namus netikėtai (iš anksto nesusitaręs) atvyko A. K.. Jis atvežė dešros ir pyragą su kanapėmis. Šiuos produktus jis padavė jai (liudytojai). Paduodamas šiuos produktus A. K. pasakė, kad pyragas su kanapėmis močiutei (N. B.) dėl miego. Tuo metu namuose buvo ji (liudytoja), sūnus G. K. ir mama N. B.. Jis (A. K.) pasisvečiavo apie 15 minučių ir išvyko. Matė, kad pyragas yra namų gamybos. Po kurio laiko, tą pačią dieną, apie 19–20 val. ji (liudytoja) paragavo A. K. atvežtą pyragą su kanapėmis. Pyrago skonis buvo keistas, o kvapo ji nesureikšmino. Neužilgo jai padažnėjo širdies ritmas, pasidarė silpna (galva tapo „sunkesnė“). Apie 21 val. ji nuėjo miegoti, nes reikėjo anksti keltis į darbą. Po 22 val. sūnus G. K. pakėlė ją ir pasisakė, kad jis paragavo A. K. atvežto pyrago su kanapėmis, kad jam bloga. G. K. vaikščiojo, po to gulėjo lovoje ir bandė užmigti, jis nežinojo kas jam darosi. Išsigandusi dėl sūnaus sveikatos iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė sūnui medicininę pagalbą, paėmė A. K. atvežtą pyragą su kanapėmis ir išvežė sūnų bei ją (liudytoją) į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje sūnus buvo detoksikuotas, taip pat tyrimui buvo paimtas jos šlapimas ir sūnaus šlapimas. Tiek jos šlapime, tiek sūnaus šlapime buvo rasta kanapių pėdsakų. Taip pat į gydymo įstaigą atvyko policijos pareigūnai, kurie po sūnui suteiktos medicinos pagalbos nuvežė juos (liudytoją su sūnumi) į policijos įstaigą apklausai. Į namus po apklausos sugrįžo apie 4 valandą. Ji pati narkotinių medžiagų nevartoja, narkotinės medžiagos pėdsakai jos organizme galėjo atsirasti suvalgius dalį A. K. atvežto pyrago. Nežinojo, kad A. K. laikytų ir vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas.
2.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamasis A. K. yra jo tėtis. Tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2025 m. vasario 3 d. Tądien apie 16–17 val. į svečius atvyko tėtis A. K.. Tuo metu jis (liudytojas) savo kambaryje žaidė su kompiuteriu ir su tėčiu nebendravo, su tėčiu bendravo mama. Tuo metu namuose buvo jis (liudytojas), mama R. B. ir močiutė N. B.. Tėtis pas juos pasisvečiavo apie 15 minučių ir išvyko. Vėliau iš mamos sužinojo, kad tėtis atvežė jiems dešros ir pyrago su kanapėmis. Apie 18 val. jis (liudytojas) išvyko sportuoti, o į namus sugrįžo apie 19–19.30 val. Sugrįžęs pavalgė, o vėliau paragavo tėčio atvežto pyrago su kanapėmis. Apie 20 val. išėjo į miestą susitikti su draugais. Maždaug po 1 valandos, būdamas mieste, pajuto silpnumą, galvos svaigimą, todėl sugrįžo į namus. Namuose bandė užmigti, bet neužmigo, nes juto baimę, nerimą, jam buvo silpna. Apie tai pasisakė savo mamai ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikė jam medicinos pagalbą, paėmė tėčio atvežtą pyragą su kanapėmis ir išvežė jį (liudytoją) su mama į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje jis buvo detoksikuotas. Taip pat jam buvo atliktas narkotikų testas ir gydytoja pasakė, kad jo kūne buvo surasti narkotinės medžiagos pėdsakai. Jis (liudytojas) nevartoja alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, todėl narkotinė medžiaga jo kūne galėjo atsirasti suvalgius dalį tėčio atvežto pyrago su kanapėmis.
2.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad VšĮ „ duomenys neskelbtini)“ patalpose, registratūroje, suvyniotas plastikiniame maišelyje ir folijoje, ant spintelės buvo padėtas tamsiai rudos spalvos pyragas. Šis pyragas buvo paimtas iš įvykio vietos (1 t., 26–27, 29–34 b. l.).
2.5. Pagal kratos protokolą seka, kad atlikus kratą pas kaltinamąjį A. K. namuose buvo surasta ir paimta: 1) du pyrago gabaliukai su juose esančia galimai narkotine ar psichotropine medžiaga; 2) nuorūkų indelis; 3) 14 gabalų valgomosios medžiagos; 4) 4 dėžės su jose esančiomis galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 5) 2 indeliai su nuorūkomis; 6) dvi galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos; 7) lapas su jame esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis; 8) 2 dėžutės su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 9) svarstyklės; 10) 2 tabako smulkintuvai; 11) 2 indai su juose esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis; 12) 6 indeliai su juose esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis; 13) indelis su sėklomis; 14) stiklinė tara su joje esančiu skysčiu (1 t., 54–59, 62–106 b. l.).
2.6. Iš specialisto išvados Nr. 11-406(25) matyti, kad:
2.6.1. pyrago gabalo, paimto iš VšĮ „ duomenys nekelbtini)“ patalpų (dėžė Nr. 1), masė yra 232,26 gramo, jame yra 0,6968 gramo (0,3 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio);
2.6.2. augalinė medžiaga, paimta kratos kaltinamojo A. K. namuose metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Bendra paimtų kanapių (antžeminių dalių) masė yra 2444,2445 gramo;
2.6.3. kituose objektuose, paimtuose kratos kaltinamojo A. K. namuose metu (pyrage, pelenuose su augalinėmis dalelėmis, košės konsistencijos medžiagose, kanapių ir tabako mišiniuose), yra psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio). Bendra objektų masė yra 2470,2079 gramo, grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio) bendra masė juose yra 12,2227 gramo (1 t., 120–131 b. l.).
2.7. Pagal vaizdo įrašų apžiūrų protokolus seka, jog vaizdo įrašuose užfiksuota:
2.7.1. kaip 2025 m. vasario 4 d. apie 0.51 val. į gydymo įstaigą atvykę policijos pareigūnai bendrauja su gydymo įstaigos darbuotojomis; viena iš jų nurodė, kad į gydymo įstaigą pristatytas vaikinas, kuriam negera, silpna, nurodo, kad valgė pyrago; kita nurodė, kad THC teigiamas, kiti neigiami, pyragas padėtas gydymo įstaigos patalpoje, vaikino mama patvirtino, kad tėtis atvežė kažkur kažkieno kepto pyrago, nesiklausinėjo, liepė pasivaišinti, vaikas pavalgė, mama paragavo; gydymo įstaigos palatoje policijos pareigūnai bendravo su liudytoju G. K. ir liudytoja R. B.; pastaroji nurodė „va gi, pavaišino pyragu tėvas jo, atvežė kažkokio, sako su kanapėm, aš pagalvojau kad gal čia dabar kaip būna visokius sveikuoliškus kepa, aš nežinau iš kur jis jo ištraukė“; liudytojas G. K. nurodė, kad pyrago suvalgė labai mažai ir tada jam pasidarė silpna. Patikrinus liudytojo G. K. blaivumą nustatyta, kad jis alkoholio nevartojo (1 t., 36–37 b. l.);
2.7.2. kaip 2025 m. vasario 4 d. kaltinamojo A. K. namuose buvo atlikta krata, užfiksuotos kratos metu surastų ir paimtų objektų suradimo (buvimo) vietos ir kitos svarbios aplinkybės (1 t., 108–110 b. l.).
2.8. Kaltinamojo A. K. pateikto mobiliojo ryšio telefono nuskaitytų duomenų apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamojo A. K. mobiliojo ryšio telefone yra 2025 m. vasario 4 d. 1.49 val. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. duomenys neskelbtini „duomenys neskelbtini“ atsiųsta SMS žinutė su tekstu „atvažiuoja policija del pirago, sakyk kad radai sodyboje senoje kur as akmenukus laikydavau, atsargiai“ (2 t. 13, 15 b. l.);
2.9. Iš specialistų išvadų Nr. duomenys neskelbtini Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini matyti, kad kaltinamojo A. K. šlapime (paimtame 2025 m. vasario 4 d. 3.50 val.), liudytojos R. B. šlapime (paimtame 2025 m. vasario 4 d. 2.40 val.) ir liudytojo G. K. šlapime (paimtame 2025 m. vasario 4 d. 2.45 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšies (2 t., 23, 36, 73 b. l.).
2.10. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2025 m. vasario 3 d. 23.13 val. Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje gautas pranešimas apie nenormalų liudytojo G. K. elgesį, haliucinacijas. Nuvykus į vietą nustatytas perdozavimas (apie 19 val. valgė pyrago (įtariama) su kanapėmis, vaišino tėvas; vėliau prasidėjo nerimas, baimės jausmas, drebulys). Preliminari diagnozė – apsinuodijimas kanapėmis (dariniais). Liudytojas G. K. į gydymo įstaigą pristatytas 2025 m. vasario 3 d. 23.57 val. Jis skundėsi silpnumu, negerumu, mieguistumu. Valgė naminio kepto pyrago, kurį atvežė tėtis. Įtaria, kad pyragas buvo su kanapėmis. Pyragą valgė ir mama, kuri taip pat pasijuto blogai, tačiau skundų dėl sveikatos neišsakė. Diagnozuotas apsinuodijimas kanapėmis (dariniais), narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais). Šlapime aptikta THC (2 t., 44–50, 53–55 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad visas narkotinę ir psichotropinę medžiagas (kanapes (antžemines dalis) ir tetrahidrokanabinolį (mišiniuose)) jis pagamino (užsiaugino, naudojo maisto gamyboje) pats, šias medžiagas laikė savo namuose. Taip pat pyragą, kuriame buvo surasta psichotropinė medžiaga (tetrahidrokanabinolis), kurį jis vaišindamas padavė liudytojai R. B. ir kuriuo pasivaišino liudytojai R. B. bei G. K., pagamino jis pats. Be tokių kaltinamojo A. K. parodymų, jo kaltę įrodo kiti bylos duomenys. L. R. B. ir G. K. parodymai patvirtina, kad pyragu (kuriame buvo surasta psichotropinė medžiaga (tetrahidrokanabinolis) ir kurį jiedu valgė) pavaišino būtent kaltinamasis A. K.. Pagal specialistų išvadas Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini seka, kad liudytojų R. B. ir G. K. kūnuose buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšis, o abu šie liudytojai parodė, kad narkotinių medžiagų jie nevartoja, todėl paminėta medžiaga jų kūnuose atsirado suvalgius kaltinamojo atnešto pyrago. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, kratos protokolą ir specialisto išvadą Nr. 11-406(25) seka, kad kaltinamojo atneštame pyrage (kurį valgė paminėti liudytojai), o taip pat kaltinamojo namuose kratos metu buvo surasta narkotinė medžiaga (kanapės (antžeminės dalys), kurių kiekis – 2444,2445 gramo) ir psichotropinė medžiaga (tetrahidrokanabinolis (mišiniuose), kurio gryno bendras kiekis – 12,9195 gramo). Vaizdo įrašų apžiūrų protokolai patvirtina pirmiau paminėtus liudytojų R. B. ir G. K. parodymus bei kratos protokole užfiksuotus duomenis.
3.2. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, laiko, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, jog medžiagos, su kuriomis susijusi jo veika, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014, Nr. 2K-561-511/2015, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-246-689/2019, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-155-1073/2020 ir kt.). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal faktines bylos aplinkybes – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, medžiagų kiekį, rastas priemones ir pan.
3.3. Kaltinamasis A. K. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – vartoja ne vieną dešimtmetį. Anksčiau šią medžiagą jis rūkydavo, tačiau pajutęs, kad tokiu būdu vartoti šios medžiagos nebegali, pradėjo ją vartoti kitais būdais, vienas iš jų – gamino sviestą su kanapėmis, kurį naudojo maisto gamyboje ir valgė tokį maistą. Kaltinamasis pats gamino uždraustas medžiagas (augino kanapes ir iš jų gamino mišinius, kuriuos naudojo maisto gamyboje) ir pavaišino kitus asmenis savo paties pagamintu maistu (pyragu), kurio gamyboje panaudojo savo pagamintas uždraustas medžiagas. Kaltinamasis narkotinę medžiagą gamino (augino kanapes) tik vasaros metu, šios medžiagos kiekiu apsirūpindavo visiems metams. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamojo A. K. asmeninę patirtį, surastų medžiagų kiekį (psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (mišiniuose) – kiekis 21 kartą viršijo ribą, nuo kurios šios medžiagos kiekis laikomas labai dideliu; narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis sudarė 97,8 % didelio kiekio (iki labai didelio kiekio trūko vos 2,2 % (55,7555 gramo))) teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis A. K. bendrais bruožais suvokė, kad jis neteisėtai gamino, laikė ir platino labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų bei norėjo taip veikti, t. y. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
3.4. Kvalifikuojant veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, atitinkamos medžiagos kiekio nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą bei jo atsakomybės apimtį. BK 269 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis nustatoma, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis – 2444,2445 gramo) yra laikomas dideliu kiekiu, o psichotropinės medžiagos (tetrahidrokanabinolio (mišiniuose), kurio gryno bendras kiekis – 12,9195 gramo) – labai dideliu kiekiu.
3.5. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų bei dalį psichotropinės medžiagos išplatino. Tokia jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
4. Bausmės skyrimas
4.1. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai yra viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti ir suderinti įstatymo apribojimus bei teismo diskreciją vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirmiausiai kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka bausmės paskirtį ir bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
4.2. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
4.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine ir psichotropine medžiagomis; nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; nusikaltimas baigtas), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus (narkotinę ir psichotropinę medžiagas kaltinamasis gamino bei laikė iš esmės savo reikmėms; vieną kartą psichotropinę medžiagą išplatino neturėdamas savanaudiškų tikslų, iš tokios savo veikos negaudamas materialinės naudos), į kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis neteistas; baustas administracine tvarka (iki nusikalstamos veikos padarymo jam paskirtas administracines nuobaudas įvykdė); jis yra senatvės pensininkas; gyvenamojoje vietoje jis charakterizuojamas neutraliai (gyvenamosios vietos seniūnija pažeidimų nėra užfiksavusi)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Svarbu įvertinti kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – kaltinamasis pergyvena dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, kanapių jis nebeaugina ir jų nebevartoja bei yra pasiryžęs (sutinka) gydyti savo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas rodo, kad kaltinamasis suprato netinkamą ir visuomenėje nepriimtiną savo elgesį bei jo pasekmes. Kartu teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo amžių (jam yra 67 metai).
4.4. BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo <...> sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
4.5. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir davė išsamius parodymus išsamiai atpasakodamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Taip pat policijos pareigūnams atvykus pas atlikti kratą (užkluptas darant nusikalstamą veiką, tuoj po jos padarymo) kaltinamasis pats nurodė visas narkotinės ir psichotropinės medžiagų laikymo vietas. Kaltinamasis A. K. viso proceso metu ne kartą išreiškė savo nuoširdžius apgailestavimus ir kritinį savo veikos vertinimą, t. y. jis nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Turtinė žala nusikalstama veika nepadaryta. Kartu su šiomis aplinkybėmis įvertinęs šio nuosprendžio 4.3. punkte išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės paskyrimas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytose ribose aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas mato pareigą išlikti humanišku ir išreikšti pasitikėjimą kaltinamuoju A. K., taikant BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriant jam švelnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
4.6. Taip pat, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga skirti kaltinamajam BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatydamas šios įmokos dydį ir jos sumokėjimo terminą teismas, be pirmiau paminėtų aplinkybių, įvertina kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra senatvės pensininkas, jis gauna apie 250 Eur dydžio senatvės pensiją ir kitų pajamų jis neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustato įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį – 20 MGL (1000 Eur), ir šios įmokos sumokėjimo terminą – 30 mėnesių. Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokiu būdu bus įgyvendinti bausmės tikslai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kiti klausimai
5.1. Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 4 d. 2 val. iki 2025 m. vasario 4 d. 15.52 val. (2 t., 74–77 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para – įskaitomas į jam paskirtą bausmę.
5.2. Kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., 102–104 b. l.) – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinamos.
5.3. Pradėjus vykdyti bausmę kaltinamojo A. K. asmens tapatybės kortelė Nr. 252280 grąžinama kaltinamajam A. K..
5.4.1. narkotinė ir psichotropinė medžiagos, likusios po objektų tyrimo ir saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (pakuotė Nr. 073543) (1 t., 132–134 b. l.), sunaikinamos;
5.4.2. objektai, likę po objektų tyrimo ir saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (dėžės Nr. 2 ir Nr. 3; PADIS kodai 00000316836 ir 00000316837) (1 t., 135–136, 138, 140 b. l.), sunaikinami;
5.4.3. skaitmeninės laikmenos – 5 kompaktiniai diskai (su duomenimis), saugomi kartu su bylos medžiaga, paliekami saugoti kartu su bylos medžiaga;
5.4.4. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, grąžintas kaltinamajam A. K. (2 t., 16 b. l.), paliekamas kaltinamajam A. K..
5.5. Šioje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) metams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 5 dalies 4 punktu: 1) įpareigoti A. K. per visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo priklausomybės ligos; 2) uždrausti A. K. per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 4 d. 2 val. iki 2025 m. vasario 4 d. 15.52 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 30 (trisdešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokant į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).
A. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Pradėjus vykdyti bausmę A. K. asmens tapatybės kortelę Nr. duomenys neskelbtini grąžinti A. K..
- narkotinę ir psichotropinę medžiagas, likusias po objektų tyrimo ir saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (pakuotė Nr. 073543), sunaikinti;
- objektus, likusius po objektų tyrimo ir saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (dėžės Nr. 2 ir Nr. 3; PADIS kodai 00000316836 ir 00000316837), sunaikinti;
- skaitmenines laikmenas – 5 (penkis) kompaktinius diskus (su duomenimis), saugomus kartu su bylos medžiaga, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga;
- mobiliojo ryšio telefoną „duomenys neskelbtini“, grąžintą A. K., palikti A. K..
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.