- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- AN2-147-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02280-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija
- Kategorijos
- 21.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. atstovo advokato S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios specialistės 2020 m. spalio 29 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 7 dalį 300 bauda, pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį 30 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta 300 eurų bauda. Administracinė nuobauda A. B. paskirta už tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. 11.12 val. Kauno r. sav., kelio A1 84 km UAB „duomenys neskelbtini)“ vairuotojas K. N. vairavo minėtai įmonei priklausančią kelių transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežė visiškai neuždengtą birų krovinį ir taip kėlė pavojų eismui. Taip pat vežė krovinį, turėdamas ne pagal reikalavimus (nenurodyta pakrovimo ir iškrovimo vieta) užpildytą krovinio vežimo dokumentą – važtaraštį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas A. B. yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvautų motorinės transporto priemonės, kurios veždamos krovinius nekeltų pavojaus eismui. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo) 14 straipsnio 4 dalies, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 208.4, 208.5, 209, 247 punktų ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimų), patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 6, 10.3, 11 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija tinkamai įvertino visas aplinkybes, A. B. veiksmus ir juos teisingai kvalifikavo, paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, todėl nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo. Nutartyje nurodyta, kad vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdamas blogai užpildytą važtaraštį, prisiėmė atsakomybę ir patvirtino, kad sutinka su važtaraštyje pateiktais duomenimis. Neformali pareiga turėti tinkamai užpildytą važtaraštį kyla tiek vežėjui, tiek siuntėjui. Įstatyme nenurodyta, kad vežėjas gali interpretuotai elgtis su kroviniu transporto priemonėje, kaip šiuo konkrečiu atveju, kai pareiškėjas nurodė, kad ėmėsi priemonių saugiai nuvežti krovinį jį sudrėkindami. A. B., būdamas atsakingu už įmonės veiklą ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių pakrovimą, reikalavimų. Reikalavimų 34 punkto pakeitimas, t. y. punkto papildymas, nurodant, kad kai yra vežami birūs kroviniai, jie turi būti uždengti, nelaikytinas nustatančiu ūkio subjekto veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, kaip kad nurodo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 20 straipsnio 4 dalis. Šis minėto punkto papildymas nėra reikalavimas turėti tam tikras papildomas licencijas, leidimus, kuriems reikėtų specialaus pasiruošimo ir papildomo termino reikalavimams įgyvendinti. Tam, kad būtų galima vežti birius krovinius, nėra numatyti papildomi reikalavimai paties ūkio subjekto veiklos vykdymui, o tik sukonkretinta, kaip reikia vežti birius krovinius, kad saugumas būtų visiškai užtikrintas ir nekeltų pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Reikalavimų 34 punkto papildymas neturi įtakos ūkio subjektų veiklai, nes krovinių tvirtinimas nėra keičiantis ar nustatantis naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas S. M. apeliaciniame skunde prašo kreiptis į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114-115 straipsniuose nustatyta tvarka su prašymu ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, t. y. ar Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 2BE-246 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai; Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad KET 208 punktas nenustato vežėjams pareigos visais atvejais uždengti gabenamą birų krovinį. Tai padaryti vežėjas turi tik tuomet, kai pritvirtinimas yra reikalingas, norint užtikrinti, kad transportuojant birias medžiagas nebūtų teršiama aplinka, nekiltų pavojus žmonėms ir kelių eismo saugumui. Tačiau, jeigu vežėjas kitomis priemonėmis užtikrina, kad birios medžiagos bus transportuojamos saugiai, t. y. neteršiant aplinkos bei nekeliant pavojaus žmonėms ir kelių eismo saugumui, tuomet birių medžiagų uždengimas, jas transportuojant, nėra būtinas. Kaip matyti iš teismui paskutiniajame teismo posėdyje pateiktų ir prie bylos prijungtų birių medžiagų gabenimo teisės aktų projektų, derinimo raštuose yra tiesiogiai įvardijama, kad šiuo metu tokia veikla Lietuvoje teisės aktais nereglamentuojama ir nepakanka teisinio pagrindo reikalauti ūkinės veiklos vykdytojų imtis priemonių dulkėjimui mažinti. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismo nutartyje nurodyti skundo atmetimo argumentai yra aiškiai klaidingi ir nepagrįsti. Teismo vertinimas, kad įstatyme nenurodyta, jog vežėjas gali interpretuotai elgtis su kroviniu transporto priemonėje, yra nepagrįstas, nes birių medžiagų gabenimas iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsakymo priėmimo, nebuvo reglamentuotas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad KET 208 punkte nėra nurodytas imperatyvus sąrašas priemonių, kurių vežėjas privalo imtis, siekdamas saugiai gabenti krovinį. Taigi, vežėjas privalo pasirinkti priemones, kurios pakankamai užtikrina, kad birus krovinys bus gabenamas saugiai, t. y. šiuo atveju kad gabenimo metu jis nedulkėtų. Dėl konkrečių krovinio apsaugos priemonių vežėjas sprendžia kiekvienu atveju atskirai, įvertinęs visas aplinkybes, darančias įtaką krovinio saugaus gabenimo rizikai. Nagrinėjamu atveju gabenamas krovinys (žvyras) nedulkėjo ir jokio pavojaus aplinkai ir eismo dalyviams nekėlė. Vežėjas ir vairuotojas pritaikė keletą priemonių saugaus krovinio gabenimui užtikrinti: (1) įvertino, jog gabena drėgną birų krovinį, (2) pakrovė birų krovinį ženkliai žemiau, negu savivarčio bortai, (3) parinko saugų greitį, užtikrindamas kad gabenamas krovinys gabenimo metu nedulkėtų. Visos šios priemonės užtikrino, kad birus krovinys (žvyras) buvo saugiai gabenamas, neteršiant aplinkos ir nekeliant pavojaus žmonėms ir kelių eismo saugumui, ir krovinio neuždengus. Patikrinimą atlikę Institucijos pareigūnai savo ruožtu taip pat nenustatė gabenamo krovinio dulkėjimo fakto, todėl pritaikytos priemonės akivaizdžiai buvo tinkamos, pakankamos ir efektyvios. Tačiau tiek protokole, tiek nutarime niekaip nepagrįsta, koks konkretus ir realus pavojus kilo dėl vežamo neuždengto žvyro, nepateikti tokį pavojų pagrindžiantys įrodymai. Teismas nepasisakė, kodėl priemonės, kurių šiuo atveju buvo imtasi, kad būtų užtikrintas saugus birių medžiagų gabenimas, laikytinos objektyviai nepakankamos ir koks realus pavojus kelių eismo saugumui dėl to kilo. Apelianto įsitikinimu, panaudotos birių medžiagų gabenimo saugumą užtikrinančios priemonės buvo daugiau nei pakankamos, transportuojant žvyrą visiškai nebuvo teršiamas kelias, aplinka, nekeliamas joks realus pavojus žmonių ir kelių eismo saugumui, todėl KET 208 punktas nebuvo pažeistas.
3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutartyje išsakyta pozicija, kad Reikalavimų 34 punkto papildymas nuostata, numatančia, kad kai yra vežami birūs kroviniai - jie turi būti uždengti, nelaikytinas nustatančiu ūkio subjekto veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, kaip kad nurodyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje. Teisės aktais nustačius naujus imperatyvius reikalavimus krovinių gabenimui, yra tiesiogiai reguliuojama ūkio subjektų, t. y krovinių vežėjų, veikla, nes krovinių vežėjai, siekdami išvengti teisės aktuose numatytų sankcijų, privalo krovinius gabenti būtent tokiu būdu, kaip reikalauja teisės aktai. Reikalavimų 34 punkte įtvirtinta pareiga gabenti birias medžiagas visais atvejais jas uždengus, apribojo iki tol teisiškai nesureguliuotas birių medžiagų transportavimo saugumo priemones, t. y. imperatyviai sureguliavo, kaip ūkio subjektai toliau turės vykdyti savo ūkinę veiklą ir kokias naujas priemones turės privalomai taikyti vykdydami ūkinę veiklą. Taigi Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsigaliojimas greičiau nei per 2 savaites nuo Įsakymo paskelbimo, apelianto nuomone, tiesiogiai pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą. Neteisėtai pakeistas teisės aktas pažeidė Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytą ūkio subjektų veiklos garantiją dėl jų vykdomos veiklos teisėtumo užtikrinimo ir minimalių sąlygų prisitaikyti prie pakeisto teisinio reglamentavimo užtikrinant betarpišką vykdomos veiklos teisėtumą. Lietuvos transporto saugos administracijos neteisėtas teisinio reglamentavimo pakeitimas negali būti pagrindas surašyti protokolus ir priimti nutarimus už pažeistus teisės aktų reikalavimus, kurių galiojimas ūkio subjektams privalėjo būti atidėtas ne mažiau kaip iki 2020 m. lapkričio 21 d.
3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-682 „Dėl minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas patvirtinimo“. Šiame įsakyme nurodyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie iki šio įsakymo įsigaliojimo vykdė reikalavimuose nurodytą veiklą, šiuo įsakymu patvirtinti reikalavimai, išskyrus 9 punktą, taikomi nuo 2021 m. gegužės 1 d., o 9 punktas nuo 2024 m. sausio 1 d. Minėtas įsakymas buvo visuotinai svarstomas ir derinamas, kas iliustruoja tinkamą Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies taikymą, o Lietuvos transporto saugos agentūros direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas buvo priimtas be jokio derinimo ir svarstymo su visuomene, be jokios situacijos ir poveikio aplinkai analizės, pažeidžiant Teisėkūros pagrindų įstatymo imperatyvias teisės normas, užtikrinančias teisinių santykių valstybėje stabilumą ir ūkio subjektų interesų paisymo garantiją. Esant visoms paminėtoms aplinkybėms, apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į administracinį teismą.
3.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į teismo išvadą, kad A. B. pažeidė Reikalavimų 6 punktą. Cituodamas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-512-485/2020 argumentus, apeliantas nurodo, kad Reikalavimų 6 punkte nustatyta teisės norma yra bendrojo pobūdžio, joje nurodoma, jog atsakomybė už tinkamą krovinio išdėstymą ir tvirtinimą tenka tiek siuntėjui, tiek krovėjui bei vežėjui, o konkrečiai kiekvienam iš šių subjektų vežimo procese tenkančios pareigos apibrėžiamos Reikalavimų 8–10 punktuose. Konstatuojant, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas pažeidus vertinamojo pobūdžio bendruosius reikalavimus, taip pat privaloma nustatyti ir papildomas aplinkybes, pagrindžiančias šių bendrųjų reikalavimų pažeidimą. Tokia teisinė situacija, kuomet skundžiamame nutarime konkrečiai nenurodytos specialios teisės akto nuostatos, apsiribojant bendrojo pobūdžio taisykle, kuri apibrėžia visų vežimo procese dalyvaujančių subjektų bendrąją pareigą, jos nedetalizuojant, yra negalima. Taigi, šiuo atveju remiantis vien tik bendrojo pobūdžio Reikalavimų 6 punkto nuostatos pažeidimu, nenurodant specialiosios Reikalavimų nuostatos, nėra teisinio pagrindo pripažinti A. B. padarius ANK 459 straipsnio pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą.
3.6. Ginčydamas A. B. pripažinimą kaltu padarius ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliantas, visų pirma, nurodo, kad važtaraštyje nebuvo nurodytos krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos, nes šiuo atveju krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta pati savaime neturėjo konkretaus adreso, todėl krovinio vežimo dokumente nebuvo įmanoma nurodyti pakrovimo ir iškrovimo vietos tiksliau, negu ji ir buvo nurodyta. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad laisvos formos vidinis važtaraštis yra išduotas įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios krovinys ir buvo vežamas. Vairuotojas nėra atsakingas už jam išduoto važtaraščio formą ir jame nurodytų duomenų teisingumą. A. B. nedalyvavo rengiant važtaraščio formą ir važtaraščio nepildė. Tokį krovinio dokumentą pateikė siuntėjas (ir kartu gavėjas) AB „(duomenys neskelbtini)“. Bet kokie galimi trūkumai dėl šio laisvos formos vidaus važtaraščio atsakomybę turėtų užtraukti šį vidaus važtaraštį naudojančiam ir jį supildžiusiam subjektui, o ne vairuotojui, kuriam jis buvo įteiktas su gabenamu kroviniu.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Apeliaciniame skunde kritikuojamas teismo sprendimas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-159/2013. Nurodoma, kad minėtoje byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo esančių šioje byloje. Be to, ši nutartis priimta civilinėje byloje, o šiuo atveju nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.
3.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vairuotojas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neinformavo apie jam įteikto važtaraščio trūkumus, todėl jo formalus nubaudimas yra objektyviai nepagrįstas. Administracinės atsakomybės taikymas A. B. negali pasiekti administracinės atsakomybės taikymo tikslų, nes jis neturėjo galimybės įvertinti galimų važtaraščio trūkumų ir jų pašalinti. Vadovo atsakomybė negali būti taikoma formaliai, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, kokias realias galimybes A. B. turėjo tam, kad užtikrintų tokio jam inkriminuoto pažeidimo nebuvimą. Akivaizdu, kad prie kiekvieno įmonės darbuotojo ir vairuotojo negali nuolat būti prižiūrėtojas, tikrinantis jo darbą. Vairuotojui nepranešus apie pastebėtus jam įteikto važtaraščio trūkumus, vadovas objektyviai negali tokių pažeidimų pašalinti. Administracinės atsakomybės taikymas vairuotojui už šį pažeidimą savo ruoštu patvirtino, kad vairuotojas turėjo objektyvią galimybę jam inkriminuotus turėto važtaraščio trūkumus pašalinti. Atitinkamai, vadovo nubaudimas yra nelogiškas ir nepagrįstas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nesutinkama su apelianto argumentu, kad krovinio vežimo dokumente nebuvo įmanoma nurodyti pakrovimo ir iškrovimo vietos tiksliau, negu ji buvo nurodyta, kadangi ji neturėjo konkretaus adreso, ir pabrėžiama, kad iškrovimo ir pakrovimo vieta važtaraštyje išvis nebuvo nurodyta, todėl negalima laikyti, kad ji buvo nurodyta netiksliai.
4.2. Atsiliepime nesutinkama su apelianto tvirtinimu, kad bet kokie galimi važtaraščio trūkumai atsakomybę turėtų užtraukti šį vidaus važtaraštį naudojančiam ir supildžiusiam subjektui, o ne vairuotojui, kuriam jis buvo įteiktas su gabenamu kroviniu. Nurodoma, kad vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, jog sutinka su jo duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys susitarė savo sutartyje, ir tų duomenų neatitikimas vežėjui buvo žinomas ir akivaizdus, bet vežėjas vis tiek pasirašė tokį važtaraštį, tokie jo veiksmai gali būti vertinami kaip atlikti tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Taigi darytina išvada, kad atlikti viską, kas būtina, tam, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas ir dėl to nekiltų papildomų nuostolių, privalo abi susitariančios šalys. Praktikoje važtaraštį dažnu atveju pildo ir vairuotojas ar vežėjo vadovas. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 5 dalyje numatytas reglamentavimas, kad siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Jeigu važtaraštį pildo siuntėjas - vairuotojas patikrina važtaraštyje supildytus duomenis, kadangi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. Nagrinėjamu atveju vežėjas turėjo įvertinti, kad važtaraštis supildytas netinkamai ir galėjo pareikalauti važtaraštį pakoreguoti arba įrašyti savo pastabas. Vežėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), priimdamas blogai užpildytą važtaraštį, prisiėmė atsakomybę ir patvirtino, kad sutinka su važtaraštyje pateiktais duomenimis. Kadangi remiantis ANK 450 straipsnio 1 dalimi administracinė atsakomybė (bauda) skiriama vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kai turimi ne pagal nustatytus reikalavimus užpildyti dokumentai, nagrinėjamu atveju A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas taip pat yra laikomas atsakingu už tai, kad vairuotojas vežė krovinį, turėdamas netinkamai užpildytą važtaraštį.
4.3. Atsiliepime nesutinkant su apelianto teiginiu, kad KET 208 punkte nėra nurodytas imperatyvus sąrašas priemonių, kurių vežėjas privalo imtis, siekdamas saugiai gabenti krovinį, pažymima, kad būtent šiame punkte yra nurodyta, jog krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos (208.4 punktas), nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių (208.5 punktas). Remiantis tuo, pagrįstai laikytina, kad krovinys, ypač birus, privalo būti uždengtas, kaip tai numatyta ir Reikalavimų 34 punkte – palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birūs kroviniai - jie turi būti uždengti, o ne sudrėkinti.
4.4. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad vykdant Institucijai paskirtas funkcijas - pareigūnų tikslas yra užkirsti kelią galimiems neigiamų padarinių kilimams. Vertinama, kokie konkretaus eismo dalyvio veiksmai gali sukelti žalą aplinkai bei kitiems eismo dalyviams. Todėl pareigūnai patikrinimo metu privalo nustatyti, ar kroviniai vežami laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Remiantis tuo, nagrinėjamu atveju iš visų byloje surinktų įrodymų darytina pagrįsta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas 2020 m. rugsėjo 21 d. vežė birų krovinį jo neuždengęs, kaip tai numatyta teisės aktuose. Už tai atsakomybė kyla ir A. B., kuris yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto veiklą bei jos organizavimą.
4.5. Atsiliepime tvirtinama, kad Reikalavimų 34 punkto pakeitimas, t. y. punkto papildymas, nurodant, kad kai yra vežami birūs kroviniai - jie turi būti uždengti - nelaikytinas nustatančiu ūkio subjekto veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, kaip kad nurodo Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šis minėto punkto papildymas nėra reikalavimas turėti tam tikras papildomas licencijas, leidimus, kuriems reikėtų specialaus pasiruošimo ir papildomo termino reikalavimams įgyvendinti. Tam, kad būtų galima vežti birius krovinius – nėra numatyti papildomi reikalavimai, kaip pačios ūkio subjekto veiklos vykdymui, o tik sukonkretinimas, kaip reikia vežti birius krovinius, kad saugumas būtų visiškai užtikrintas ir nekeltų pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Apelianto teiginiai, kad tokiu teisiniu reglamentavimu, buvo sutrikdyta vežėjų ūkinė veikla, yra deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti ne teismo tvarka bylas nagrinėjančių institucijų ir pirmosios instancijos teismų sprendimai.
6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai, t. y. kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.
7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas A. B. atžvilgiu buvo surašytas pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį ir 450 straipsnio 1 dalį.
9. ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, o ANK 459 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už pakartotinį krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą. Aptariamos teisės normos yra blanketinės, todėl pagal jas kvalifikuojant asmens pažeidimus, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
10. Kaip matyti iš A. B. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nors jame gana aiškiai nurodyta A. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo laikas, vieta ir faktinės aplinkybės, tačiau įvardinti tik bendro pobūdžio teisės aktai, kurių nuostatas savo veiksmais A. B. galimai pažeidė, tačiau esminę reikšmę turinčių teisės aktų konkrečios nuostatos nenurodytos.
11. Nors A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį už tai, kad įmonės vairuotojas, veždamas krovinį, turėjo ne pagal reikalavimus užpildytą krovinio vežimo dokumentą - važtaraštį, tačiau administracinio nusižengimo protokole išvis nenurodyta, kokio teisės akto, reglamentuojančio privalomų turėti dokumentų krovininiu kelių transportu vežant krovinius, užpildymo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė būtent A. B. kaip įmonės transporto vadybininkas. Tad A. B. pareikšto kaltinimo esmė iki galo neatskleista.
12. Vertinant A. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 459 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, matyti, kad jame nurodyta, jog A. B. pažeidė Saugus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, KET 208.4, 208.5, 209 punktų bei Reikalavimų 10.3 ir 11 punktų reikalavimus. Visgi aukštesniojo teismo vertinimu, dalis teisės aktų nuostatų, kurias A. B. kaltinamas pažeidęs, yra perteklinės, o, kaip jau ir minėta, turinčios esminę reikšmę šio pažeidimo nustatymui, išvis nepaminėtos. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra pateikta bendro pobūdžio norma, numatanti, kad reikalavimų, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir krovinių vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės. Kadangi ši nuostata yra bendrojo pobūdžio ir nukreipianti į kitą teisės aktą, jos nurodymas administracinio nusižengimo protokole, kaip ir minėta, yra perteklinis, kadangi esminę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimui turi specialiųjų teisės aktų pažeidimai. KET 208.4 ir 208.5 punktuose nurodyti reikalavimai kroviniui, t. y., kad jis nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos bei, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. Būtent šių reikalavimų užtikrinimą reglamentuoja specialusis teisės aktas - N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai. Būtent konkrečių Reikalavimų nuostatų nesilaikymas sudaro esminę reikmę sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį (ANK 459 straipsnio 7 dalį) klausimą. Nagrinėjamu atveju be kitų administracinio nusižengimo protokole nurodytų Reikalavimų nuostatų pažeidimų (10.3 ir 11 punktų) esminę reikmę asmens veiksmų kvalifikavimui nagrinėjamoje situacijoje turi Reikalavimų 34 punkto nesilaikymas, tačiau šio punkto pažeidimas A. B. net neinkriminuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia teisinė situacija, kuomet konkrečiai nenurodomos specialios teisės akto nuostatos, yra negalima. Dėl aptariamos aplinkybės, administraciniame kaltinime nurodžius tik bendrojo pobūdžio normas, susidarė situacija, kai tiek asmeniui surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jo pagrindu priimtame nutarime nusižengimo aprašymas yra visiškai nekonkretus ir suvaržantis jo teisę gintis procese.
13. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas, o taip pat ir Institucijos nutarimas A. B. surašytas prieštaringai. Nurodoma, kad A. B. galimai padarė ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau galiausiai jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį, t. y. kaip už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau pakartotinumo požymis administracinio nusižengimo protokole išdėstant inkriminuojamo nusižengimo esmę, išvis nenurodytas, t. y. nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia pakartotinumo požymio buvimą galimai padarytoje veikoje, kas laikytina esminiu šioje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumu. Susipažinus su Institucijos 2020 m. spalio 29 d. nutarimu matyti, kad šiame procesiniame dokumente taip pat nėra aprašytas esminis ANK 459 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, t. y. Institucija nenurodė, kokiu būdu A. B. veiksmuose pasireiškė administracinio nusižengimo padarymo pakartotinumas, ar nagrinėjamu atveju jis išvis buvo nustatytas, į nutarimą tik perkeltas administracinio nusižengimo protokolo turinys, kartu su išvada, kad A. B. padarė ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nors galiausiai jo veiksmai kvalifikuoti ir nuobauda skirta pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį, papildomai nurodant, kad A. B. pažeidė reikalavimų 6 punktą (dar vieną bendrojo pobūdžio taisyklę, kuri apibrėžia visų vežimo procese dalyvaujančių subjektų bendrąją pareigą, jos nedetalizuojant), o taip pat pažeidimo metu negaliojusį Kelių eismo taisyklių 247 punkto reikalavimą. Tad akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos priimtas nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje yra surašyti aplaidžiai, nekvalikuotai. Surašant administracinio nusižengimo protokolą pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, o Institucijai priimant nutarimą administracinio nusižengimo protokolo trūkumų nebuvo stengiamasi pašalinti. Tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir iš Institucijos nutarimo turinio lieka neaišku, kokį administracinį nusižengimą galimai padarė A. B. (numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje ar ANK 459 straipsnio 7 dalyje). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą dėl Institucijos nutarimo šių aplinkybių nevertino, administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime padarytų akivaizdžių pažeidimų nefiksavo ir dėl jų nieko nepasisakė.
14. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, t. y. ištaisyti kvalifikavimo klaidą. Tačiau ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, parinkti teisės aktą, kuris nebuvo nurodytas protokole, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. B. galimai padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju Institucija nei A. B. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodė tikras faktines aplinkybes atitinkančio teisės akto, o kitu atveju jo punkto, kurio reikalavimus A. B. galimai pažeidė. Be to, visiškai nėra nurodyti duomenys, kuriais remiantis A. B. buvo inkriminuotas veikos pakartotinumo požymis, iš suformuluoto kaltinimo lieka neaišku, ar nagrinėjamoje situacijoje jis išvis egzistuoja. O ši aplinkybė turi esminę reikšmę kvalifikuojant asmens veiksmus atitinkamai pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį ar 459 straipsnio 7 dalį.
16. Neabejotina, kad paminėti protokolo trūkumai trukdė objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, todėl pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kai į šiuos protokolo trūkumus nebuvo įsigilinta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nors apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, tačiau nustačius, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, šiuos trūkumus privalo pašalinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Todėl Kauno apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami, o byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.
17. Konstatavus, kad surašant A. B. administracinio nusižengimo protokolą buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, ir šiuo pagrindu panaikinus Institucijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimus, kiti apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. atstovo advokato S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį A. B. administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. spalio 29. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos transporto saugos administracijai.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.